- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- I-916-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03841-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 3), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo vidutiniškai 7,3 kv. m ploto, jose buvo laikoma iki 2 asmenų. Kamerose buvo mažai vietos, prie lango buvo pastatyta lova, todėl pareiškėjas negalėjo prie jo prieiti, o ant lango įrengtos grotos kliudė išvalyti tarp lango ir grotų susikaupusias šiukšles, ir į patalpą sklido nemalonus kvapas. Kameros buvo avarinės būklės, jose buvo drėgna. Į patalpą nepateko reikiamas natūralios šviesos kiekis, nuolat degė dieninė ir naktinė šviesa, nebuvo užtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, į kameras nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Radijo taškas ir kabelinės televizijos kabeliai kamerose buvo įrengti aukštai, todėl pareiškėjui buvo sunku juos pasiekti, dalyje kamerų radijo taškas nebuvo įrengtas. Sanitariniai mazgai įrengti prie durų su įrengtu stebėjimo langeliu, atitverti tik neaukšta sienele, todėl neapsaugojo pareiškėjo privatumo, be to, juose nebuvo ventiliacijos, blogai nusileido arba visai nenusileido vanduo. Priešais sanitarinį mazgą buvo įrengta spintelė higienos reikmenims ir maistui susidėti, spintos rūbams susidėti nebuvo, todėl kamerose laikomi asmenys turėjo laikyti savo drabužius po lovomis. Dviaukštės lovos buvo be kopėtėlių. Asmenims buvo išduodama iš sintetinių medžiagų pagaminta patalynė, kuri sukeldavo alergiją, minkštasis inventorius buvo išduodamas nedezinfekuotas, jame veisėsi parazitai, be to, nebuvo išduodamas skystis indams plauti. Pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, kuris sukėlė pavojų ir žalojo sveikatą. Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo suteikta galimybė tik vieną kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti dušu, ir tik vieną valandą per parą pasivaikščioti kiemelyje. Atsakovė neužtikrino pareiškėjui pilnavertės mitybos. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas tapo nervingas, nuolat jautė orumo žeminimą, kančią.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16 – 25). Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 19 d., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 6 d., nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 10 d. ir nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 24 d. Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K kameros atitinka reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai kameras vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, t. y. gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Paaiškino, kad tiek vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, tiek ir vieną kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duše, atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nėra konkretūs, pareiškėjas neįrodo, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai padarė tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas vertina kaip nesąžiningą pareiškėjo siekį pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Pareiškėjas pateiktame skunde patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,38 kv. m iki 8,17 kv., šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu. Kamerose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 30 – 33). Vadinasi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,69 kv. m iki 8,17 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,61 kv. m iki 7,61 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.
Skunde nurodoma, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas, be to, kamerose nėra ventiliacijos, todėl jose yra drėgna. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skriaus pranešime (b. l. 30 – 31) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017 m. sausio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PA.10-23(16.16.8.10.12) (b. l. 34 – 38) nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 15 d., išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 204 lx, oro temperatūra – 21,8 °C, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-437 (16.16.8.10.12) (b. l. 40 – 41) nustatyta, kad tikrintose kamerose, inter alia (be kita ko) ir kameroje Nr. 165, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d., oro temperatūra svyravo nuo 18,4 °C iki 22,7 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 36,6 proc. iki 49,8 proc., kameros vėdinamos per atidaromus langus ir šios aplinkybės atitiko Higienos normos reikalavimus. NVSC 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1472(16.16.8.10.12) (b. l. 60 – 61) nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sauso 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d., santykinė oro drėgmė siekė 51,2 proc. ir atitiko Higienos normos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros ir drėgmės lygio palaikymo bei apšvietimo įrengimo Lukiškių TI-K kamerose.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos, grindys buvo antisanitarinės būklės, kamerose buvo nešvarūs langai ir palangės, kurių nebuvo įmanoma išvalyti, nes ant langų tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės, įrengtos grotos. Higienos normos 35 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 30 – 33) nurodyta, kad suimtieji privalo palaikyti tvarką ir švarą kamerose, todėl ir šiukšles už kamerų langų grotų valo patys nuteistieji, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi galimybių išvalyti langus ir palanges, esančias už kameros grotų (gali nekliudomi jas pasiekti) atsakovės atstovė nepateikė. NVSC 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1472 (16.16.8.10.12) (b. l. 60 – 61) nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sauso 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d., buvo vizualiai nešvarus palangės paviršius, NVSC 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1494 (16.16.8.10.12) (b. l. 55 – 58) nustatyta, kad kameroje Nr. 163, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. vasario 9 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai, ant kameros langų grotų nebuvo. Šiame patikrinimo akte NVSC įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją ne tik užtikrinti nuolatinį langų stiklų švaros palaikymą, bet ir sudaryti galimybę išvalyti sunkiai pasiekiamus gyvenamųjų patalpų langų stiklus. Taigi, NVSC patikrinimo akte yra konstatuota, kad dalyje kamerų yra sudėtinga išvalyti langus / palanges, nes jos yra sunkiai pasiekiamos, ir atsakovės atstovė nepateikė duomenų, kad pareiškėjui nebuvo apsunkinta galimybė patekti prie lango ar palangės ir juos išvalyti, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises, neužtikrindama jam tinkamų, Higienos normos reikalavimus atitinkančių sąlygų – pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nešvarūs langai ir palangės. Tuo tarpu vertinant pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K kamerų sienų, lubų ir grindų būklė yra antisanitarinė, pažymėtina, kad su šiais teiginiais susijusių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo ir išsamiau nepaaiškino (nenurodė, kuriose kamerose pareiškėjas buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, neįvardino konkrečių pažeidimų). Vis dėlto, NVSC 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1472(16.16.8.10.12) (b. l. 60 – 61) nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sauso 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d., ant lubų ir sienos virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių ir tai neatitiko Higienos normos reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini pagrįstais.
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys sanitariniai mazgai, kurie yra įrengti šalia durų su įrengtais stebėjimo langeliais ir nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik neaukšta sienele, todėl nėra užtikrinamas sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumas, be to, sanitariniuose mazguose nėra ventiliacijos, nenusileidžia arba prastai nusileidžia vanduo. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).
Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimo (b. l. 30 – 33) nustatyta, kad dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, 2017 m. kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Tačiau pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, sanitariniuose mazguose būtų įrengtos atskiros kabinos, užtikrinančios kamerose laikomų asmenų privatumą, priešingai, minėtame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426, kuriose nebuvo laikomas pareiškėjas. Be to, nors atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 8, 9, 10, 11 postų kamerose Nr. 104 – 200, t. y. ir kamerose Nr. 111, Nr. 115, Nr. 162, Nr. 163, Nr. 165 ir Nr. 178, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šiuo metu yra įrengtos užuolaidos, tačiau jis nepateikė aiškių duomenų, kada konkrečiai minėtose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, nurodydamas, kad jos įrengtos 2017 metais. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.), vertina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu (2017 m. sausio 13 d. – 2017 m. vasario 24 d.), minėtų kamerų sanitariniai mazgai nebuvo atskirti užuolaidomis. Taigi, sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo – pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu, buvo stebimas pareigūnų – ir ši aplinkybė laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų bei turėjo įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Vis dėlto, šio pažeidimo intensyvumą sumažino tai, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K kamerose praleido vienas. Savo ruožtu vertinant pareiškėjo teiginius, kad sanitariniuose mazguose vanduo nenusileido arba nusileido blogai, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių pakankamai nedetalizavo (nenurodė, kuriais laikotarpiais ir kuriose kamerose tai vyko) ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, antra, NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-741 (16.16.8.10.12) (b. l. 44 – 47) nustatyta, kad kamerose Nr. 115 ir 165, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, unitazai ir vandens čiaupai buvo nesulūžę, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K kameros nebuvo tinkamai aprūpintos baldais. Vadovaujantis Taisyklių 14.6 – 14.9 punktais, kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Vadinasi, kamerose privalomai turi būti lovos, stalai ir kėdės (suolai), spintelės arba lentynos knygoms ir daiktams bei spintelė ar lentyna maisto produktams, drabužių pakabos. Kitų baldų, kaip pvz., po lovomis įrengiamų dėžių asmeniniams daiktams sudėti ar spintų, kamerose būti neprivalo. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 30 – 33) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose yra lovos, stalas, kėdutės arba suolai, viena lentyna, spintelės (viena spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos, bei pažymėta, kad dėl pakankamai mažo gyvenamųjų patalpų ploto, ne visada yra įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių arba kitų baldų. Taigi, Lukiškių TI-K kamerose buvo visi baldai, kuriuos, vadovaujantis tesės aktų nuostatomis, būtina įrengti kameroje, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto, jose nėra įrengta papildomų baldų, kurių, pagal teisės aktų nuostatas, įrengti nėra būtina, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teises dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų įrengimo. Taip pat pažymėtina, kad Taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų dėl kamerose esančių spintelių įrengimo vietos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad spintelių įrengimas virš radiatoriaus ar prieš sanitarinį mazgą buvo neteisėtas ir toks spintelių įrengimo būdas Lukiškių TI-K kamerose pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo išduodamas nedezinfekuotas minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės), todėl jame veisėsi parazitai, be to, asmenims buvo išduodama sintetinė patalynė, sukelianti alergiją. Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 30 – 33) nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. NVSC 2017 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-23 (16.16.8.10.12) (b. l. 34 – 38) nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Taigi, duomenų, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra išduodama netinkamos kokybės patalynė ir nedezinfekuotas minkštasis inventorius, byloje nėra, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl sintetinės patalynės pareiškėjui būtų kilusi alergija, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1300 iki 1500 kcal. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. V. A., laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 81 – 90) taip pat nėra jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl, jo nuomone, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų ir nenurodė, kuo vadovaudamasis apskaičiavo tiekiamo maisto energinę vertę, šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jis negavo skysčio indams plauti, be to, buvo išduodamos netinkamos kokybės šluotos kameroms tvarkyti. Higienos normos 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 30 – 33) nustatyta, kad kameros yra aprūpinamos valymo ir dezinfekavimo priemonėmis, į visas kameras yra išduotas šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Be to, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-157, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas grindims, sienoms, indams ir kitiems vandeniui atspariems paviršiams plauti. NVSC 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA.10- 1494(16.16.8.10.12) (b. l. 55 – 58) nustatyta, kad tikrinamose kamerose buvo teisės aktuose nurodytas valymo inventorius ir dėl šio aspekto Higienos normų pažeidimo nenustatyta, o NVSC 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1472(16.16.8.10.12) (b. l. 60 – 61) nurodyta, kad kameras Nr. 104 – Nr. 125, t. y. ir kameras Nr. 105, Nr. 111 ir Nr. 115, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, valo asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, todėl į šias kameras valymo inventorius nėra išduodamas ir tai nėra laikoma Higienos normos reikalavimų pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises, netinkamai aprūpindama Lukiškių TI-K kameras valymo inventoriumi.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis buvo įrengti 3 m aukštyje, todėl pareiškėjas negalėjo pritildyti radijo arba prijungti kabelinę televiziją, be to, dalyje kamerų radijo taškas nebuvo įrengtas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Minėtoje nuostatoje nėra numatyta jokių šio reikalavimo taikymo išimčių, tačiau pareiškėjas nurodė, kad radijo taškai įrengti ne visose kamerose ir atsakovės atstovė nepateikė šį pareiškėjo teiginį paneigiančių duomenų, todėl aplinkybė, kad Lukiškių TI-K ne visose kamerose įrengti radijo taškai, laikoma nustatyta. Kartu pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kabelinės televizijos laidų ar radijo taško įrengimo kameroje vietos, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl per aukštai įrengto radijo taško ir kabelinės televizijos kabelio kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, ar kad dėl radijo taško įrengimo patyrė žalos, todėl tai, kad pareiškėjui nepatogu pasiekti minėtus įrenginius, negali būti kvalifikuojama kaip atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimo Nr. 24-8364 (b. l. 30 – 33) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama pareiškėjui galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra asbesto, kenkiančio pareiškėjo sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Kita vertus, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 30 – 33) nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, be to, byloje nėra pateikta duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir jį žaloja, todėl argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad visą laikymo Lukiškių TI-K kamerose laiką (28 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais, dalį laiko jis praleido kamerose, neatitinkančiose Higienos normų reikalavimų (pelėsis, nevalomi langai ir palangės), ir kamerose, kuriose nebuvo įrengtas radijo taškas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiškėjas tik epizodiškai ir sąlyginai neilgą laikotarpį buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 1 600 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 50 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.