- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3702-1151/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00614-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Pareiškėjas
- L. S., E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. C., M. B., B. B., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. ir E. B. (E. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. C., M. B. (M. B.), B. B. (B. B.) ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai L. S. ir E. B. (E. B.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. S. ir E. B. po tėvo M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė velionio palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad:
1.1. pareiškėjai L. S. ir E. B. yra M. B. vaikai. Pareiškėjų tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina S. B. mirė dar 1999 m. Velionis M. B. turėjo ir kitų vaikų: dukrą D. C., sūnus M. B. ir B. B.. Pareiškėjams žinoma, jog M. B. priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini).
1.2. po tėvo M. B. mirties pareiškėjai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjas nuo 1973-02-15 iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su palikėju nuo 2005 m. gyveno jo (palikėjo) dukra L. S. su nepilnamečiais vaikais, sūnus E. B.. Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad po tėvo M. B. mirties palikimą priėmė ir papildomų veiksmų dėl palikimo priėmimo imtis nereikia, nes liko gyventi tėvo namuose, turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu. Palikimą, kurį sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, namų apyvokos daiktai, pareiškėjai po tėvo mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjai ir toliau gyvena tėvo (M. B.) namuose, turtu rūpinasi, juo (turtu) naudojasi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas atsiliepime į M. B. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuoti asmenys – D. C., M. B. ir B. B. pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų L. S. ir E. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
5. Nustatyta, kad pareiškėjai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjų tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina S. B. mirė 1999 m. VĮ Registrų centro 2022-11-29 Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); vaikai: L. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. C., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Tomas P. V. patvirtino, jog paveldėjimo byla, po palikėjo M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, neužvesta. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo 1992-12-08 akto duomenimis pirkėjas M. B. už butą, esantį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 270 rublių grynaisiais pinigais ir 16 348 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis. Mickūnų banko įstaigoje Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniame mokėjimo pranešime, sudarytame 1992-12-22, nurodyta, jog perkamo buto pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 18 618 rublių, iš kurių mokėtinas 186 rublių valstybinis mokestis, 2 270 rublių grynaisiais pinigais ir 16 318 rublių investiciniais čekiais. Pareiškėjų teigimu, po tėvo M. B. mirties pareiškėjai velionio palikimą priėmė faktiškai pradėję aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.
6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).
8. Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo M. B. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. liko ir toliau gyventi minėtuose namuose, rūpinasi nuosavybės išsaugojimu, naudojasi turtu, namų apyvokos daiktais, tvarko buitį, moka gyvenamojo namo išlaikymo, eksploatavimo mokesčius. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytais duomenimis, kad jie (pareiškėjai) po tėvo M. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamiesi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai po tėvo mirties rūpinosi gyvenamuoju namu, jį (namą) prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. B. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo M. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais L. S. ir E. B. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai L. S. ir E. B. po tėvo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdami jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjų L. S. ir E. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po M. B. mirties.
10. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.
11. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės , t. y. 2023-04-03 teisme gautas suinteresuotų asmenų D. C., M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei B. B. atsiliepimas (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Viena vertus, atsiliepimas gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau, kita vertus, atsiliepime pareiškimui neprieštaraujama. Teismas teikia spartesniam bylos išnagrinėjimui ir aptartą atsiliepimą priima, bylą išnagrinėja iš esmės ir priima sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
priimti suinteresuotų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, D. C., M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei B. B. atsiliepimą (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjų L. S. ir E. B. (E. B.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėję jį (palikimą) faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams L. S. ir E. B. (E. B.) nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.