- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-18954-1070/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11675-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Svetlana Panina (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas J. M. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo brolio R. M., mirusio 2020 m. sausio 17 d., mirties, faktiškai pradėjęs valdyti mirusio turtą (el. b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis priėmė savo brolio palikimą, valdydamas jo turtą kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjas naudojosi brolio turtu, rūpindamasis juo ir prižiūrėdamas turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad negavo informacijos apie galimą mirusio R. M. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Suinteresuotas asmuo prašė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (el. b . l. 38-41).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant teismo nuožiūra (el. b. l. 46-48). Atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybę nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose, negavo pranešimo apie galimą palikėjo turto perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. M. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, paaiškės, jog pareiškėjas priėmė brolio palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti jo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. M. prašė patenkinti jo pareiškimą. Paaiškino, kad jis po motinos mirties visą laiką galvojo, jog namas, kuriame gyveno jo brolis, priklauso ir jam. Todėl mirus broliui ir paaiškėjus, jog namas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad sutvarkytų namo nuosavybės dokumentus. Pareiškėjo teigimu, būtent jis palaidojo brolį, nes nėra kitų giminaičių, galėjusių tai padaryti. Pareiškėjas ir iki brolio mirties, ir po to lankėsi R. M. namuose. Po brolio mirties jo namuose liko asmeniniai daiktai, į kuriuos niekas nepretenduoja, jie yra pareiškėjo dispozicijoje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių dokumentų nustatyta, kad R. M., miręs 2020 m. sausio 17 d., buvo pareiškėjo brolis (el. b. l. 10, 11). Pareiškėjo brolis gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini)., vienas, jis neturėjo savo šeimos (el. b. l. 5, 27). Iš minėtos sodybos Namų valdos techninės apskaitos bylos (el. b. l. 7, 8, 16, 17, 20-23) matyti, kad joje kaip valdos savininkas nurodytas J. M.. R. M. neturėjo jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto mirties dieną (el. b. l. 24). Po R. M. mirties niekas į notarą nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo (el. b. l. 29). Pareiškėjo teigimu, po brolio mirties liko jo asmeniniai daiktai ir sodyba, kurioje gyveno brolis. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad šie daiktai iš karto po R. M. mirties perėjo pareiškėjo dispozicijon, nes būtent jis važiavo į sodybą, nusprendė dėl brolio asmeninių daiktų likimo. Pareiškėjas siekė sutvarkyti namo dokumentus po brolio mirties, bet paaiškėjo, kad sodyba neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad J. M. po savo brolio R. M. mirties tvarkė šio likusius daiktus: paėmė iš brolio namų jo dokumentus, nusprendė, kad asmeninius brolio daiktus būtina palikti sodyboje, nuolat lankėsi ir lankosi sodyboje po brolio mirties. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po R. M. mirties elgėsi su brolio turtu kaip jo savininkas.
Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad J. M. po savo brolio R. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po R. M. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. sausio 17 d., faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.