- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2175-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26402-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- R. V., K. B.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams R. V. ir K. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Vibatras“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Swedbank lizingas“ prašė solidariai priteisti iš atsakovų R. V. ir K. B. 10371,41 Lt skolos, 12328,66 Lt nuostoliams iš turto pardavimo atlyginti, 2279,46 Lt papildomų išlaidų, 1264,66 Lt palūkanų po sutarčių nutraukimo, viso 26244,19 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2008-07-24 su trečiuoju asmeniu UAB „Vibatras“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią įsipareigojo nupirkti sutartyje nurodytą turtą (vilkiką) ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Vibatras“ su sąlyga, jog klientas mokės sutarties įmokas. Ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, tačiau klientas nuolat vėluodavo mokėti įmokas, todėl 2009-03-05 su UAB „Vibatras“ buvo sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis, pagal kurią klientas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis mokėti įsiskolinimą ir tuo pačiu toliau vykdyti pagal lizingo sutartį prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Vibatras“ prievolėms pagal sutartis užtikrinimui, 2008-07-24 ir 2009-03-05 ieškovas su atsakovais sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti UAB „Vibatras“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. UAB „Vibatras“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis, sutartys buvo vienašališkai nutrauktos 2009-09-17. 2011-03-03 iš laiduotojų buvo pareikalauta iki 2011-03-18 sumokėti UAB „Vibatras“ skolą. Tačiau nustatytu terminu atsakovai skolos nepadengė.
Atsiliepimas
Atsakovai R. V. ir K. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad laidavimo sutartys yra pasibaigusios ir nebegaliojančios. Lizingo sutarties specialiosios sąlygos nustatė lizingo sutarties terminą iki 2011-09-15, todėl atsakovai, laiduodami už lizingo sutarties įvykdymą, laidavo kaip už terminuotą prievolę. Ieškovas lizingo ir mokėjimų sutartis nutraukė 2009-09-17 dėl jų nevykdymo, todėl prievolių, susijusių su šiomis sutartimis, įvykdymo terminas suėjo 2009-09-17. Nuo 2009-09-17 ieškovas turėjo trijų mėnesių terminą (iki 2009-12-17) pareikšti reikalavimus laiduotojams dėl prievolių įvykdymo, tačiau ieškinį pareiškė tik 2013 m. Nuostolius iš turto pardavimo lėmė paties ieškovo nesąžiningi veiksmai (turtą pardavė už triskart mažesnę kainą negu turto kaina buvo įsigijimo metu), vengimas bendradarbiauti ir kooperuotis su trečiuoju asmeniu bei atsakovais. Ieškovo vienašališkas sprendimas nutraukti lizingo sutartį lėmė UAB „Vibatras“ veiklos nutraukimą ir bankrotą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų R. V. ir K. B. ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 26244,19 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 26244,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Padarė išvadą, jog nėra CK 6.88 str. 1 d. numatyto pagrindo laidavimo sutartis laikyti pasibaigusiomis. Tiek lizingo sutartyje, tiek įsiskolinimo mokėjimo sutartyje yra numatyti lizingo gavėjo įsipareigojimai, kai esant sutartyse nustatytiems pagrindams lizingo davėjas vienašališkai prieš terminą nutraukia sutartį ir tokių įsipareigojimų įvykdymo terminas sutartyse nėra numatytas, jie galioja iki visiško įvykdymo. Laidavimo sutartyse taip pat nenumatyta, jog atsakovų laidavimas yra terminuotas, t. y. kad galioja tik tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą. Lizinguojamą turtą (vilkiką) ieškovas pardavė ne už mažesnę kainą, nei nustatyta jo rinkos kaina. Ieškovas 2009-10-26 preliminariai transporto priemonę įvertino 22443 Lt be PVM, o 2009-12-12 20716 Lt be PVM. Atsakovų iniciatyva UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikto turto vertinimo išvadoje lyginamosios vertės metodu nustatyta turto rinkos vertė 2009-10-21 buvo 30943 Lt, tačiau išvadoje nenurodyta ar turto vertė paskaičiuota su PVM, vertinimas atliktas neapžiūrėjus turto. Ieškovas turtą pardavė už 28409,64 Lt įskaitant PVM, t. y. tik 2533,36 Lt mažesne kaina nei atsakovų nurodyta turto rinkos vertė. Toks skirtumas nėra esminis, lyginant su kaina, už kurią parduotas turtas. Be to, atsakovai buvo informuoti apie nustatytą turto pardavimo (rinkos) kainą, taip pat ir apie galimų papildomų išlaidų dydį, jiems pasiūlyta įsigyti turtą už jo likutinę vertę, tačiau atsakovai pretenzijų dėl turto vertės ar galimų turto pardavimo išlaidų nepareiškė, pageidavimo įsigyti turtą už jo likutinę vertę neišreiškė. Ieškovo patirtiems nuostoliams dėl lizingo sutarties pažeidimo priskirtos 1264,66 Lt palūkanos už laikotarpį nuo lizingo sutarties nutraukimo iki sutartyje nustatyto turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, taip pat skirtumas tarp turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos – 12328,66 Lt, papildomos išlaidos, susijusios su turto perėmimu ir pardavimu – 2279,46 Lt, įsiskolinimas pagal lizingo bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis – 10371,41 Lt, viso 26244,19 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai R. V. ir K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti; priimti naują įrodymą – UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2014-01-16 raštą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino laidavimo sutarčių nuostatas ir tikruosius šalių ketinimus sudarant laidavimo sutartis, nevertino lizingo sutarties ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties bei šiose sutartyse numatytus mokėjimo ir sutarčių galiojimo terminus. Tiek laidavimo sutartyje, tiek mokėjimo sutartyje yra numatyti konkretūs sutarčių galiojimo ir mokėjimų pagal sutartis terminai. Net pačiose lizingo sutartyse šalys nesusitarė, kad laidavimas yra neterminuotas, todėl atsakovai visiškai pagrįstai manė, kad laiduoja terminuotai, t. y. tik iki sutarčių nutraukimo arba iki tol, kol trečiasis asmuo UAB „Vibatras“ pilnai įvykdys lizingo sutartį ir/ar mokėjimo sutartį. Ieškovas 2009-09-17 vienašališkai lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis nutraukė. Atitinkamai ieškinys turėjo būti atmestas, kadangi ieškovas ieškinio laiduotojams nepareiškė per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas (CK 6.88 str. 1 d.). Sprendimu taip pat nepagrįstai konstatuota, kad lizinguotas turtas (vilkikas) buvo parduotas tik 2533,36 Lt mažesne kaina nei atsakovų nurodyta rinkos vertė. Ieškovo pateikta preliminaria turto vertės išvada negalima remtis, nes ją parengė UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris turtą vėliau ir įsigijo. Akivaizdu, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo suinteresuotas turtą įsigyti kuo mažesne kaina. Siekiant objektyviai nustatyti turto rinkos vertę reikia remtis atsakovų pateikta vertinimo ataskaita, pagal kurią turto vertė yra 30943 Lt be PVM (tą patvirtina prašomas naujai prijungti įrodymas) arba 37441,03 Lt su PVM. Turtas parduotas už 28409,64 Lt, t. y. ne 2533,36 Lt, o beveik 10000 Lt mažesne kaina nei rinkos vertė. Atitinkamai ir visos neigiamos pasekmės už mažesne kaina parduotą turtą turi tekti ieškovui, o ne atsakovams. Ieškovo 2279,46 Lt patirtos papildomos išlaidos, susijusios su turto perėmimu ir pardavimu, taip pat atsirado dėl ieškovo kaltės, kadangi turtą ieškovas vežiojo iš vienos UAB „Baltijos realizacijos centras“ aikštelės į kitą, o turto pardavimo išlaidos UAB „Baltijos realizacijos centras“ kilo, nes ieškovas turtą pardavė pačiam UAB „Baltijos realizacijos centras“. Ginčijamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi sprendime iš esmės remtasi tik ieškiniu ir jame pateikta informacija, netirta ir neanalizuota lizingo sutartis, įsiskolinimo mokėjimo sutartis, laidavimo sutartys, 2010-01-20 pirkimo-pardavimo sutartis (kuria turtas parduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“), 2013-08-01 pažyma apie papildomas išlaidas, 2009-10-23 PVM sąskaita-faktūra TRC 0770, 2010-01-28 PVM sąskaita-faktūra BRC 100050.
Atsiliepimas
UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad laidavimo sutartyse šalys susitarė, kad laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo/įsiskolinimo mokėjimo sutartis (21 p.). Šių laidavimo sutarčių nuostatų atsakovai neginčijo, todėl jos yra galiojančios ir sukuria šalims įstatymo galią. Apeliantai be jų pateiktos turto vertinimo ataskaitos, jokių kitų įrodymų apie ieškovo nesąžiningumą ar veiksmus, kurie būtų padidinę patirtus nuostolius, nepateikė. Net laikant, kad atsakovų 2013-10-22 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė yra be PVM, tai neįrodo, kad buvo reali galimybė turtą realizuoti už didesnę kainą. Kitų ieškovo turėtų papildomų išlaidų dydį ir būtinumą apeliantai taip pat nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.88 str. 1 d. nustatyto termino ieškiniui pareikšti bei nepakankamai ištyrė įrodymus dėl priteistos sumos dydžio.
CK 6.88 str. 1 d. nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa skola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-248/2014, Nr. 3K-3-56/2014).
2008-07-24 bei 2009-03-05 laidavimo sutarčių, sudarytų su atsakovais, 21 punkte nustatyta, kad šios sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (b. l. 13-16, 23-26). Šiuo punktu šalys susitarė, kad laidavimas galios tol, kol ieškovui bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartį. Pagal CK 6.193 str. 2 d. visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant minėtą laidavimo sutarties nuostatą būtina atsižvelgti tiek į kitas laidavimo sutarties sąlygas, tiek į lizingo sutartyje numatytas sąlygas. Laidavimo sutarties 11 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas nutraukia lizingo sutartį lizingo gavėjui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Laidavimo sutarties 13 punktu laiduotojas įsipareigojo ieškovui padengti visas lizingo sutarties nutraukimo ir kitas ieškovo išlaidas, susijusias su laidavimo sutarties vykdymu. Kaip matyti iš laidavimo sutarties 21 punkto, šalys laidavimo galiojimo pasibaigimą susieja su juo užtikrintų lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį pasibaigimu. Iš laidavimo sutarties teksto matyti, kad laidavimo prievolė nėra apribota tam tikru naikinamuoju terminu, laidavimo prievolės galiojimas yra tiesiogiai susijęs su užtikrintos prievolės galiojimu. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra jos įvykdymas (CK 6.123 str.). Argumentų, pagrindžiančių, jog šalių ketinimai dėl laidavimo sutarties 21 punkto turinio buvo kitokie – nepateikta. Tai, kad laidavimo sutartyje šalys susitarė, jog prievolių pabaiga nepriklauso nuo to, kiek laiko vykdymo procesas užtruks, patvirtina, kad šalys prievolių pasibaigimą siejo su visišku prievolės įvykdymu. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios numatytos CK 6.193 straipsnyje. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant ginčo laidavimo sutarties 4, 11, 13 ir 21 punktų nuostatas, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog atsakovų laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimu užtikrinta prievolė. Sutarties sąlygos pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia atsakovų, kaip laiduotojų, atsakomybę ir laidavimo pabaigą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nei CK 6.88 straipsnyje, nei CK 6.89 straipsnyje numatytų terminų.
2009-11-17 ieškovas atsakovams išsiuntė pasiūlymą (b. l. 110-111), kuriame siūlė atsakovams įsigyti lizinguotą vilkiką SCANIA R 124 už likutinę jo vertę. Šiuo pasiūlymu atsakovus įspėjo, kad nepasinaudojus pasiūlymu, transporto priemonė bus parduota ir susidarę nuostoliai dėl pardavimo bus pateikti atlyginti atsakovams. Įrodymų, kad gavę pasiūlymą atsakovai ėmėsi priemonių dėl automobilio išpirkimo, jo vertinimo ar pirkėjo suradimo už didesnę kainą, nei autotransporto priemonė buvo parduota, į bylą nepateikė. Automobilio kainos nustatymas, kai automobilis jau parduotas, nebegali tarnauti įrodymu, kad ankstesnis įvertinimas buvo nepagrįstas ar automobilis parduotas už per mažą kainą. Atsakovų pateiktoje vertinimo ataskaitoje yra padaryta išvada, jog faktiška pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotosios, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių (b. l. 94). Todėl atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo parduota 2010 metais, o atsakovai, gavę pasiūlymą išpirkti automobilį, nesiėmė veiksmų nei dėl transporto priemonės išpirkimo, nei dėl jos vertės nustatymo, laikytina, kad neįrodė, jog lizinguota transporto priemonė buvo parduota per pigiai. Kaip tvirtina UAB „Technikos realizacijos centras“ 2009-10-23 sąskaita-faktūra (b. l. 37), transporto priemonė į aikštelę iš Mažeikių į Kauno r. pardavimui buvo pervežta 2009 m. spalio mėn., įvertinta 2009-10-26 (b. l. 107), parduota 2010-01-20 (b. l. 34-35). Vienu metu buvo transportuojamos dvi transporto priemonės, todėl ieškovas pagrįstai už vienos transporto priemonės transportavimą priskaičiavo 858,98 Lt (b. l. 36-37). Tačiau lizinguotą transporto priemonę įsigijo UAB „Baltijos realizacijos centras“, kurio aikštelėje autotransporto priemonė buvo laikoma pardavimui ir kuris išrašė sąskaitą už paslaugą – šios transporto priemonės pardavimą. Tokiu būdu pats pirkėjas susirado save – pirkėją ir už šią paslaugą prašo sumokėti. Todėl už pirkėjo paiešką (atlygį už automobilio pardavimą) 1173,95 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovų prašoma nepagrįstai ir neprotingai, šia suma turi būti mažinami atlygintini nuostoliai (b. l. 38). Priteista papildomų 2279,46 Lt nuostolių atlyginimo suma mažintina iki 858,98 Lt. Kiti atsakovų argumentai dėl netinkamo nuostolių dydžio paskaičiavimo, neparemti įrodymais ir atmestini.
Atėmus nepagrįstai iš atsakovų priteistą 1173,95 Lt turto pardavimo išlaidų sumą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies sumažinant priteistą sumą iki 25070,24 Lt. Priteistą žyminio mokesčio atlyginimo sumą iki 751,80 Lt (po 375,90 Lt iš kiekvieno atsakovo), proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 13,64 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių konkrečios sumos pirmosios instancijos teismas nenurodė, manytina, per klaidą (CPK 93 str. 2 d.).
Paduodant apeliacinį skundą atsakovas K. B. sumokėjo 787 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovas jam turi atlyginti 35,22 Lt (trisdešimt penkis Lt 22 ct) (10,20 EUR).
Atsakovai turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti viso 3150 Lt (b. l. 128-133), šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytuosius maksimalius dydžius, todėl atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dydį, atsakovui R. V. (kuris apmokėjo advokato išlaidas) iš ieškovo priteistina 141 Lt advokato pagalbai atlyginti. Patenkinto apeliacinio skundo dydžiu iš ieškovo priteistinas 35,22 Lt dydžio žyminis mokestis valstybės naudai už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą pakeisti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo rezoliucinę dalį panaikinti ir ją išdėstyti sekančiai:
Priteisti solidariai iš atsakovų R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (j. a. k. 111568069) naudai 25070,24 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius septyniasdešimt Lt 24 ct) (7260,84 EUR) ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (j. a. k. 111568069) naudai po 375,90 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis Lt 90 ct) (108,87 EUR) žyminio mokesčio atlyginimo.
Priteisti iš R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 13,64 Lt (trylika Lt 64 ct) (3,95 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ (j. a. k. 111568069) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 141 Lt (šimtą keturiasdešimt vieną Lt) (40,84 EUR) advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ (j. a. k. 111568069) K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 35,22 Lt (trisdešimt penkis Lt 22 ct) (10,20 EUR) žyminio mokesčio atlyginimo už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.