Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų R. I., D. I., R. I. ir K. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 577 straipsniu byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš 1998-06-06 (duomenys neskelbtini) r. civilinės būklės aktų įrašų įstaigos santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų mama J. I. (mergautinė pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė su K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Santuokos metu jiems gimė vaikai R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. I. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jos mirties metu, jokio registruoto turto jos vardu nebuvo, todėl pareiškėjai nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. 2024-11-05 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10884-1031/2024 buvo tenkintas pareiškėjų tėvo K. I. pareiškimas ir nustatyta, kad pareiškėjas K. I. ir J. I., bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, įgijo nuosavybės teisę įgijamosios senaties pagrindu į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į turtą 2024-12-20 VĮ „Registru centras“, kaip K. I. ir mirusiosios J. I. bendroji jungtinė nuosavybė, bei atsirado turtas, kurį pareiškėjai turi galimybę paveldėti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau yra praleistas trijų mėnesių terminas ne dėl pareiškėjų neveikimo, o todėl, kad nebuvo registruotas turtas mirusios mamos ir sutuoktinės vardu. Pareiškėjai aktyviai siekė įgyvendinti savo paveldėjimo ir nuosavybės teises, paaiškėjus aplinkybėms, kad nėra galimybės paveldėti neregistruoto nekilnojamojo turto, kreipėsi dėl kadastrinės bylos suformavimo, daikto įregistravimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atnaujinus terminą palikimui priimti po sutuoktinės ir mamos, J. I., mirties, bus galimybė šį turtą, paveldėti. Nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjai siekia paveldėti, esantis (duomenys neskelbtini), nėra išpirktas iš valstybės.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėjos J. I., mirusios (duomenys neskelbtini), tačiau po mirties jokio palikimo nebuvo. Palikimas atsirado tik tada kai pareiškėjų tėvo pareiškimu jam ir J. I., bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). ir minėtas turtas neįregistruotas mirusios mamos ir sutuoktinės vardu taigi pareiškėjai terminą priimti palikimą praleido.

Teismo vertinimu, pareiškime nurodytos aplinkybės dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų mirusios mamos ir sutuoktinės vardu nebuvo registruotas turtas dėl to pareiškėjai yra praleidę terminą palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų patikslintas pareiškimas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, likusiam po J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.