Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. I., jo atstovei advokatei Ingai Mekienei, suinteresuotiems asmenims R. I., D. I. ir R. I., nuotoliniu būdu dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. R., valstybės įmonės Turto banko atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. I., D. I. ir R. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė akcentavo ir tai, kad nėra jokio kito asmens, kuris naudotųsi minėtu nekilnojamuoju turtu, todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, būtina nustatyti įgyjamosios senaties faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas laiko, kad kartu su sutuoktine J. I., mirusia (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: sutuoktinės senelės Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), statytą ir jos gyventą gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (failas 1, 8, 10, 11, 12 lapai). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Z. P. testamento sudariusi nebuvo, nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo faktų (failas 1, 16 lapas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo bei prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/m, statybos pradžios metai – 1953, statybos pabaigos metai – 1953, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p, statybos pradžios metai – 1968, statybos pabaigos metai – 1968, baigtumas – 100 %, kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k, statybos pradžios metai – 1979, statybos pabaigos metai – 1985, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti teisėtai. Šią aplinkybę patvirtina aukščiau minėti valstybinių institucijų priimti dokumentai: (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto 1954-04-08 sprendimas skirti 0,12 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Byloje esanti Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), inventorizuota 1963 m., savininkas nenurodytas, valdytojas Z. P., fondas – asmeninės nuosavybės, namų valdoje inventorizuotas gyvenamasis namas su priestatu, su ūkiniu ir kiemo statiniais (failas 1, 22-38 lapai).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos informacijoje nurodyta, gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą (failas 1, 41 lapas).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine J. I., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nurodytu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais naudojasi nuo 1995 metų bei nepertraukiamai valdė ir valdo pareiškėjas iki šiol, kurio Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta pareiškėjo prašymu ir lėšomis. Nuo 1995 m. iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sąrašą. Taip pat duomenų apie statinių statybos neteisėtumą byloje nėra. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė, kad kiti asmenys turėtų daugiau ar didesnes teises įgyjamosios nuosavybės būdu įgyti šį nekilnojamąjį turtą. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine J. I. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų, kaip savą valdė minėtą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismo vertinimu, minėtas nekilnojamasis turtas atitinka sąžiningo įgijimo ir valdymo bei nepertraukiamo valdymo kriterijus, numatytus CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose, ir nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad būtų teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas su pareiškimu yra pateikęs Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 2024-05-24, byloje nurodyta, kad abu ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/g, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1/g, pradėti ir baigti statyti 2014 m., baigtumas – 100 procentų. Taigi teismo vertinimu, abu ūkiniai pastatai, į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės įgijimo faktą, yra sukurti statybos būdu. Kadangi daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus šiam daiktui pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.

Teismas, vertindamas šios bylos įrodymus ir vadovaudamasis tikėtinumu teorijos principais, šios bylos kontekste daro išvadą, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius kartu su sutuoktine valdė nuo 1995 metų ir tai yra pagrindas juos įgyti įgyjamosios senaties būdu. Tačiau dėl kitų statinių, teismui labiau tikėtina, kad 2014 metais pareiškėjas pastatė du naujus minėtus ūkinius pastatus. Kadangi pareiškėjo valdyto nekilnojamojo turto metu, buvo pastatytas naujas statinys: du ūkiniai pastatai – statybos būdu, t. y. sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas, todėl nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu. Teismo vertinimu, dėl nuosavybės teisės turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius aktus.

Nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų pareiškėjo pareiškimas dalyje dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu į ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/g, statybos pradžios metai – 2014, statybos pabaigos metai – 2014, baigtumas – 100 %, ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1/g, statybos pradžios metai – 2014, statybos pabaigos metai – 2014, baigtumas – 100 %, yra atmestinas.

Per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą iš dalies ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas K. I. ir jo mirusi sutuoktinė J. I. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo K. I. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad pareiškėjas K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.