Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. Ž., R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. I. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. I., gimusiu (duomenys neskelbtini) V. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Santuokos metu pareiškėjos vardu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir palikėjas.

4. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, aplinkybė, kad santuokoje įgytas turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu, patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties perėmė jo asmeninius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties, pareiškėja liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktinu, mokėjo mokesčius, rūpinosi ir jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu turtu bei jį remontavo, valdo šį turtą kaip savo iki šiol. Tai patvirtina kartu su pareiškimu pridėtos sąskaitos faktūros už komunalinius mokesčius bei kvitai. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Notaro pažyma patvirtina, kad V. I. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į pareiškėjos sutuoktinio turtą, prieštaravimų nepareiškė.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad J. I. iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo, po palikėjo mirties perėmė jo asmeninius daiktus bei rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo toliau kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J. I. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9. Valstybei iš pareiškėjos priteisiamos 17,92 Eur bylinėjiosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.