Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2-242-948/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2-242-948/2022
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01156-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Atsakovas
D. J.
Advokatai
Mantas Baigys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-242-948/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01156-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Livetai Naudužienei,

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

atsakovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. J., L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 210,32 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 14v „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo“ pagrindu (buvusi UAB (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas pakeistas 2019 m. birželio 27 d.). Atsakovas D. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ieškovei už suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl jo skola ieškovei sudaro 210,32 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 2 d. tarp atsakovo ir L. K. sudaryta panaudos sutartis, bute gyveno L. K. ir panaudos gavėja turėjo mokėti buto išlaikymo mokesčius. Įsiskolinimas už ieškovės suteiktas atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidarė laikotarpiu, kai atsakovo butas 2015 m. gruodžio 2 d. Panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis L. K. Atsakovas prašo nepriteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidų, nes gauna mažas pajamas (356,38 Eur), turi išlaikyti 5 nepilnamečius vaikus.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad butas priklauso D. J. asmeninės nuosavybės teise. Panaudos sutartis viešajame registre išviešinta nebuvo. Trečiasis asmuo L. K. bute nebegyveno nuo 2016 m. Todėl prielaidų tretiesiems asmenims atlyginti skolą nėra. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys J. J., L. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko visiškai, tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį: gauna mažą pensiją – 356 Eur, šiek tiek daugiau nei 100 Eur gauna našlaičio pensiją, bet turi išlaikyti 5 vaikus, turi daug skolų, kurių bendra suma siekia 60 000 Eur. Ieškosi darbo, kad galėtų pradėti mokėti skolas. Antstoliai kas mėnesį atskaičiuoja pinigus, ir pats kas mėnesį sumoka po kelis eurus skolų sumažinimui. L. K. bute gyveno iki 2016 m. Iki 2022 kovo mėnesio gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo pripažintas ribotai veiksniu. Negaudavo sąskaitų už paslaugas, nors ne kartą iš ligoninės skambino į (duomenys neskelbtini) ir prašė atsiųsti jam sąskaitas nurodytu el. pašto adresu į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, remiantis 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ pagrindu. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 m. gruodžio 2 d. atsakovas D. J. ir L. K. sudarė neterminuotą Panaudos sutartį dėl aukščiau minėto atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto perdavimo panaudai L. K., o pastaroji įsipareigojo naudotis šiuo butu ir apmokėti visus buto išlaikymo mokesčius. Atsakovas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. skolingas ieškovei 210,32 Eur.

Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovo prievolė sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), atsakovas skolą pripažino.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal to paties straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003), nes įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas). Teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Atsakovas skolą pripažino. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas, kaip ir kiekvienas daugiabučio namo buto ar patalpos savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atlikus ieškovės ir atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad skola apmokėta, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 210,32 Eur skola.

Iš atsakovo taip pat priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-10-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37, 6.38, 6.210 straipsniai).

Ieškovė, prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 495,85 Eur teisinių paslaugų išlaidas (30 Eur už advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ paslaugas, 465,85 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidų iš jo nepriteisti, motyvuodamas sunkia savo turtine padėtimi.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tinkamai ir laiku savo įstatyminės prievolės ieškovei apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas nevykdė, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą dėl šios skolos priteisimo, t. y. ieškovė pirmiausiai kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka - pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau, atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį. Dėl šių aplinkybių ieškovė privalėjo sumokėti įstatymo numatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1, 7 punktai, 7 dalis). Ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, kas, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės naudai 17 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismui pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, tačiau nepateikė įrodymų apie 2,64 Eur už Nekilnojamo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane patirtas išlaidas. Todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Ieškovė pateikė teismui advokato patirtų išlaidų rašytinius įrodymus, t. y. 2019 m. liepos 8 d. teisinių paslaugų sutartį, 2021 m. liepos 30 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir 2021 m. liepos 31 d. advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį teisinių paslaugų apmokėjimą. Taip pat ieškovė pateikė 2022 m. kovo 31 d. darbų ataskaitą, 2022 m. kovo 31 d. advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ PVM sąskaitą faktūrą (suma su PVM – 465,85 Eur), 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo dokumentą. Šios išlaidos yra pagrįstos, realios, protingos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Tačiau kartu teismas pažymi, jog teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes; tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

Šiuo atveju byloje yra sprendžiamas ginčas dėl 210,32 Eur skolos priteisimo už butui suteiktas paslaugas, bylos apimtis nedidelė (faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo apimtis nedidelė), ginčo suma nedidelė, byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių. Teisme vyko du posėdžiai, tačiau ieškovės atstovas dalyvavo tik viename jų, kuris truko tik 30 minučių. Posėdyje ieškovės atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, jis neturėjo vykti į jokią kitą vietovę, netgi į teismą tame pačiame mieste. Atsakovas D. J. su skolos priteisimu sutiko, nesutiko tik su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, tai, kad bylinėjimosi išlaidos daugiau nei du kartus viršija prašomos priteisti skolos dydį. Teismas, įvertinęs atsakovo procesinį elgesį (nors iš pradžių ir nepripažino ieškinio, tačiau vėliau su juo sutiko), turtinę padėtį (gauna netekto darbingumo ir našlaičių pensijas) t. y. pajamos nedidelės, turi išlaikytinių - 5 nepilnamečius vaikus, nors yra darbingo amžiaus, bet yra neįgalus, turtas areštuotas, daro išvadą jog visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas dar labiau pablogins atsakovo ir taip sunkią materialinę padėtį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu buvo pripažintas ribotai veiksniu, gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės patirtos 495,85 Eur teisinių paslaugų išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje sudaro 18 Eur. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus byloje nustatytus duomenis: tinkamą atsakovo elgesį ir sudėtingą jo finansinę padėtį, sprendžia, jog priteisus bylinėjimosi išlaidas valstybei dar labiau pablogėtų atsakovo turtinė padėtis. Todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), 210,32 Eur (dviejų šimtų dešimt eurų 32 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 210,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 17 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Edita Jusevičienė