- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-689-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-689-544/2016
Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26-1005/2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl A. K. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti G. K. pavardę – K., A. K. – K., priteisti iš atsakovo A. K. jos naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, valdomą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš atsakovo A. K. priteisti piniginę kompensaciją 23458,27 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; teismo sprendimu patenkintiems G. K. turtiniams interesams užtikrinti steigti priverstinę hipoteką šiam atsakovo A. K. turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur vertės. Kartu ieškovė prašo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmenine G. K. prievole pripažinti visus būsimus mokėjimus ir įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pagal priedą prie ieškinio; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmenine A. K. prievole pripažinti visus būsimus mokėjimus ir įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pagal priedą prie ieškinio; padalyti pinigines prievoles I. P. ir J. I.; prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) k. įsigijimo bei visas kylančias iš jos teises (įskaitant būsimą nuosavybės teisę) ir pareigas pripažinti G. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. K. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovei G. K. netrukdyti jam naudotis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavedant antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, kad šis automobilis G. K. yra pastatytas ir laikomas užrakintas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti antstolį paimti iš G. K. minėto automobilio raktus ir dokumentus, taip pat automobilio 4 vasarines padangas su ratlankiais ir perduoti A. K., kad automobiliu galėtų naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bus išnagrinėta civilinė byla; 3) areštuoti kilnojamąjį turtą (baldus ir kitus namų apyvokos daiktus), esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. P. ir M. P., bei šaldytuvą ir indaplovę, esančius garaže, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį G. K. laiko užrakinusi garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir negražina automobilio raktų bei dokumentų, dėl ko automobiliu negali naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Atsakovo teigimu šis automobilis yra reikalingas įmonės veiklai vykdyti, negalint juo naudotis patiriami nuostoliai, negaunamos pajamos. Kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepataisomai sugadintas eismo įvykio metu, o automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prastos techninės būklės ir neekonomiškumo, galima važiuoti tik trumpais atstumais. Vertina, kad nedraustas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti prarastas, sugadintas gaisro metu, nes neturint užvedimo raktų nebus galima automobilio išvaryti iš patalpos. Dėl dalintino kilnojamojo turto (baldų, prietaisų ir kitų namų apyvokos daiktų), kurie liko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po to, kai atsakovas su G. K. butą 2015 metais pardavė dukrai I. P. ir žentui M. P., pabrėžė, jog I. P. ir jos vyrui priklausančio turto tame bute nėra. Be to, ieškovė iš buto į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parsivežė indaplovę ir šaldytuvą, kurie buvo integruoti į baldus, kad jais būdamas (duomenys neskelbtini) ji negalėtų naudotis. Dėl šių aplinkybių netaikius prašyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Pagal bylos duomenis G. K. nuo 2016 m. sausio mėnesio negyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko nėra pagrindo manyti, kad ji, išsikraustydama iš namų, garaže tiesiog paliko užrakintą anksčiau minėtą automobilį, o dokumentus ir raktelius pasiliko sau. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atsakovo nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis bute adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negali būti areštuojamas siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje, kadangi butas su daiktais nuosavybės teise priklauso M. P. ir I. P.. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, kad tame bute būtų dar kokie nors jam ir ieškovei sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys daiktai, kuriems kyla grėsmė. Dėl atsakovo prašymo areštuoti šaldytuvą ir indaplovę, esančius garaže, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. sausio mėnesio gyvena ir šeimininkauja tik atsakovas, dėl ko jo reikalavimas areštuoti šiuos daiktus teismui nesuprantamas, juo labiau, kad nėra pagrindo spręsti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad ieškovė nereiškia prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi ji jau yra apribojusi atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų galimybę naudotis šiuo automobiliu neperduodama šio automobilio dokumentų ir raktelių. Dėl šio savavaldžiavimo kreipėsi į Rokiškio rajono policijos komisariatą, kuris atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas šioje dalyje gali pasidaryti neįmanomas įvykdyti, kadangi automobilis gali sudegti, neturint jo raktelių nebus įmanoma jo pašalinti iš garažo. Papildomai apeliantas nurodo, kad ieškovė savavaldžiauja, nes, jam nesant atvykusi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.. (duomenys neskelbtini) raj., ir namus, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), išgabena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kad jis nebūtų įtrauktas į dalintinų daiktų sąrašą. Nurodė, kad jis prašo kaip bendrą jungtinę nuosavybę padalinti daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo parduoti pagal 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl to yra ginčas teisme. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė G. K. turi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), raktus. Ji bet kuriuo momentu gali išgabenti daiktus esančius name, garaže, bute, tame tarpe automobilį, šaldytuvą, indaplovę. Dėl to sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo nebus galima įvykdyti, juo labiau, kad 2016 m. balandžio 20 d. jam išvykus į teismo posėdį (duomenys neskelbtini), ieškovė išnešė iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą – patalynę, antklodes ir kitus, net jo asmeninius, daiktus, dėl ko buvo kreiptasi į Rokiškio rajono policijos komisariatą. Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės paaiškinimais, nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jo galimybės imtis realios teisinės pagalbos yra ribotos (sąskaitos areštuotos, neturi automobilio, dėl antstolio paslaugų turi vykti į kitą rajoną).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, nes jis nepagrįstas. Pabrėžia, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo žinioje ir šalių gyvenamajame name, kuriame ieškovė negyvena. Be to, atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir būtinumo. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių apie ieškovės savavaldžiavimą, kurie niekaip nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Prašymas taikyti areštą turtui, kuris yra tretiesiems asmenims priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, kadangi 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.3. punktas numato, kad visi daiktai, kurie liko bute sutarties sudarymo dieną, yra laikomi daikto priklausiniais, priklausančiais pirkėjui. Atsiliepime pažymima, jog taikyti analogišką laikinąją apsaugos priemonę atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisės naudotis butu pripažinimo, raktų perdavimo, tačiau tokia priemonė nebuvo taikyta. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytos aplinkybės bei pateikti išaiškinimai, vertinimai turi prejudicinę galią (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė atsiliepime nurodo pritarianti ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtų kokie nors jam ir ieškovei sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys daiktai, kuriems kyla grėsmė. Ieškovės nuomone, kitos atsakovo skunde nurodytos aplinkybės (jo didelis užimtumas, sėja, sąskaitų areštas ir kt.) taip pat niekaip nepagrindžia nei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nei skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą trečiasis asmuo I. P. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jos žiniomis ieškovė nesavavaldžiauja, neslepia bendro sutuoktinių turto, nesisavina asmeninių atsakovo daiktų, nesiekia, kad jai atitektų automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys. Atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Minėta transporto priemonė yra atsakovo žinioje, kadangi ieškovė, atsakovui gąsdinant ir primygtinai reikalaujant grąžinti jam automobilį, jo raktus ir dokumentus atidavė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovo prašyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jam nepriklausančių kilnojamų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nesuprantamos, melagingos, išgalvotos ir visiškai nesusijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.3. punktas numato, kad visi daiktai, kurie liko bute sutarties sudarymo dieną, yra laikomi daikto priklausiniais, priklausančiais pirkėjui. Pats atsakovas 2015 m. gegužės 5 d. rašytiniame pakvitavime nurodė, kad buto pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs ir kad materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi. Papildomai atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus procesinius sprendimus bei į tai, kad dalis atskirojo skundo argumentų nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimu.
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo sprendimą dėl atsakovo atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.
Atskirasis skundas atmetamas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Apeliantas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į jo nurodomas aplinkybes ir neįvertino, kad netaikius jo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo sutiki su atskirojo skundo argumentais.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal procesinio įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turi būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui (atsakovui) palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti realiai įmanomas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės kelia dvi reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis. Viena jų yra ta, kad ieškovė G. K. būtų įpareigota nekliudyti jam naudotis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžintų šios transporto priemonės dokumentus ir raktelius, kita - areštuoti kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus), esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. P. ir M. P., bei šaldytuvą ir indaplovę, esančius garaže, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su naudojimusi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tokie atsakovo reikalavimai nėra susiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, o, be to, pagal byloje esančius duomenis ieškovė nuo 2016 metų yra išsikrausčiusi iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur, paties atsakovo teigimu, garaže stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovė išsikraustydama iš namų garaže tiesiog paliko užrakintą minėtą automobilį, o dokumentus ir raktelius išsivežė su savimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais iš esmės sutinka. Šiuo atveju išties negalima daryti pagrįstos ir labiau tikėtinos išvados, jog atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikšmingos teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, juo labiau kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių realią grėsmę patvirtinančių įrodymų. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2015 m. lapkričio mėnesį buvo atsiuntusi pranešimą, jog aptariama transporto priemonė liks jos žinioje iki teismo sprendimo priėmimo, savaime neįrodo, jog dokumentai ir automobilio užvedimo rakteliai yra jos žinioje ar kad netaikius atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, papildomai pažymėtina tai, kad aptariamas automobilis yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ieškinyje ieškovė G. K. nurodo, kad šis automobilis buvo pirktas už jos ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintas pinigines lėšas, o ši paskola jai nežinant atsakovui jau yra grąžinta, dėl ko ji reikalauja priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas pateiktame priešieškinyje taip pat nurodo, kad šis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tarp jų dalintinas turtas. Taigi minėtas automobilis yra susijęs su šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimais tiek, kad jo savininkė ir valdytoja yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcininkais yra bylos šalys, tačiau jis nėra tiesioginis tarp sutuoktinių dalintinas turto objektas. Pagal byloje esančius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu (direktoriumi) nėra nei atsakovas, nei ieškovė, dėl ko pastarieji nėra tinkamai įgalioti ar pagal steigimo dokumentus turintys įgalinimus subjektai veikti įmonės vardu reikalaujant pašalinti trukdymus naudotis bendrovės turtu. Be to, šiai transporto priemonei nėra taikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, dėl trukdymo naudotis šiuo automobiliu įmonės administracijos vadovas (direktorius) ar kitas jo tinkamai įgaliotas atstovas nėra kreipęsi teisminės gynybos. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (2 str. 2 d.) ir jos turtas yra atskiras nuo bendrovės akcininkų turto. Todėl nagrinėjamu atveju tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos, susijusias su trukdymu naudotis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ši transporto priemonė nėra tiesiogiai šalims priklausantis ir jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, dalintinas šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kurių pagrindu buvo nepatenkinta apelianto prašymo dalis taikyti laikinąsias apsaugos priemones kilnojamajam turtui. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esantys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad šiuo metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais nuosavybės teise priklauso M. P. ir I. P. (Sutarties 6.2, 7.3 punktai). Todėl šiame bute esantis kilnojamasis turtas nėra šios bylos, kurioje sprendžiami šalių santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių klausimai, ieškinio (priešieškinio) dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio turto atžvilgiu šioje byloje negalimas. Be to, kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą I. P. pateikto 2015 m. gegužės 5 d. pakvitavimo, atsakovas, veikdamas savo ir ieškovės vardu, yra pareiškęs, jog virš minėto buto pirkėjas M. P. yra visiškai atsiskaitęs ir jie jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi.
Dėl atsakovo A. K. prašymo taikyti turto areštą šaldytuvui ir indaplovei, esantiems garaže, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymo ir šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis šiuo metu minėti daiktai yra atsakovo žinioje, o ieškovė minėtame name negyvena nuo 2016 m. sausio mėnesio. Apeliantas nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovė išties gali, ketina ar bandė išgabenti šiuos daiktus bei nepateikė įtikinamų ir pagrįstų argumentų apie tai, kodėl, neareštavus šaldytuvo ir indaplovės, bet priėmus būsimą, galimai palankų ir atsakovui, teismo sprendimą, jo įvykdymas šioje dalyje pasunkėtų ar taptų negalimas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais panaikinti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo I. P. pateikė naujus įrodymus – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą vienašalį sandorį, pasirašytą A. K.. Apeliacinės instancijos teismas priima šį įrodymą, nes juo grindžiamas I. P. atsiliepimas, jis susijęs su nagrinėjama byla ir jo turinys šalims žinomas, nes jos pačios jį sudarė, įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.