Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-237-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-05
Bylos Nr.
2A-237-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02688-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Atsakovas
V. C.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2A-237-262/2016(senas Nr. 2A-2480-262/2015)
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02688-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. C. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei V. C. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 28 962 EUR (100 000 Lt) skolos, 7240,50 EUR (25 000 Lt) įstatyminių palūkanų už penkis metus iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) miręs vyras J. K. 2006-07-28 paskolino atsakovei V. C. 28 962 EUR (100 000 Lt) sumą. Kadangi tuo metu, kai buvo paskolinta nurodyta suma, atsakovė vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, jos padorumas abejonių nekėlė, nes tai buvo jų marčios tėvų gera pažįstama, todėl šalys nusprendė notariškai paskolos sandorio neforminti. Kaip savo įsipareigojimų garantą, atsakovė surašė skolos raštą, pagal kurį įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2006-12-31. Nurodytu terminu atsakovė skolos negrąžino. Tokia padėtis tęsėsi kelis metus, atsakovė vis žadėdavo mokėti pinigus, kol mirė ieškovės vyras J. K.. Po vyro mirties, ieškovė priėmė palikimą ir tapo skolos rašto kreditorinio reikalavimo teisių perėmėja.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2006-07-28 atsakovė pasirašė skolos raštelį ketindama pasiskolinti iš J. K. pinigų. Tačiau J. K., valios paskolinti V. C. pinigus neišreiškė ir ant skolos raštelio nepasirašė ir tokiu būdu atsisakė paskolinti atsakovei pinigus. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, o šios bylos atveju sandorio šalis, J. K., ne tik neišreiškė valios rašytine tvarka sudaryti sutartį, tačiau taip pat neišreiškė valios paskolinti atsakovei pinigus. Sekant iš raštelio turinio, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o rašteliu remtis kaip įrodymu, jog atsakovė gavo 28 962 EUR (100 000 Lt), nėra teisinio pagrindo. Aplinkybę, jog faktiškai paskolinių santykių tarp šalių nebuvo, patvirtina tai, kad per aštuonerius metus iki savo mirties, J. K. nesikreipė į atsakovę dėl skolos grąžinimo, o kadangi reikalaujama priteisti suma yra didelė – 28 962 EUR (100 000 Lt), ieškovės vyras, jei būtų paskolinęs tokią didelę pinigų sumą, tikrai būtų kreipęsis dėl skolos išieškojimo anksčiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovei priteista 28 962 EUR skolos, 7240,50 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1665,32 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteista 3,92 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad byloje surinktų ir įvertintų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir atsakovei V. C. 2006-07-28 buvo perduota 28 962 EUR (100 000 Lt) suma. Kadangi atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti pareigą grąžinti iš J. K. pasiskolintą 28 962 EUR (100 000 Lt) sumą, ieškovės reikalavimas priteisti nurodytą sumą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad pagal CK 6.193 str. nustatytas taisykles raštelio nuostatos prioritetiškai aiškinamos vadovaujantis lingvistiniu paskolos raštelio teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu šalių valią ir ketinimus. Atsakovė išreiškė valią ir parašė ...“paėmiau paskolą 100 000 Lt ir įsipareigoju grąžinti iki ...“ ir pasirašė, tačiau paskolos davėjas, tokios valios, kad skolina atsakovei nurodytą pinigų sumą neišreiškė ir nepasirašė. Apie pinigų perdavimą realiai net nebuvo nurodyta. Iš raštelio turinio matyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl konstatuoti, jog atsakovė gavo 100 000 Lt, nėra teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismo išvada jog šis 2006 metų apeliantės pasirašytas raštelis yra paskolos dokumentas patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui ne tik pažeidžia materialines teisės normas, bet prieštarauja civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, nes jis yra ieškovės sūnus ir liudijo taip kaip palankiau ieškovei.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pagrįstai šį skolos raštelį pripažino tinkamu kreditoriniu dokumentu ir šiam ginčo išsprendimui taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei įrodinėjimo ir irodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes nepagrįstai skolos raštelį pripažino paskolos sutartimi. Atsakovė nurodo, kad jai jokie pinigai nebuvo perduoti, o ieškovės vyras nepatvirtino savo valios sudaryti paskolos sutartį, nes ant paskolos rašto nėra jo parašo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ant paskolos rašto, nėra paskolos davėjo J. K. parašo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės ir J. K. nesiejo paskolos teisiniai santykiai, t.y., kad paskolos sutartis realiai nebuvo sudaryta. Be to, atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Paskolos rašte yra nurodyta, kad atsakovė paėmė 100 000 Lt dydžio paskolą iš J. K. ir ją įsipareigoja grąžinti iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad jeigu asmenys tik ketintų sudaryti paskolos sutartį (kaip teigia atsakovė), tai rašte taip ir būtų nurodyta, su aiškiais terminais, kad tokia sutartis bus sudaryta, kaip bus įforminamas pinigų perdavimo faktas ir kt. Šiuo atveju pagal paskolos rašte pavartotų žodžių prasmę galima suprasti, kad pinigų sumos perdavimo faktas įvyko paskolos raštelio pasirašymo metu. T.y. atsakovė paskolos rašte vartoja ne būsimąjį, o būtąjį kartinį laiką: ,,paėmiau paskolą“. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad pinigų perdavimas jau yra įvykęs prieš pasirašant skolos raštą arba jo pasirašymo metu. Taip pat pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo savo valia (o atsakovė ir neįrodinėjo jos valios nebuvimo) nerašytų: „paskolą įsipareigoju grąžinti iki 2006-12-31“, jeigu realiai jokių pinigų nebūtų gavusi. Taigi, atsakovė išreiškė valią ir įsipareigojimą grąžinti pasiskolintą sumą, tuo pačiu patvirtindama pinigų perdavimo faktą. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog raštu sudarytas skolos dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek pinigų – 100 000 Lt perdavimą atsakovei. Ginčo paskolos rašte yra paskolos sutartims būdingi požymiai: asmuo, kuriam yra paskolinti pinigai, skolinama pinigų suma, grąžinimo terminas, todėl šalių pasirašytas skolos raštas laikytinas paskolos sutartimi (CK 6.870 str.).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei iš pačios atsakovės paaiškinimų, atsakovė užsiėmė nekilnojamojo turto sandoriais, kita verslo veikla, todėl ji laikytina verslininke kuriai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo teisinio išprusimo ir kt. reikalavimai. Todėl laikytina, jog pasirašydama paskolos raštelį savo vardu, atsakovė puikiai suprato jo turinį ir turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji apie pasirašytą skolos raštą buvo net pamiršusi ir jo nereikalavo grąžinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie atsakovės veiksmai neatitiktų bonus pater familias elgesio standartų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė užsiėmė verslu, todėl savo veikloje neabejotinai susidūrė ir su teisiniais klausimais. Taip pat atmetami atsakovės argumentai, kad tai jog ieškovės vyras ilgą laiką nesikreipė nei į atsakovę, nei teismą dėl skolos grąžinimo, įrodo jog jokie pinigai atsakovei apskritai nebuvo perduoti. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o jis šiuo atveju nebuvo praleistas. Iki to laiko asmuo bet kada turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė turi skolos rašto originalą, patvirtina šalių tikruosius ketinimus, nes skolos dokumentas iki galutinio skolos grąžinimo yra saugomas pas kreditorių. Todėl konstatuotina, kad ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, užfiksuotas paskolos sumos perdavimo faktas, grąžinimo sąlyga, taigi ji atitinka CK 6.871 str. 3 dalies reikalavimus.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai savo išvadas grindė liudytojo parodymais, kuris yra ieškovės sūnus, taip pat kitais įrodymais. Pažymėtina, kad šie teismo nurodyti įrodymai yra tik pagalbiniai teismo išvadai pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, padarė pirmiausia vertindamas patį paskolos rašto tekstą, o ne kitas aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, šalių bei kitų asmenų parodymus, teisingai aiškino ir taikė CK 6.193 str., 6.870 ir 6.871 str., bei teismų praktiką susijusią su šiomis normomis, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškovės vyras paskolino atsakovei 100 000 Lt, kuriuos atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas