- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-11-357/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- G. Ž., K. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovams G. Ž. ir K. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovei dėl lėšų banko sąskaitoje pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl teisės paveldėti pagal įstatymą pripažinimo ir dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. 5 - ojo notarų biuro notaras D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu J. J. Ž. 2011-03-03 Šiaulių m. 6 - ojo notarų biuro notaro D. J. patvirtintą testamentą, pripažinti ieškovei J. Ž. teisę į privalomąją J. J. Ž. palikimo dalį, nustatant, kad jai buvo reikalingas išlaikymas jos sutuoktinio mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), ir pripažinti bendrąją jungtine ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybe 31/100 dalį pastato – gyvenamojo namo ir kitų pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kurie teisiškai registruoti J. J. Ž. vardu pagal 1995-09-08 sutartį bei iš atsakovų priteisti ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės J. Ž. sutuoktinis, atsakovų G. Ž. ir K. Ž. tėvas, J. J. Ž.. Tarp įpėdinių pagal testamentą kilo ginčas dėl paveldimo turto būdo, apimties, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį. Sutuoktinio palikėjo J. J. Ž. paskutinė valia, kuri yra išreikšta 2011-03-03 patvirtintame testamente, negalėjo atitikti ir neatitiko J. J. Ž. tikrosios valios. Ieškovė jos išlaikymo būtinumą pagrindžia jos nedarbingumo faktu ir aplinkybė, jog ji šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo mirusiojo sutuoktinio palikimo apimties ir dydžio. Ieškovės ir palikėjo santuokoje iš esmės pagerintas, rekonstruotas, pertvarkytas turtas, kuris buvo palikėjo asmeninė nuosavybė, turi būti pripažintas ieškovės ir palikėjo bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovai G. Ž. ir K. Ž. su ieškiniu nesutiko, pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės J. Ž. 40.617,14 Eur pinigines lėšas, 2012-01-01 - 2012-08-24 laikotarpiu laikytas banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 19.445,17 Eur pinigines lėšas, 2012-01-01 - 2012-08-24 laikotarpiu laikytas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. J. Ž. ir J. Ž. nuosavybe; pripažinti atsakovams G. Ž. ir K. Ž. paveldėjimo pagal įstatymą teisę į pinigines lėšas – 22.523,46 Eur, tai yra į 3/4 dalis palikimo nuo 1/2 dalies piniginių lėšų – 40.617,14 Eur, 2012-01-01 - 2012-08-24 laikotarpiu laikytų banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1/2 dalies piniginių lėšų – 19.445,17 Eur, 2012-01-01 - 2012-08-24 laikotarpiu laikytų (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės J. Ž. atsakovams G. Ž. ir K. Ž. 22.523,46 Eur nuostolių atlyginimui. Nurodė, kad palikėjas testamento 2011 m. kovo 3 d. sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Įvertinus palikėjo paliktus namų apyvokos daiktus, kurių valdymą nepateikdama palikimo apyrašo visiškai perėmė ieškovė, o taip pat ieškovei paliktų patalpų rinkos vertę, turėtų būti pripažinta, kad ieškovė ginčijamu testamentu yra gavusi privalomąją 1/8 palikimo dalį. Ieškovei išlaikymas nebuvo reikalingas, kadangi ieškovė neatlygintinai perleido savo asmeninį turtą savo dukrai A. D.. Priešingai nei teigia ieškovė, ginčo turtas nebuvo pagerintas jį rekonstruojant, kapitaliai remontuojant. Einamasis remontas negali būti pripažintas pagerinimu. Ieškovė nepateikia jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, kad buto (duomenys neskelbtini), dalyje buvo atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, padidintas jo plotas, taip pat nepateikia tam reikalingų išduotų leidimų ir projektų, o pateikia tik savo apytikrius skaičiavimus kiek reikėjo medžiagų ir kiek tai kainavo. Taip pat ieškovė negali nurodyti nei kada tas remontas prasidėjo, nei kada baigėsi ir kiek pasikeitė turto vertė po remonto. Palikėjas atsakovams patvirtino, kad namo tvorą tvėrė ir buto remontą darė iš savo lėšų. Palikėjas turėjo pakankamas pajamas, kadangi iki 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo santaupų.
Trečiasis asmuo Šiaulių m. 6 - ojo notarų biuro notaras D. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad testatorius testamentą dviem egzemplioriais pasirašė notaro akivaizdoje, prieš tai pats atvykęs į notaro biurą. Jo tapatybė buvo nustatyta pagal jo pateiktą asmens tapatybę įrodantį dokumentą - pasą (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kada buvo sudaromas testamentas, testatorius nesirgo jokia psichine liga, nenurodoma kokius vaistus testatorius tuo metu vartojo, kurie iš jų ir kaip neigiamai galėjo paveikti testatoriaus psichiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovams K. Ž. ir G. Ž. atmetė, atsakovų K. Ž. ir G. Ž. priešinį ieškinį ieškovei J. Ž. atmetė, sprendimui įsiteisėjus panaikino laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi, įpareigojant vietos biuro notarą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų mirusiojo J. J. Ž. testamentiniams įpėdiniams, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės J. Ž. 20,82 Eur išlaidų už pašto paslaugas, priteisė į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovės K. Ž. ir atsakovo G. Ž. 20,82 Eur išlaidų už pašto paslaugas, teismo sprendimui įsiteisėjus grąžino gydymo įstaigoms J. J. Ž. ligos istorijas, notarei N. V. paveldėjimo bylą, įpareigojo Šiaulių apylinkės teismo buhalteriją iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovei J. Ž. 247,73 Eur iš likusių įmokų už ekspertizių išlaidas.
Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog J. J. Ž. nesuvokė savo veiksmų 2011-03-03 sudarydamas ginčo testamentą, kuris po jo mirties sukels tam tikrus teisinius padarinius. Tokiu atveju, atsižvelgiant į asmens vidinės valios reikšmę, nėra teisinio pagrindo nepasitikėti jo veiksmais. J. J. Ž. 2011-03-03 sudarytas oficialus testamentas neturi nei testatoriaus valios, nei turinio trūkumų, tą įrodo tiek 2014-02-03 eksperto išvada dėl testatoriaus parašo testamente, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai. Testatorius testamente aiškiai nurodė, kokį jam priklausantį turtą ir kokiems konkretiems testamentiniams įpėdiniams jis palieka po savo mirties, kuris jiems ir turi atitekti. Teismas atmetė trečiojo asmens motyvai, kad ankstesnis testatoriaus testamentas negalioja, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Teismas pasisakydamas dėl velionio J. J. Ž. būsenos ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti sandorio sudarymo metu, rėmėsi šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, velionį gydžiusių gydytojų medicininėmis išvadomis. Byloje nėra nustatyta, jog J. J. Ž. būtų turėjęs žalingų įpročių, pvz., polinkį į alkoholinius gėrimus. Tokiu duomenų nėra ir medikų įrašuose jo ligos istorijoje. Velionis sirgo prostatos vėžiu dėl ko ir buvo gydomas gydymo įstaigose, ne nuo kitos ligos, kurios gydymas galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Velionis testatorius ginčo testamentą sudarė 2011-03-03, o mirė tik (duomenys neskelbtini), tai yra beveik po (duomenys neskelbtini) po testamento sudarymo. Teismas laikė, kad tiek ieškovės turimas turtas, tiek jos pajamos, tiek jai atitenkanti turto dalis pagal 2011-03-03 velionio J. J. Ž. testamentą, nesuteikia jai teisės į privalomąją palikimo dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. Ž. prašo atleisti ieškovė J. Ž. nuo 2022 Eur dalies žyminio mokesčio, pakeisti 2015 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės J. Ž. ieškinys atmestas ir išdėstyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį šitaip: ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių J. J. Ž. ir ieškovės J. Ž. nuosavybe nekilnojamuosius daiktus: 31/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, pastatą-garažą, 31/100 dalis kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus J. J. Ž., mirusio 2012 m. rugpjūčio 24 d., vardu; priteisti iš atsakovų K. Ž. ir G. Ž. lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovės J. Ž. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nustatyta, kad 411/1885 dalis žemės sklypo, 31/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, pastatas-garažas, 31/100 dalis kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausė velioniui J. J. Ž. pagal 1995-09-08 sutartį, t.y. jis juos įgijo dar prieš sudarydamas santuoką su ieškove J. Ž., todėl šis turtas yra asmeninė J. J. Ž. nuosavybė. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji su palikėju kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ne tik nuo santuokos sudarymo momento, bet nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio: šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo ir įrodė savo nuosekliais paaiškinimais apie tai, kad su palikėju susipažino 2002 m. balandžio 10 d., o po penkių mėnesių, gavusi iš J. J. Ž. sužadėtuvių žiedą, pradėjo su juo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį dar iki santuokos. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai: A. D., V. D., D. Ž., D. Ž., palikėjo velionio J. J. Ž. sesuo S. K., palikėjo brolio sutuoktinė V. Ž., liudytojai A. K., A. B., A. Ž., byloje yra rašytiniai įrodymai sutartyse su komunalines paslaugas teikusiomis įstaigomis ir įmonėmis apie du gyventojus (ieškovę ir palikėją) palikėjui priklausančioje namo dalyje dar iki santuokos. Atsakovai, kurie yra palikėjo vaikai, su tėvu J. J. Ž. beveik iki pat jo mirties visiškai nebendravo, apie jo gyvenimą nieko nežinojo, nesilankė pas tėvą namo rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto metu, nieko nežinojo apie tėvo piniginius reikalus, ieškovės pinigų naudojimą, nes su tėvu pradėjo bendrauti tik paskutiniaisiais metais prieš jo mirtį, iš tėvo - palikėjo J. J. Ž. - brolienės telefonus sužinoję, kad tėvas serga nepagydoma liga, taigi atsakovai neturėjo jokių duomenų apie ieškovės ir palikėjo bendrą gyvenimą, kartu panaudotas pinigines lėšas, sukurtą bendrą turtą. Ieškovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis buvo pradėta kurti dar kaip bendroji sugyventinių nuosavybė ir laikytina bendrąja jungtine būsimųjų sutuoktinių veikla, kurios tikslas - bendro rezultato sukūrimas, t. y. nekilnojamojo turto esminis pagerinimas. Šis tikslas buvo realizuotas, ieškovei ir palikėjui J. J. Ž. jau sudarius santuoką.
Ieškovės paaiškinimu teismo posėdžiuose, liudytojų parodymais nustatyta, kad statybos darbus vykdė šalių surasti darbininkai, tačiau ieškovė nurodė, maždaug kiek, kokių statybinių ir kitokių medžiagų, įgytų už ieškovės ir jos velionio vyro lėšas, ieškovė ir jos sutuoktinis panaudojo kapitaliniam remontui. Šiuos faktinius duomenis, kuriuos nurodė ieškovė savo paaiškinime, iš esmės patvirtino liudytojai, apklausti ieškovės iniciatyva: liudytojai A. Ž., D. Ž., A. P., V. D., D. Ž., A. B., V. Ž., S. K.. Dokumentų, patvirtinančių medžiagų įsigijimą, apmokėjimą už darbus palikėjas ir ieškovė neprivalėjo saugoti, jų nerinko ir neišsaugojo, juo labiau, kad kai kuriems darbams, medžiagoms įsigyti dokumentų ir nebuvo. Yra išlikę tik keletas dokumentų, patvirtinančių bendras sutuoktinių turėtas išlaidas turto pagerinimui.
2015 m. sausio 21 d. buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas teismui ir yra šioje civilinėje byloje. Ekspertizės akte daroma kategoriška išvada ir konstatuojama, kad „lyginant 31/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dabartinę būklę su ta būkle, kuri užfiksuota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro sudarytoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, padidėjus plotui yra iš esmės pagerinta“. Teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė investavo į šio turto remontą ir pagerinimą visas savo gyvenimo santaupas, visas pajamas iš gauto iki pensijos darbo užmokesčio. Šių pinigų nepakako. Byloje esantys rašytiniai ir kitokie įrodymai apie ieškovės ir palikėjo santuokoje gautas paskolas iš banko, iš ieškovės dukrų patvirtina, kad didžiulės apimties gyvenamojo namo statybos darbams nepakako ieškovės ir palikėjo santaupų. Kad ieškovė savo santaupas skyrė būsto pagerinimui įrodo jos paaiškinimai, palikėjo sesers S. K. parodymai, palikėjo brolio sutuoktinės V. Ž. parodymai, pačių atsakovų paaiškinimais nustatyta, jog palikėjas bent kiek didesnes pajamas buvo gavęs prieš keletą metų iki pažinties su ieškove ir iki gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, kurią įrodinėja ieškovė, pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui ieškovė buvo nurodžiusi, kad tikėjosi užsakyti ir parengti projektą, projektinę dokumentaciją ir įteisinti šiuo metu egzistuojančią statinių bei turto padėtį, tačiau paaiškėjo, kad tokiu atveju privalėtų užsakyti ir sumokėti už viso namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektą ir projektinę dokumentaciją, kas ieškinio pateikimo dienai galėjo kainuoti maždaug apie 2000 Eur. Tokios išlaidos ieškovei gali būti nekompensuotos, nes ginčas dėl jos nuosavybės dalies nekilnojamuose daiktuose nėra išspręstas. Minėtos išlaidos yra neproporcingos ieškovės turtinei padėčiai. Todėl ieškovė negalėjo teismui pateikti projektinės dokumentacijos ir pagal ją įteisintos baigtos statybos. Ieškovė pateikė teismui Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją. Šie dokumentai patvirtina, kokia buvo turto padėtis iki ieškovės ir palikėjo santuokos sudarymo.
Mano, kad nepagrįsta yra teismo išvada dėl to, kad po palankaus ieškovei teismo sprendimo būtų įteisinta nelegali statyba. Ieškovės prašomo reikalavimo patenkinimas niekaip nesąlygoja ir neįtakoja duomenų Nekilnojamojo turto registre įteisinimo, teisinės registracijos pakeitimo, atliktos rekonstrukcijos pagrindų atliktų matavimų, atskirų patalpų pasikeitimų. Ieškovės reikalavimas susijęs tik su turto teisiniu statusu, kuris po ieškovės asmeninių investicijų, ieškovės ir jos sutuoktinio - palikėjo J. J. Ž. bendrų investicijų pasikeitė: turtas tapo bendru, o ši nuosavybės teisinė forma kvalifikuotina kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Ieškovė po skundžiamo teismo sprendimo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, iš kurio gavo duomenis bei dokumentus, paneigiančius teismo išvadą, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir statyba buvo atliekama be leidimo, kad ji yra nelegali ir neteisėta: pateikiami dokumentai patvirtina, jog ši statyba yra tik kol kas neįteisinta; kad nėra nelegalios statybos požymių; kad buvo atsakovų atstovo advokato Z. R. pareiškimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuris, kaip paaiškėjo, pripažintas nepagrįstu; kad 2014-12-19 buvo užpildytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Inspekcijos nustatyta, jog Inspekcijai buvo pateikta 2002-10-29 Šiaulių m. savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir kad šis leidimas suteikė teisę M. Ž. (palikėjo broliui, kuris perleido savo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalį palikėjui) rekonstruoti gyvenamąjį namą.
Atsakovai G. Ž. ir K. Ž. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Tam tikri remonto darbai name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo oficialiai, įstatymų nustatyta tvarka organizuojami, vykdomi, tačiau jie nesusiję su ginčo objektu: M. Ž. 2002-10-29 išduotas statybos leidimas rekonstruoti tik dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklausiusią palėpę (U/Nr.: (duomenys neskelbtini); 98.86 kv. m.) rekonstruoti įrengiant dviejų butų gyvenamąsias patalpas; pagal 2002-07-03 paraišką projektavimo sąlygoms gauti rekonstrukcijos darbų pabaiga - 2003, tikėtina, kad leidimas taip pat galiojo 1 metus; 2003-07-22 atsakovų tėvas nupirko neįrengtą palėpę, kuri iki šiol neįrengta. A. K., remdamasis 2003 architektės parengtu projektu bei 2003-12-02 išduotu statybos leidimu ūkio būdu, atliko jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymą į dailės galeriją, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtintas 2004-09-21, minėto dokumento pagrindu VĮ „Registrų centre“ įregistruotas padidintas daiktas rekonstrukcijos būdu bei padidėjęs 2.27 kv. m. plotas.
Ieškovė J. Ž. nebūdama 31/100 dalies pastato-gyvenamojo namo, pastato garažo, 31/100 dalies kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturte, neturėdama minėto nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projekto, statybos leidimo, negali būti statytoja Statybos įstatymo prasme, todėl neturi teisės įteisinti savavališką statybą.
Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų objektyviai užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos laikotarpis. Byloje nėra projekto, leidimo, namo rekonstrukcijai skirtų statybinių medžiagų pirkimo kvitų, rangos sutarčių ir pan. 2015-01-21 ekspertizės akte rekonstrukcijos laikotarpis neanalizuotas. 2014-12-19 Akte konstatuota, jog pagal J. Ž. ir V. Ž. 2014-12-17 paaiškinimus statybos darbai buvo vykdomi 2004 vasaros pabaigoje ir rudenį, namo rekonstravimo darbai (buto Nr.: 4 išplėtimas) buvo vykdyti 2004 vasaros pabaigoje ir rudenį, statybos darbai nevykdomi nuo 2004 m. rudens. Ieškovės Šiaulių apylinkės teismui pateiktoje nuotraukoje Nr.: 2, kurioje užfiksuota ginčo objekto rekonstrukcija, pačios J. Ž. pažymėta, kad Fotografuota maždaug 2003-2004 m. Teisme apklaustų liudytojų parodymai dėl statinio rekonstrukcijos laikotarpio buvo neinformatyvūs. Liudytojai A. Z. nurodė, kad statinio rekonstrukcija pradėta 2003 metais, o liudytoja S. K. - kad 2004 metais. Atsakovų teigimu, velionis tėvas J. J. Ž. ginčo objektą rekonstravo iki santuokos su ieškove.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad J. J. Ž. turėjo santaupų savarankiškai atlikti rekonstrukcijos darbus: J. J. Ž. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš Lietuvos žemės ūkio banko už išlikusį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), gavo grynais 17.377,20 Eur piniginę kompensaciją, iki 2005 atsakovų tėvas dirbo (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gaudavo po 217,22 Eur atlyginimo, 2004 kas mėnesį tėvas gaudavo po 112,53 Eur senatvės pensijos. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė neturėjo santaupų savarankiškai atlikti rekonstrukcijos darbų. 2001-2004 metais jos pajamas sudarė: ligoninėje mokamas kas mėnesį 376,51 Eur atlygis, 2003-12-15 atkurtos santaupos 564,38 Eur. Dėl lėšų stygiaus ieškovė 2003 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl kredito gavimo, 2003-09-18 bankas į jos sąskaitą pervedė 2316,96 Eur. Ieškovė gerino savo vaikų finansinę padėtį: 2005-10-03 dovanojo dukrai A. D. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus nekilnojamuosius daiktus, adresu (duomenys neskelbtini), dukrai D. Ž. dovanojo dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė tiek teisme duodama parodymus, tiek procesiniuose dokumentuose teigė, kad prie ginčo objekto rekonstrukcijos savo asmeniniais pinigais neprisidėjo. Anot J. Ž., rekonstrukcijai ji naudojo artimųjų jos sąskaitoje laikomas lėšas. Duomenų, kad ieškovė būtų pasiskolinusi pinigų iš giminaičių nėra. Ieškovė ir liudytojai akcentavo, kad giminaičiai laikė savo pinigus pas ieškovę ir leido jai lėšomis naudotis. Tokiu būdu po rekonstrukcijos atlikimo ieškovės gautoms banke lėšoms taikytinos ne paskolos sutartį, o pasaugą reglamentuojančios normos. Pagal pasaugos sutartį saugotojui nuosavybės teisė į daiktus nepereina, tad po pasaugos objekto pasinaudojimo ji negali reikalauti naujai sukurto daikto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo rekonstruojant gyvenamojo namo dalį ir dėl nuosavybės į šią dalį pripažinimo.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. J. Ž. ir J. B. (po santuokos Ž.) sudarė santuoką, J. J. Ž. 2007-01-29 ir 2012-03-03 sudarė oficialius testamentus, kuriais visą jam priklausantį turtą paliko testamentiniams įpėdiniams, J. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). 1995-09-08 pirkimo - pardavimo sutartimi J. J. Ž. asmeninės nuosavybės teise įgijo 411/1885 dalis žemės sklypo, 31/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, pastato-garažo, 31/100 dalį kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visas J. J. Ž. vardu įregistruotas turtas yra pagal 1995-09-08 pirkimo - pardavimo sutartį, 2009-05-08 mainų sutartį ir 2003-08-04 pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 20-33, t. 1).
Pateiktas byloje teismo ekspertės G. L. 2015-01-21 statinio ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, kad J. J. Ž. priklausanti 31/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lyginant dabartinę jos būklę su ta padėtimi, kuri yra užfiksuota VĮ ,,Registrų centras“ duomenų byloje, padidėjus plotui yra iš esmės pagerinta (t.5, 129 b.l.). Apeliantė mano, kad reikalavimas susijęs tik su turto teisiniu statusu, kuris po ieškovės asmeninių investicijų, ieškovės ir jos sutuoktinio - palikėjo J. J. Ž. bendrų investicijų pasikeitė - turtas tapo bendru, o ši nuosavybės teisinė forma kvalifikuotina kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė nurodo, kad turi galimybę užsakyti ir parengti projektą, projektinę dokumentaciją ir įteisinti šiuo metu egzistuojančią statinių bei turto padėtį, adresu (duomenys neskelbtini), jos reikalavimo patenkinimas susijęs tik su turto teisiniu statusu ir neįtakoja duomenų Nekilnojamojo turto registre įteisinimo, teisinės registracijos pakeitimo, atliktos rekonstrukcijos pagrindu atliktų matavimų, atskirų patalpų pasikeitimų. Teisėjų kolegija pasiūlė apeliantei pateikti įrodymus apie duomenų Nekilnojamojo turto registre įteisinimą, teisinės registracijos pakeitimą, atliktos rekonstrukcijos pagrindu atliktų matavimų, atskirų patalpų pasikeitimą.
Apeliantė pateikė šiuos dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas (adresu (duomenys neskelbtini)); Valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. kovo 21 d. atsakymą.
Valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. Ž. nepateikė statybos užbaigimo akto, pateikta nepilna gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Nekilnojamojo turto registre, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas pats nekilnojamasis daiktas, teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai patvirtinantys, kad V. Ž. gali atstovauti M. V. Ž..
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. kovo 21 d. pateikė apeliantei J. Ž. atsakymą į jos prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo“, kurio 4 punkte nurodoma, kad statinių registracija Nekilnojamojo turto registre vykdoma paveldėtojo vardu. Apeliantei J. Ž. į primygtinius ir nevienkartinius prašymus nurodyta, kad nebus kliūčių įregistruoti perstatytą statinį ir įteisinti statybą, tačiau tik po to, kai įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. J. Ž. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus. Nesant savininko ar jo teisių perėmėjo prašymo (teisių perėmimas turi būti išviešintas ir įregistruotas viešajame registre bei įformintas paveldėjimo teisių liudijimu), statybos užbaigimo įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka, daiktinių teisių įregistravimas nėra galimas, nes kol kas šiuo metu nėra tinkamo subjekto. Dėl šios priežasties J. J. Ž. statinių (rekonstrukcijos, statybos) teisinė registracija yra negalima. Nurodoma, kad tik po to, kai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (arba apeliantei bus pripažinta bendroji jungtinė sutuoktinės nuosavybės teisė), turto savininkui (savininkams) nebus kliūčių atlikti teismo nutartyje nurodytus veiksmus.
Apeliantė pagrįstai nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių ginčo statinio rekonstrukcijai įteisinti, užsakė viso pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, taip pat atskirų pastato dalių - butų kadastrinių matavimų bylas, tačiau kol nebus išspręstas ginčas ir nebus nustatyta, kas šiuo metu yra ginčo pastato dalies savininkas (savininkai), apeliantė negali pašalinti visų VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo 2016-01-29 Sprendime dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų trūkumų. Perregistravus Nekilnojamojo turto registre savo vardu, tik po to gali būti parengtas techninis projektas ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir tokius veiksmus atlikti turėtų teisę ne tik paveldėtojas, bet ir apeliantė, kaip palikėjo bendraturtė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių duomenų pagrindu galima išspręsti iš esmės šalių ginčą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio pagrindo nustatymo rekonstruojant gyvenamojo namo dalį ir nuosavybės teisės į idealiąją nekilnojamojo turto dalį pripažinimo.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.
Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Nustačius, kad asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos turtui įgyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, kompensuotinos.
Byloje nėra ginčijama ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovai su tėvu J. J. Ž. beveik iki pat jo mirties negyveno, nesilankė namo rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto metu, todėl apie jo bendrą gyvenimą su ieškove, sukurtą bendrą turtą, galėjo ir nežinoti. Kaip nurodo apeliantė, ieškovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis buvo pradėta kurti dar kaip bendroji sugyventinių nuosavybė ir laikytina bendrąja jungtine būsimųjų sutuoktinių veikla, kurios tikslas - bendro rezultato sukūrimas, t.y. nekilnojamojo turto esminis pagerinimas. Šis tikslas buvo realizuotas, ieškovei ir palikėjui J. J. Ž. jau sudarius santuoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuokos metu sutuoktiniai remontavo (rekonstravo) gyvenamojo namo dalį, tvarkė ten pat esantį žemė sklypą, kurio statybai buvo panaudotos ir abiejų sutuoktinių piniginės lėšos, vienas iš sutuoktinių 2010-05-20 sudarė statybos rangos sutartį dėl žemės sklypo planiravimo ir teritorijos aptvėrimo, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos 2004-07-29 sudarymo, bendromis lėšomis, įskaitant ir skolintas lėšas bei savo darbu siekė sukurti naują nekilnojamąjį daiktą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio ir šią aplinkybę patvirtino byloje pateikti dokumentai bei apklausti liudytojai, palikėjo J. J. Ž. sudarytos su komunalinių paslaugų teikėjais - 2002-12-16 sutartis su (duomenys neskelbtini), kur nurodoma, kad vartotojai yra du žmonės, rodmenys - pagal normą; vartotojas pagal sutarties 2.5 p. įsipareigoja pranešti apie gyventojų skaičiaus pasikeitimą, 2003-10-28 Gamtinių dujų buitiniams vartotojams tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta „Vartotojo charakteristika“ butų skaičius - 1, registruotų žmonių skaičius - 2.
Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys bendras sutuoktinių įdėtas išlaidas turto pagerinimui: 2003-10-28 Gamtinių dujų buitiniams vartotojams tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-20 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kad palikėjas sudarė sutartį su rangovu (duomenys neskelbtini) dėl sklypo planiravimo ir tvoros tvėrimo, 2010-06-02 kvitas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už darbus buvo sumokėta 6266,97 Lt. 2009-04-28 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už dušo kabiną, kuri įmontuota palikėjo vardu registruotose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), ieškovė sumokėjo 2600 Lt. Kasos čekį, patvirtinantį, kad 2009-05-04 (duomenys neskelbtini) pirko praustuvą, sifoną ir t. buitinę įrangą, už kurią sumokėjo 490,50 Lt (t. 1, b. l. 85 - 92).
Ieškovė nurodo, kad dokumentų, patvirtinančių medžiagų įsigijimą, apmokėjimą už darbus palikėjas ir ieškovė nesaugojo ir neišsaugojo, tačiau žino, kad ji ir sutuoktinis panaudojo kapitaliniam remontui tokias medžiagas priestatui - Daugelių plytinės apdailos plytas (maždaug 8100 vnt.), gelžbetonio atramas virš langų (16 vnt.), panaudota mediniai tašai, lentos perdengimui ir stogui (1 kub. m), medinės apdailos lentelės (maždaug 15 kv. m.), šiferis stogui (maždaug 42 kv. m), fasadiniai dažai (maždaug 24 kg). Balkonui nurodo panaudota - metalinis turėklas (3,5 m), akmens masės plytelės (4 kv. m.). Kambariui plane pažymėtam 4-2, ir naujai pristatytam miegamajam: laminuota grindų danga (38 kv. m.), mineralinė vata luboms (13,5 kub. m.), gipso kartono plokštė (40 kv. m.), tinko skiedinys (1 kub. m.), vidaus emulsiniai dažai (55 kg), glaistas (100 kg), lubų šviestuvai (2 vnt.), lubų įleidžiami šviestuvai (10 vnt.), plieniniai radiatoriai (4 vnt.), vamzdžiai šildymui (maždaug 18 m), miegamojo durys (1 vnt.). Koridoriui, plane pažymėtam 4-3: plaušo dailylentės (9 kv. m.), laminuota grindų danga (8 kv. m.), medinės durys (1 vnt.), radiatorius (1 vnt.), mineralinė vata ir gipso kartono plokštė (8,6 kv. m.). Rūbinei, plane pažymėtai 4-7: plaušo dailylentės (5 kv. m.), laminuota grindų danga (1,88 kv. m.). Virtuvei, plane pažymėtai 4-6: plastikiniai langai (2 vnt.), plieninis radiatorius (1 vnt.), vamzdis šildymui (5 m), autonominio šildymo katilas (1 vnt.). Bendram koridoriui: medinis langas (1 vnt.), šarvuotos durys (1 vnt.), kamštinė sienų danga (6 kv. m.).
Nepaneigta byloje ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad statybos darbus vykdė šalių surasti darbininkai. Faktines aplinkybes dėl medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus patvirtino liudytojai - A. D., V. D., D. Ž., D. Ž., S. K., V. Ž., liudytojai A. K., A. B., A. Ž..
Taip pat apeliantė nurodo, kad didžiulės apimties gyvenamojo namo statybos darbams nepakako ieškovės ir palikėjo santaupų, todėl investavo ginčo turto remontą ir pagerinimą visas savo gyvenimo santaupas, visas pajamas iš gauto iki pensijos darbo užmokesčio. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė gyvendama santuokoje yra gavusi paskolą, tai, kad ieškovė savo santaupas skyrė būsto pagerinimui įrodo S. K. bei V. Ž. parodymai. Atsakovai iš esmės neneigė to, kad tėvas didesnes pajamas buvo gavęs prieš keletą metų iki gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, kurią įrodinėja ieškovė, pradžios.
Pateikti dokumentai – 2003 09 19, 2005 09 22 banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai, terminuotojo indėlio sutartis 2011 06 16, akcijų perdavimo-priėmimo aktas 2004 07 30, banko (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašai, SODROS išrašai patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes dėl disponavimo piniginėmis lėšomis (t. 4, b. l. 13-128, 131-135, t. 5 b. l. 4-45).
2015 m. sausio 21 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad lyginant 31/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dabartinę būklę su ta būkle, kuri užfiksuota VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro sudarytoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, padidėjus plotui yra iš esmės pagerinta. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, techninės apskaitos duomenyse pažymėta, kad palikėjui priklausė 31/100 dalis gyvenamojo namo ( 471.25 kv. m.), sudaranti apie 146.09 kv. m., t.y. garažas, kiemo statiniai, patalpos pusrūsyje pažymėtos indeksais „R“, antrajame aukšte patalpos nuo 4-1 iki 4-8 (87.28 kv. m.) (b.l. 24, 25, 42, t. 7), taip pat visa neįrengta palėpė (patalpa Nr.5) bei žemės sklypas. Nustatyta, kad patalpa pažymėta indeksu 4-2 buvo rekonstruota (plotas 21.98 kv. m.), tarp patalpų 4-2,4-8, demontuotos pertvaros, išorės sienoje iškirsta anga, sumontuota laikančioji sija ir nauja patalpa prijungta prie patalpos pažymėtos 4-2, visa patalpa padidinta įrengta lauko siena, virš buvusio vieno aukšto priestato užstatytas antstatas šiuo metu patalpos plotas yra apie 31.10 kv. m. Virš pirmojo aukšto patalpos 2-6 įrengta patalpa plotas apie 6.23 kv. m. Taip pat pagerinimas atliktas rekonstruojant patalpas, pertvarkant jas, atliekant remontą. Iš ekspertizės išvados duomenų galima spręsti, kad pagerinimai atsirado:1) padidėjus antro aukšto kvadratūrai apie 15.35 kv. m. 2) atlikus kapitalinį ir einamąjį remontą 3) įrengus konstrukcijas virš pirmo aukšto patalpų. Todėl teismas sprendžia, kad šie esminiai buto pertvarkymai, atlikti abiejų sutuoktinių lėšomis, sukūrė nekilnojamąjį turtą, sudarantį virš 70 procentų (60 patalpų ir 10 procentų kiemo statinių) visų patalpų ir kitų priklausinių dalies (iš 31/ 100 dalies), registruotų palikėjaus J. J. Ž. vardu.
Pripažintina, kad apeliantės pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus duomenys bei dokumentai paneigia teismo išvadą, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir statyba buvo atliekama nelegaliai, nes buvo pateikta paraiška projektavimo sąlygoms gauti, 2014-12-19 užpildytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Inspekcija nustatė, jog pateikta 2002-10-29 Šiaulių m. savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir šis leidimas suteikė teisę M. Ž. (palikėjo broliui), kuris perleido savo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalį palikėjui, rekonstruoti gyvenamąjį namą.
Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš būdų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-287-706/2016).
Teisėjų kolegijai nustačius, jog sutuoktiniai 31/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. J. Ž. ir J. Ž. iki ir po santuokos 2004-07-29 sudarymo, bendromis lėšomis, skolintomis lėšomis bei savo darbu siekė ir sukūrė naujo nekilnojamojo daikto (statybinių konstrukcijų neturinčių nekilnojamojo daikto statuso) dalį, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad iš esmės pagerinus, sukurta bendroji jungtinė nuosavybė nekilnojamojo turto, sudarančio 31/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruoto J. J. Ž. vardu. Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad nepaisant to, koks buvo sutuoktinių veiklos pobūdis ar pajamų dydis, buvusių sutuoktinių bendro turto dalys šioje pagerintoje dalyje yra lygios (CK 3.117 str.).
Todėl teisėjų kolegija Šiaulių apylinkės teismo sprendimą panaikina dalyje ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį dalyje - pripažinti bendrąją jungtine ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybe 31/100 dalį pastato – gyvenamojo namo ir kitų pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kurie teisiškai registruoti J. J. Ž. vardu pagal 1995-09-08 sutartį, tenkina.
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teisme patirtos ieškovės J. Ž. išlaidos už ekspertizę yra susijusios su tenkintu ieškinio reikalavimu, todėl jos naudai iš atsakovų G. Ž. ir K. Ž. priteisiama 1107,04 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų) ieškovės naudai iš atsakovų priteisiama 722,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės atsakovų naudai proporcingai (50 procentų) jų patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 2126,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovų priteisiama 1768,35 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 91, 141, 150, t. 6; b. l. 23, 26, 39, 46 t. 7).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti bendrąją jungtine ieškovės J. Ž. ir jos buvusio sutuoktinio J. J. Ž. nuosavybe 31/100 dalį - gyvenamojo namo (ir statybinių konstrukcijų neturinčių nekilnojamojo daikto statuso), garažo, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisiškai registruotų J. J. Ž. vardu.
Iš ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2126,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovų K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1829,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovų K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1768,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.