Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Astos Jakštienės skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-11 panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotojos 2016-08-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-11 R. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d. paskirta 144 Eur dydžio baudą.

R. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) nariu, 2016-02-18 vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 2VP-72(21.3V) vertindamas tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikti Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams neišsiaiškinus būtinos informacijos, susijusios su laikraščių platinimu, kad galėtu priimti objektyvius sprendimus, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščiu leidėju deklaruojama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, o tiekėjų pasiūlymai - Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 str. 1 d, įtvirtintą skaidrumo principą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. ir jo atstovės skundas kuriame nurodoma, kad skundžiamame 2016-08-23 nutarime, be VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo, nėra nurodyti jokie konkretūs VPĮ straipsniai, kuriuos R. K., kaip viešųjų pirkimų komisijos narys, pažeidė. Todėl nutarime nurodytas VPĮ pažeidimas yra nekonkretus, deklaratyvaus pobūdžio, neatskleidžia padaryto pažeidimo esmės ir turinio.

Skunde nurodoma, kad R. K. dalyvavo vieninteliame ir paskutiniame, t. y. 2016-02-18, viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Jis buvo deleguotas į komisiją ir joje dalyvavo kaip pakaitinis komisijos narys, vietoje posėdyje tuo metu negalėjusios dalyvauti pagrindinės komisijos narės - Ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vyriausiosios specialistės R. P.-J. Iki 2016-02-18 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo R. K., vyko 5 komisijos posėdžiai šiomis datomis: 2015-08-24. 2015-10-01, 2015-10-07, 2015-11-26 ir 2015-12-21. Šiuose posėdžiuose buvo nagrinėjami ir vertinami su tiekėjų atitikimu įstatymo reikalavimams susiję klausimai, įskaitant dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, vėliau iš tiekėjų pareikalauta paaiškinti savo pasiūlymus. Iki 2016-02-18 Komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo R. K., jau buvo išnagrinėta ir įvertinta, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Skunde pažymima, kad po 2015-12-21 komisijos posėdžio Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė Ministerijai 2016-01-14 raštą Nr. 4S-116 „Dėl dokumentu, susijusių su Pirkimu Nr. 162767, pateikimo įvertinti", kuriuo Ministerija buvo įpareigota sustabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procesą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks Ministerijos pateiktų dokumentų, susijusių su pirkimu, ir sprendimu įvertinimo. Rašte buvo konkrečiai nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybai dokumentus Ministerija turi pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nustačius pasiūlymų eilę ir laimėjusi pasiūlymą bei priėmus sprendimą stabdyti sutarties sudarymo procedūrą. Taigi, Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-01-14 raštu Ministerijai Nr. 4S-116 nustatė konkrečias elgesio taisykles, kurių Komisija privalėjo laikytis, t.y. artimiausiame posėdyje nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą bei priimti sprendimą stabdyti sutarties sudarymo procedūrą. Komisija privalėjo laikytis visų šių Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymų, ką ji ir atliko 2016-02-18 posėdyje. Esant Viešųjų pirkimų tarnybos konkretiems nurodymams, konkrečioms elgesio taisyklėms, teisinio išsilavinimo neturinčiam R. K., jo dalyvavimo 2016-02-18 Komisijos posėdyje metu, nekilo net menkiausių abejonių tokių nurodymų kompetencija ir jų privalomumu, o iš prieš posėdį gautų dokumentų jis negalėjo nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų pažeidimų (nes pati Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-01-14 rašte buvo nurodžiusi taip elgtis).

2016-02-18 Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo R. K., buvo viešojo pirkimo procedūros išvestinė dalis (elementas) iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-01-14 rašte Ministerijai Nr. 4S-116 pateiktų nurodymų ir ankstesniuose Komisijos posėdžiuose. Net jeigu ir buvo padaryti VPĮ pažeidimai, jie buvo padaryti iki 2016-02-18 Komisijos posėdžio, ankstesniuose Komisijos posėdžiuose, kuriuose R. K. nedalyvavo, todėl atsakomybė jam negali būti taikoma. Dėl to R. K. veiksmais 2016-02-18 Komisijos posėdyje nebuvo ir negalėjo būti pažeistos nei viešojo pirkimo procedūros, nei viešųjų pirkimų principai, jo veiksmais pirkimas nebuvo nei pradėtas, nei baigtas, taip pat nebuvo priimti jokie galutiniai sprendimai, pirkimas buvo sustabdytas, o vėliau - ir nutrauktas, tai nebuvo ir tyčiniai ar aktyvūs jo veiksmai. Skunde nurodoma, kad R. K. veiksmuose nėra kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d., o Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktų, suteikiančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti ATPK 171³ straipsnyje numatytą atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, skirdama baudą R. K., už tuos pačius pažeidimus, kurie buvo padaryti ankstesniuose Komisijos posėdžiuose, nutraukė administracinių teisės pažeidimų bylas tuose posėdžiuose dalyvavusiems Komisijos nariams. Tokie Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai pažeidžia asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principus, kai analogiškomis aplinkybėmis vienas Komisijos narys „išteisinamas", kitas – baudžiamas. Viešųjų pirkimų tarnybos sudarytoje 2016-04-01 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-986 nėra nustatyti kiekvieno Komisijos nario, taip pat kitų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vertinime dalyvavusių asmenų konkretūs veiksmai, neištirtos netinkamų veiksmų Komisijose atlikimo aplinkybės, taigi, neindividualizuota tarnybinį nusižengimą padariusių valstybės tarnautojų atsakomybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį Komisijos narių sudarė Ministerijos Teisės departamento valstybės tarnautojai, kuriems pagal aptartas funkcijas priklauso Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų užtikrinimo kontrolė. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nebuvo ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos R. K. kaltei nustatyti, todėl laikytina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai nustatė jo atsakomybę už nustatytus pažeidimus

Anot pareiškėjo, Viešųjų pirkimų tarnyba neatsižvelgė ir nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens individualių veiksmų nagrinėjamos situacijos kontekste, taip pažeisdama ATPK įtvirtintas nuostatas, ko pasėkoje buvo priimtas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas skundžiamas nutarimas. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-23 nutarimas naikintinas ir byla R. K. atžvilgiu nutrauktina

Viešųjų pirkimų tarnyba, skirdama R. K. 144 Eur baudą, ne tik ją skyrė visiškai nepagrįstai, bet ir neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pažeidimo mažareikšmiškumą ir lengvinančias aplinkybes.

Skundu prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-11 ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. nutraukti. Teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą, prašoma pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-08-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-11 ir neskirti R. K. administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą.

Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, jame pateikti motyvai bei argumentai nepaneigia skundžiamame nutarime konstatuotų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo. Atsiliepime pažymima, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai paslaugoms" 3 punkto lentelės 1.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti 5 regioninius laikraščius, o 1.3 punkte - 30 vietinių laikraščių (informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui). 2016-02-18 vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 2VP-72(21.3)) Pirkimo komisija, kurios nariu buvo ir Pareiškėjas, priėmė sprendimą, kad tik tiekėjo UAB „S. K. C." ir tiekėjo UAB „C. M.", veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažino tiekėją Pirkimo laimėtoju, o tiekėjo UAB „M." ir tiekėjo VšĮ „S. P.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I. P.", taip pat tiekėjo UAB „V. V. I. P." ir tiekėjo UAB „V. M.", veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymus pripažino neatitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsiliepime akcentuojama, kad tokie sprendimai buvo priimti vadovaujantis laikraščių leidėjų informacija, prieštaraujančia viena kitai (pavyzdžiui, UAB „O. M.“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S." vietinis laikraštis, o 2016-01-04 rašte nurodyta, kad regioninis, UAB „S." 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S." vietinis laikraštis, o 2015-10-30 el. paštu pateikta informacija, kad regioninis, VšĮ „E." 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „Š." yra vietinis laikraštis, o 2015-11-04 el. paštu pateikta informacija, kad laikraštis regioninis), neleidžiančia objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymų ir priimti vienareikšmiškų, pagrįstų sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K., kaip Pirkimo komisijos narys, dalyvavo vertinant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams neišsiaiškinus būtinos informacijos, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir balsavo priimant sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, laimėtojo nustatymo ir pasiūlymų eilės sudarymo (šią aplinkybę liudija jo parašas minėtame Pirkimo komisijos 2016-02-18 posėdžio protokole Nr. 2VP-72(21.3)), jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, o tokiais savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir tokiu būdu padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą.

Tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime aiškiai aprašytos viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybės, nustatyti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nurodyti konkretūs Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, kuriuos R. K., kaip Pirkimo komisijos narys, pažeidė ir kokiais veiksmais Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos Pareiškėjo buvo pažeistos bei, kad būtent pareiškėjas yra tinkamas administracinės atsakomybės taikymo subjektas.

Viešųjų pirkimų tarnyba, dar prieš konstatuodama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimą kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo prašydama pateikti Pirkimo procedūrų vertinimui būtiną informaciją (2016-03-15 raštas Nr. 4S-761 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo").

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-03-23 gavo atsakymą į savo paklausimą (Lietuvos žurnalistų sąjungos 2016-03-23 raštas Nr. D2-20 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo), kuriame nurodyta, kad „<...> bet kuris leidinys, kuris deklaruoja esantis regioniniu, turėtų pateikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, jog jie yra platinami <...> 90 procentų savivaldybių, priklausančių apskričiai <...>" . Iš Lietuvos žurnalistų gautas atsakymas tik patvirtina, kad R. K., būdamas Komisijos nariu, neįsitikino turimos informacijos pagrįstumu, objektyvumu, todėl akivaizdu, kad neturėjo galimybės priimti sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir laimėtojų nustatymo bei pasiūlymų eilės nustatymo, nes turima informacija buvo prieštaringa, deklaratyvi, nepateikta jokių įrodymų.

Atsiliepime akcentuojama, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei ATPK neišskiriamas administracinės atsakomybės diferencijavimas pagal tai, ar asmuo viešojo pirkimo procedūrų vykdyme dalyvauja nuolat, kiekviename posėdyje ar tik keliuose posėdžiuose epizodiškai, todėl Pirkimo komisijos narys jam pavestas funkcijas ir pareigas privalo atlikti tinkamai, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės taikymo, kai nustatomas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. ATP-881-200/2013).

Atsiliepime nurodoma, kad būtent viešojo pirkimo komisija, jos nariai vykdo viešojo pirkimo procedūras ir jų vykdymo metu priima atitinkamus sprendimus, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, skundo teiginys, jog Atsakovė nustatė elgesio taisykles, kurių Komisija, taigi ir R. K., turėjo laikytis yra visiškai nepagrįstas. Viena iš funkcijų, kurią vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba yra atlikti perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų vertinimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl būtent vykdydama šią jai priskirtą funkciją Atsakovė įpareigojo Perkančiąją organizaciją pateikti visus su Pirkimu susijusius dokumentus vertinimui. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Atsakovė įpareigojo Pirkimo komisiją, jos narius nustatyti Pirkimo laimėtoją, pasiūlymų eilę nesilaikant Viešųjų pirkimų procedūrų.

Įvertinusi viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek Vertinimo išvadoje, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu R. K. pateiktus žodinius paaiškinimus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas gailisi dėl jam inkriminuotu pažeidimų padarymo, skyrė jam ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą - 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) Eur baudą, t. y. mažesnę negu ATPK numatytas vidurkis baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. bei jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje surinktais duomenimis (vertinimo išvada, Žemės ūkio ministerijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais, Pirkimo sąlygomis, pačio R. K. paaiškinimais), nustatyta, kad Perkančioji organizacija (Žemės ūkio ministerija) vykdė atvirą konkursą (viešąjį pirkimą) „Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“, kuris 2015-04-28 buvo skelbtas CPV IS ir buvo atliekamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Pirkimo sąlygas, patvirtintas Žemės ūkio ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2015-04-22 posėdyje (protokolas Nr. 2VP-111(21.3), įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą. Perkančioje organizacijoje veikė Žemės ūkio ministro 2013-12-11 įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo ir asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – R. K..

ATPK 171³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad, vadovaujantis ATPK 260 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina aprašyti pažeidimo esmę bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008, N575-327/2012). Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo nutarimo R. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas Pirkimo komisijos nariu, 2016-02-18 vykusio posėdžio metu vertindamas tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikti Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams neišsiaiškinus būtinos informacijos, susijusios su laikraščių platinimu, kad galėtu priimti objektyvius sprendimus, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščiu leidėju deklaruojama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, o tiekėjų pasiūlymai - Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d, įtvirtintą skaidrumo principą.

VPĮ 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Skaidrumas yra veiklos principas, susijęs su viešosios valdžios ir valstybės tarnautojų informacijos sklaida, komunikavimu, atvirumu, viešumu, atskaitingumu visuomenei, priimančiųjų sprendimus atsakomybe, tų sprendimų pagrįstumu ir aiškumu. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Teismų praktikoje skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras, kuris suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą), t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas taip pat apima perkančiosios organizacijos pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti pirkimo sąlygas tiekėjams suteikti pakankamai informacijos, įskaitant pirkimo sąlygas, jų išaiškinimus, reikalingus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančiam pasiūlymui, bei informacijai, susijusiai su konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimu, pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

Nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos paskelbtame 2015-04-28 viešame pirkime „Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtuose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ Techninės specifikacijos skyriuje „Reikalavimai paslaugoms“ 3 p. lentelėje 1.2 ir 1.3 p. buvo reikalavimas informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui nurodyti 5 regioninius ir 30 vietinių laikraščių. Pirkimo komisija, kurios nariu buvo ir Pareiškėjas, priėmė sprendimą, kad tik tiekėjo UAB „S. K. C." ir tiekėjo UAB „C. M.", veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažino tiekėją Pirkimo laimėtoju, o tiekėjo UAB „M." ir tiekėjo VšĮ „S. P.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I. P.", taip pat tiekėjo UAB „V. V. I. P." ir tiekėjo UAB „V. M.", veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymus pripažino neatitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų nustatyta, kad R. K. dalyvavo tik paskutiniame, t. y. 2016-02-18, viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Jis buvo deleguotas į komisiją ir joje dalyvavo kaip pakaitinis komisijos narys, vietoje posėdyje tuo metu negalėjusios dalyvauti pagrindinės komisijos narės - Ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vyriausiosios specialistės R. P.-J.. Iki 2016-02-18 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo R. K., vyko šeši komisijos posėdžiai šiomis datomis: 2015-08-24, 2015-10-01, 2015-10-07, 2015-10-26, 2015-11-26 ir 2015-12-21.

R. K. surašytame 2016 m. rugpjūčio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, būdamas Pirkimo komisijos nariu, 2016-02-18 vykusio posėdžio metu, vadovavosi laikraščių leidėjų prieštaringa informacija, kuri prieštaravo viena kitai (pavyzdžiui, UAB O. M. 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S." vietinis laikraštis, o 2016-01-04 rašte nurodyta, kad regioninis, UAB „S." 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S." vietinis laikraštis, o 2015-10-30 el. paštu pateikta informacija, kad regioninis, VšĮ „E." 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „Š." yra vietinis laikraštis, o 2015-11-04 el. paštu pateikta informacija, kad laikraštis regioninis), kas neleido objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymų ir priimti vienareikšmiškų, pagrįstų sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams.

Teismas ištyrė minėtų posėdžių protokolus ir nustatė, kad šiuose posėdžiuose buvo nagrinėjami ir vertinami su tiekėjų atitikimu įstatymo reikalavimams susiję klausimai, įskaitant dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, vėliau iš tiekėjų pareikalauta paaiškinti savo pasiūlymus. 2015-08-24 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-249), vadovaudamasi VPĮ 16 str. 2 d., Komisija paskyrė ekspertus, kurie atliko tiekėju, kurių kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pasiūlymu techninius duomenis. 2015-10-01 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-316 (21.3) buvo svarstyta Pirkimo tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas, konstatuota, kad posėdyje buvo pristatyti ekspertų A. M., B. V., S. P. ir B. Z. atlikti Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo pateiktų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimai, kad svarstymo eigoje iškilo klausimas dėl tiekėjo UAB „M.“ pasiūlymo atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, posėdžio metu pirkimo iniciatorių atstovė – B. Z. patvirtino, kad pasiūlymai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, daugiau galimų neatitikimų nepastebėta. Šio posėdžio metu buvo nutarta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą telefonu dėl UAB „M.“ pasiūlymo atmetimo galimybių. Šio posėdžio metu ekspertai pristatė atliktus Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo pateiktų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimus, tai yra pristatė pasiūlymų vertinimo lenteles, kuriose pagal atitinkamus vertinimo kriterijus ar jų parametrus kiekvienam iš tiekėjų yra skirti ekspertų įvertinimai. 2015-10-07 posėdyje, vadovaujantis VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., buvo nuspręsta UAB „M." pasiūlymą atmesti, taip pat nuspręsta patvirtinti ekspertų skirtus balus, kaip tai buvo nustatyta Pirkimo sąlygų 68 punkte, pasikliaujant ekspertų specialiomis žiniomis ir srities išmanymu bei atsižvelgiant į jų 2015-10-01 posėdyje išreikštą patvirtinimą, kad tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė vokų su tiekėjų pasiūlymų kainomis atplėšimo datą ir laiką, kaip tai nustatyta VPĮ 31 str. 2 d. 2015-11-26 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-377). Komisija vertino tiekėjų pasiūlymus, t. y. tiekėjų pasiūlymų B dalį, kurioje tiekėjai nurodė savo pasiūlymų kainas. Komisijos posėdžio metu kilo klausimų dėl kai kurių tiekėjų pasiūlymų B dalies lentelėje nurodytos informacijos atitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, todėl, vadovaudamasi VPĮ 39 str. 1 d., Komisija nusprendė kreiptis į tiekėjus, prašydama paaiškinti savo pasiūlymus ir siekdama Įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Šis Komisijos sprendimas nebuvo užginčytas ir pakeistas. 2015-12-21 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-401 (21.3), buvo svarstomi tiekėjų pasiūlymų paaiškinimai ir pateikti dokumentai. Po 2015-12-21 Komisijos posėdžio Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė Ministerijai 2016-01-14 raštą Nr. 4S-116 „Dėl dokumentu, susijusių su Pirkimu Nr. 162767, pateikimo įvertinti", kuriuo Ministerija buvo įpareigota sustabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procesą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks Ministerijos pateiktų dokumentų, susijusių su pirkimu, ir sprendimu įvertinimo. Rašte buvo nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybai dokumentus Ministerija turi pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nustačius pasiūlymų eilę ir laimėjusi pasiūlymą bei priėmus sprendimą stabdyti sutarties sudarymo procedūrą. Akcentuotina ir tai, kad vokai su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kuriuose buvo techniniai pasiūlymų duomenys, buvo atplėšti (kas buvo pripažinta Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu) ankstesniame Pirkimo komisijos posėdyje, kuriame R. K. taip pat nedalyvavo.

Taigi, ištyrus aukščiau paminėtus įrodymus nustatyta, kad Perkančioji organizacija rinko duomenis apie laikraščių atitiktį regioninei ar vietinei spaudai, nors, teismo nuomone, tokius įrodymus turėjo pateikti tiekėjai, sutinkamai su Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 54 d. nustatytais kriterijais. Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepime pagrįstai nurodyta, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei ATPK neišskiriamas administracinės atsakomybės diferencijavimas pagal tai, ar asmuo viešojo pirkimo procedūrų vykdyme dalyvauja nuolat, kiekviename posėdyje ar tik keliuose posėdžiuose epizodiškai, todėl, Pirkimo komisijos narys jam pavestas funkcijas ir pareigas privalo atlikti tinkamai, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad iki 2016-02-18 Komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo R. K., buvo išnagrinėta ir įvertinta, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Ištyrus 2016-02-18 Komisijos posėdžio protokolą bei šio posėdžio garso įrašą nustatyta, kad šiame posėdyje taip pat buvo aiškinamasi dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra nustatyta vieninga sistema kuri užtikrintų ir reglamentuotų leidinio priskyrimą vietinei ar regioninei spaudai. Lietuvos Žurnalistų sąjungos 2016-03-23 rašte Nr. D2-20 nurodyta, kad leidinys, kuris deklaruoja esantis regioniniu, turėtų pateikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, jog jie yra platinami 90 procentų savivaldybių, priklausančių apskričiai. Ginčas šioje byloje vertinant tiekėjų pasiūlymus yra kilęs dėl laikraščių „S.“, „S.“ ir „Š.“ priklausymo regioninei ar vietinei spaudai. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, tiekėjų paaiškinimai ir papildomi dokumentai dėl jų priskyrimo vietinei ar regioninei spaudai buvo gauti dar iki 2016-02-18 Komisijos posėdžio, o pastarajame posėdyje nebuvo keliamas klausimas dėl būtinybės išreikalauti papildomus įrodymus iš tiekėjų. Viešųjų pirkimų tarnyba, priėmusi skundžiamą nutarimą, nenurodė kokių konkrečiai įrodymų neįvertino ir kokios būtinos informacijos neišsiaiškino komisijos nariai (taip pat ir R. K.), pripažindami tiekėją UAB „S. K. C." ir tiekėją UAB „C. M.", veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, Pirkimo laimėtoju.

Teismo vertinimu, R. K. suformuluotas kaltinimas, kad jis, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, vertindamas tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikti Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, vadovavosi laikraščių leidėjų prieštaringa informacija, neišsiaiškino būtinos informacijos, susijusios su laikraščių platinimu, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus skaidrumo principo, kurio pažeidimas jam inkriminuotas, turinį, nėra pakankamas konstatuoti, kad jis padarė ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Nuobaudą skyrusi institucija nenustatė, kad priskirdami tiekėjų leidinius vienai ar kitai grupei komisijos nariai (nagrinėjamu atveju – R. K.) tyčia ar dėl aplaidumo nevertino pateiktų įrodymų, ar elgėsi tendencingai. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priėmusi skundžiamą 2016-08-23 nutarimą, nėra tiesiogiai konstatavusi, kad Komisijos išvados buvo klaidingos.

Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad R. K. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nepažeidė, todėl jo skundas tenkintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str.1 d. 2 p., 4 d., 6 d.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotojos 2016-08-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.