- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-881-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03677-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas S. J. atstovės advokatės J. J. skundas ir paliktas nepakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo S. J. pagal ATPK 171 ³ str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 2P/87-87 S. J. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas už tai, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti)(toliau - Perkančioji organizacija) vykdant viešąjį pirkimą „E“ (duomenys pakeisti) supaprastintų skelbiamų derybų būdu (toliau – Pirkimas) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) reikalavimai, t. y. S. J., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) nariu, vykdant Pirkimo procedūras: 2010-11-12 Komisijos posėdyje tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją AB „A“ (duomenys pakeisti) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A“ (duomenys pakeisti), patikslindamas savo kvalifikaciją nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „En“ (duomenys pakeisti), kuri turi reikiamus atestatus; 2010-11-22 Komisijos posėdyje nutarė, kad tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „En“ (duomenys pakeisti), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, S. J., būdamas Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus. S. J., būdamas Komisijos nariu, priėmęs sprendimą, kad tiekėjas AB „A“ (duomenys pakeisti) atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jei jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba, jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją" bei neužtikrino Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.
Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. atstovė advokatė J. J., nesutikdama su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą S. J. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad nutarimas priimtas pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 str. 7 p.). Viešųjų pirkimų tarnyba, nesutikdama su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino S. J. atstovės advokatės J. J. skundo ir paliko nepakeistą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo S. J. pagal ATPK 171 ³ str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. atstovė advokatė J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė išsamius argumentus, kuriuose yra paaiškinta, kodėl tiekėjas AB „A“ (duomenys pakeisti) atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau teismas jų netyrė, nesigilino į pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl to, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), priimdama ginčytiną nutarimą, padarė procedūrinių pažeidimų, kurie lėmė neteisingą administracinės nuobaudos paskyrimą S. J..
Apeliantė pažymi, kad tiek VPT nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog S. J. pažeidė Įstatymo 32 str. 6 d., t. y. turėjo atmesti tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas būti aktyvus tokio pobūdžio bylose ir išsamiai ištirti pateiktus įrodymus, netyrė ir nevertino S. J. paaiškinimų, jog šioje situacijoje jokio pažeidimo nebuvo padaryta. Apeliantė nurodo, kad pagal Įstatymo 32 str. 5 d. tiekėjams ne tik gali, bet ir privalo būti suteikta teisė patikslinti/paaiškinti pateiktą pasiūlymą. Minėtu atveju komisijai iškilus neaiškumų dėl tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) kvalifikacijos, šiam tiekėjui buvo suteikta Įstatymo nustatyta teisė patikslinti, papildyti savo pasiūlymą. Pasak apeliantės, nurodyta VPĮ nuostata suteikia teisę ne tik patikslinti, bet ir papildyti pasiūlymo dalį, kurioje pateikti duomenys apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Apeliantė mano, kad tai reiškia, jog Įstatymas suteikia galimybę ne tik paaiškinti pasiūlymą, bet ir papildyti jį naujais dokumentais bei informacija, kuri nebuvo pateikta pradiniame pasiūlyme. Apeliantė nurodo, kad S. J., būdamas komisijos nariu, privalėjo įsitikinti, ar tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, tuo pagrindu ir buvo paprašyta tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) patikslinti savo kvalifikaciją, o šiam patikslinus, komisija nusprendė, jog tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Pasak apeliantės, S. J. nepadarė jokio pažeidimo, priešingai, laikėsi Istatyme numatytų pareigų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 32 str. 1 d. įpareigoja Perkančiąją organizaciją realiai, o ne formaliai įsitikinti pirkime dalyvaujančių dalyvių kvalifikacija. Ši nuostata suderinta su Įstatymo 32 str. 4 d. įtvirtinta Perkančiosios organizacijos pareiga priimti bet kokius kitus Įrodymus, negu nurodyta Konkurso sąlygose, kurie patvirtintų tinkamą kvalifikaciją. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija ne tik privalėjo kreiptis į tiekėją, bet ir privalėjo priimti tiekėjo pateiktus paaiškinimus bei kvalifikacijos papildymus. Priešingas jos elgesys būtų sąlygojęs Įstatyme nustatytų principų ir Įstatymo 32 straipsnio pažeidimus, o tiekėjui būtų buvusi suteikta galimybė tokį sprendimą ginčyti teisme.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 32 str. 3 d. numato galimybę tiekėjams savo kvalifikaciją grįsti kitų subjektų kvalifikacija, t. y. teisę remtis trečiųjų asmenų pajėgumais. Europos Teisingumo Teismo praktikoje labai aiškiai konstatuota, kad perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad tiekėjos, siekdamas vykdyti sutartį, ketina pasitelkti kitų ūkio subjektų resursus (Europos Teisingumo Teismo byla C-176/98, Holst Italia SpA, [1999] ECR 1-08607). Šią taisyklę ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi teismų praktikoje taip pat aiškiai pripažįstama galimybė remtis trečiųjų asmenų pajėgumais ir nėra daromas skirtumas, ar tie asmenys nurodyti pasiūlyme, ar yra tretieji subjektai, niekaip nedalyvausiantys vykdant viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis c.b. AB „A“ (duomenys pakeisti) v. UAB „Radviliškio šiluma“ civilinėje byloje Nr. 2A-396/2009). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 24 str. 5 d., 32 str. 3 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad VPT S. J. tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą grindžia tuo, kad tiekėjas AB „A“ (duomenys pakeisti), grįsdamas atitikimą Derybų sąlygų 3.1.6 punkto kvalifikacijos reikalavimui ir pasiūlymo paaiškinime nurodydamas UAB „En“ (duomenys pakeisti) kaip subrangovą, neva keičia pasiūlymą ta apimtimi, kad įtraukia į pasiūlymą asmenį, kuris nebuvo nurodytas pradiniame pasiūlyme. VPT nuomone, taip yra pažeidžiama Derybų sąlygų 5 priedo „Sutarties projekto“ 20.1 punkto nuostata: ,,20. 1. Vykdydamos šią Sutartį Rangovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus), laikydamasis Pirkimo sąlygose nustatytų sąlygų ir pasiūlymo. Rangovas Sutarties vykdymui gali pasiteikti tik pasiūlyme numatytus subrangovus". Apeliantė pažymi, kad VPT tariamą S. J. pažeidimą kildina būtent iš pastarosios nuostatos, kuri reiškia ne tai, kad tiekėjas negali pasitekti subrangovo ar trečiojo asmens pajėgumų tikslindamas savo pasiūlymą, o tai, kad tiekėjas negali keisti subrangovo ar trečiojo asmens, kurio pajėgumais remiasi, po to, kai jis yra nurodomas sutartyje. Apeliantė nurodo, kad viešojo pirkimo sutartis yra sudaroma tik po galutinio pasiūlymo pateikimo, todėl VPT nepagrįstai teigia, kad jau pasiūlymo tikslinimo stadijoje buvo pažeista minėta nuostata, kuri, be kita ko, taikoma tik sutarties vykdymo etapui, bet ne pasiūlymų teikimo etapui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 2 str. 19 dalį, „pasiūlymas - tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugos ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas“. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju Tiekėjo pasiūlymu pagrįstai buvo laikoma visų tiekėjo teisėtai pateiktų dokumentų visuma, įskaitant visus pradinio pasiūlymo paaiškinimus bei patikslinimus. Kadangi nėra ginčo dėl to, kad sutarties vykdymui tiekėjas ir pasitelkė pasiūlyme (vertinamą kaip dokumentų visumą - kartu su visais paaiškinimais bei patikslinimais) nurodytą subrangovą, todėl VPT nurodytos Derybų sąlygų 5 priedo „Sutarties projekto“ 20.1 punkto nuostatos pažeidimo nėra, o S. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo.
Apeliantė nurodo, kad tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymo paaiškinimai pateikti teisėtai aiškinant atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, todėl negalėjo būti nepriimti, dėl ko jie turėjo būti vertinami kaip tiekėjo pasiūlymo dalis. Apeliantė pažymi, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskiriamas „pasiūlymas siauraja prasme“ ir „pasiūlymas plačiąja prasme“, t. y. < ... > „pasiūlymas siaurąja prasme“ suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (VPĮ 39 str. 2 d.); pasiūlymo „plačiąja prasme“ sąvoka atskleista VPĮ 2 str. 18 d. ir suprantama kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Pasak apeliantės, darytina išvada, jog remiantis Įstatymo normų lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu aiškinimo metodais bei teismų praktika, S. J. teisėtai priėmė tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymą, kaip atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus. Apeliantė mano, kad tai, jog AB „A“ (duomenys pakeisti) patikslino savo pasiūlymą (kvalifikacinius reikalavimus), nėra VPĮ pažeidimas, atvirkščiai, tokią galimybę suteikia pats Įstatymas, dar daugiau, tiekėjams negalima riboti pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus).
Apeliantė taip pat nurodo, kad S. J. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, kad nei VPT nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta S. J. kaltė (subjektyvioji pusė), apie kitus administracinio teisės pažeidimo požymius pasisakyta lakoniškai ir neargumentuojant. Apeliantė mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė imperatyvias ATPK nuostatas, išsamiai neištyrė visų aplinkybių dėl galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, nepagrindė, jog VPT priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pasak apelianės teismas taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų, nustatant, ar iš tiesų egzistuoja visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai: asmens kaltė, priešingas teisei veikimas arba neveikimas, įstatymų saugoma vertybė (objektas). Dėl šios priežasties, S. J. buvo paskirta administracinė nuobauda neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias ATPK nuostatas. Apeliantė nurodo, kad teismas nesigilino, ar apskritai šioje situacijoje buvo padarytas pažeidimas, t. y. ar S. J. tiekėjo pasiūlymą priėmęs kaip tinkamą iš tiesų pažeidė Įstatymo normas. Nors S. J. ne tik išsamiai paaiškino, kodėl tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas buvo priimtas ir atitinkantis keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, bet ir pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta dėl tiekėjų teisės patikslinti savo pasiūlymus ir dėl draudimo riboti tiekėjams pasitelkti subrangovus. Pasak apeliantės, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl aukštesnės instancijos teismų praktikos, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. 26/07), taip pat nepasisakė ir dėl S. J. argumentų, nagrinėjo tik VPT pateiktas klaidingas išvadas, nebuvo aktyvus tirdamas įrodymus, nenustatė, ar buvo pažeidimo sudėtis.
Apeliantė taip pat pažymi, kad S. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas praleidus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminą, dėl to administracinė byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas šio pažeidimo iš viso netyrė, priimtoje dėl šio pažeidimo nutartyje nepasisakė. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl akivaizdaus fakto, jog buvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas, nors prieš tai pirmosios instancijos teismas administracinę bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties ginčo, nutraukė, dėl to, jog yra praleistas nuobaudos skyrimo terminas. Apeliantė nurodo, kad VPT, 2012-08-03 nutarimu S. J. skirdama administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., padarymą, pažeidė ATPK 35 str. 1 d., dėl ko S. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai, nes 2012-08-03 jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti už pažeidimą, kurio padarymas paaiškėjo 2011-08-31 . Apeliantė mano, kad remiantis ATPK 250 str. 7 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo negalima.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau institucija) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucija atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytu, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti. UAB „V“ (duomenys pakeisti), vykdydama šį reikalavimą, Pirkimo sąlygų 20.1 p. nurodė, kad „rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Pasak institucijos, tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui ir vykdydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme. Institucija pažymi, kad AB „A“ (duomenys pakeisti) vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimo komisija paprašė AB „A“ (duomenys pakeisti) patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, AB „A“ (duomenys pakeisti) nurodė, kad remsis subrangovo UAB „En“ (duomenys pakeisti) pajėgumais. Pasak institucijios, Pirkimo komisija nutarė kviesti deryboms tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, kai tiekėjui po vokų atplėšimo buvo leista pakeisti savo pasiūlymą, UAB „V“ (duomenys pakeisti)sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pasak institucijos, nesilaikydama Pirkimo sąlygų, Pirkimo komisija pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Institucija neneigia tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžia, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., Pirkimo sąlygų 20.1 p., tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius ūkio subjektus jis pasitelks.
Institucija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. nustatyta, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“. UAB „V“ (duomenys pakeisti)supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų UAB „V“ (duomenys pakeisti)prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207, 52 p. įtvirtinta, kad „Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį vadovaujantis VPĮ 32-38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Viešujų pirkimų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintas Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas <...> pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas“. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Pasak institucijos, tokiu būdu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. reikalavimais, galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, pasiūlymo papildymas traktuotinas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, o Pirkimo komisijos sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) kvalifikaciją tinkama neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.
Institucija nurodo, kad Pirkimo komisija, kurios nariu buvo S. J., 2010-11-22 posėdyje nutarė pripažinti tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Institucija pažymi, kad posėdžio metu S. J. balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam sprendimui. Pasak institucijos, tai reiškia, kad balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, S. J. sąmoningai įvykdė ATPK 171 str. 1 d. nurodytą veiką, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, kas ir buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje. Institucija taip pat pažymi, kad ATPK 171³ str. 1 d. nurodytam pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kurios konstatavimui jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius.
Institucija nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-15 nutartyje (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-169-195/2013) jau pasisakė, kad S. J. atžvilgiu administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu negali būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, < > gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ str., nustatantis atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, priskirtas prie administracinių teisės pažeidimų prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, kurie išdėstyti ATPK dvyliktajame skirsnyje.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012).
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminų klausimas jau buvo sprendžiamas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartyje (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-169-195/2013) pagrįstai nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 15 d. S. J. pagal ATPK 171³ str. 1 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1P-87 nustatyta, jog pažeidimo padarymo laikas yra 2010 m. lapkričio 22 d., kai UAB „V“ (duomenys pakeisti)Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo S. J., organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus „E“ (duomenys pakeisti) supaprastintų skelbiamų derybų būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybai 2011 m. lapkričio 2 d. surašius viešojo pirkimo vykdymo patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7 (T. 1., b. l. 80-92). Administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo minėtos ataskaitos surašymo dienos. Įvertinus byloje esančią medžiagą pažymėtina, kad nuo pažeidimo padarymo dienos 2010 m. lapkričio 22 d. iki pažeidimo nustatymo dienos 2011 m. lapkričio 2 d. nebuvo praėję vieneri metai. Nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 2 d. Tokiu būdu, jis turėjo baigtis 2012 m. gegužės 2 d., tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu šį terminą pratęsė 1 metams terminą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 2 d. (T. 1., b. l. 61-63), todėl nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nebuvo pažeistos.
Dėl ATPK 171³ str. 1 d.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 171³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 2P/87-87 S. J., kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti)Viešojo pirkimo komisijos nariui, buvo inkriminuota tai, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 32 str. 6 d. nuostatas bei neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. J., kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti)Viešojo pirkimo komisijos narys, vykdydamas viešąjį pirkimą „E“ (duomenys pakeisti) supaprastintų skelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d.
VPĮ 3 str. 1 d. numatyta, kad Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 32 str. 6 d. numatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. S. J. pagal ATPK 171³ str. 1 d. pagrįstai nubaustas už tai, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti)vykdant viešąjį pirkimą „E“ (duomenys pakeisti) supaprastintų skelbiamų derybų būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, t. y. S. J., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos nariu, vykdant Pirkimo procedūras: 2010-11-12 Komisijos posėdyje tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją AB „A“ (duomenys pakeisti) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A“ (duomenys pakeisti), patikslindamas savo kvalifikaciją nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „En“ (duomenys pakeisti), kuri turi reikiamus atestatus; 2010-11-22 Komisijos posėdyje nutarė, kad tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „En“ (duomenys pakeisti), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, S. J., būdamas Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiekėjams ne tik gali, bet ir privalo būti suteikta teisė patikslinti/paaiškinti pateiktą pasiūlymą pagal VPĮ 32 str. 5 d., kur numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši nuostata reiškia, kad galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. VPĮ 85 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytu, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti.
Iš UAB „V“ (duomenys pakeisti)supaprastintų pirkimų komisijos 2010-11-12 posėdžio protokolo (T. 1, b. l. 131) matyti, kad komisija, kurios nariu buvo S. J., posėdžio metu tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. AB „A“ (duomenys pakeisti) 2010-11-22 rašte, skirtame UAB „V“ (duomenys pakeisti), nurodė, kad AB „A“ (duomenys pakeisti) architektūrinės dalies projektavimo bei kitų darbų architektūrinės dalies atlikimui pagal pateiktą pasiūlymą dėl „E“ (duomenys pakeisti) pasitelks UAB „En“ (duomenys pakeisti), užtikrino, kad šių darbų atlikimui UAB „En“ (duomenys pakeisti) turi reikiamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatus (T. 1, b. l. 133). Iš UAB „V“ (duomenys pakeisti)supaprastintų pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolo (T. 1, b. l. 134) matyti, kad komisija, kurios nariu buvo S. J., posėdžio metu nutarė, kad tiekėjo AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymas tenkina kvalifikacinius reikalavimus ir kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „En“ (duomenys pakeisti) kaip AB „A“ (duomenys pakeisti) subrangovas (subtiekėjas) nebuvo paminėtas AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlyme UAB „V“ (duomenys pakeisti)skelbtame viešajame konkurse, kurio supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų, dėl „E“ (duomenys pakeisti), 5 priedo „Sutarties projektas“ 20.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus (T. 1., b. l. 123). Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui ir vykdydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, AB „A“ (duomenys pakeisti), patikslindama savo pasiūlymą ir pateikdama UAB „V“ (duomenys pakeisti) reikalaujamus atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra, negalėjo remtis UAB „En“ (duomenys pakeisti) turimais ir UAB „V“ (duomenys pakeisti)reikalaujamais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatais ir toks subrangovo pasirinkimas vertintinas kaip esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o UAB „V“ (duomenys pakeisti)viešojo pirkimo komisijos sprendimas pripažinti AB „A“ (duomenys pakeisti) kvalifikaciją tinkama, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sprendimą, S. J. sąmoningai padarė ATPK 171 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ATPK 171³ str. 1 d. numatytam teisės pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kurios konstatavimui jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad S. J. pažeidimas, numatytas ATPK 171³ str. 1 d., yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą ir S. J. atstovės advokatės J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.