Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus (toliau tekste – ir suinteresuotos institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo patenkintas R. K. skundas ir panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas bei administracinio teisės pažeidimo byla R. K. nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti nei padariniai, nei kaltės forma reikšmės neturi. Taikant administracinę atsakomybę, vadovaujantis ATPK 171³ straipsnio 1 dalimi, reikia nustatyti, kad: 1) buvo padarytas VPĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir kad 2) šį pažeidimą padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas (-ai).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai paslaugoms“ 3 punkto lentelės 1.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti 5 regioninius laikraščius, o 1.3 punkte - 30 vietinių laikraščių (informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui). 2016 m. vasario 18 d. vykusio posėdžio metu Viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu buvo ir R. K., priėmė sprendimą, kad tik tiekėjo UAB „S. k. c.“ ir tiekėjo UAB „C. m. s.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau tekste – ir Tiekėjas), pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju, o tiekėjo UAB „M.“ ir tiekėjo VšĮ „S. p.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I . P.“, taip pat tiekėjo UAB „V. V. i. p.“ ir tiekėjo UAB „V. M.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymus pripažino neatitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Priimant sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo, nebuvo galutinai išsiaiškinta informacija, susijusi su laikraščių platinimu (atitinkamas laikraštis yra regioninis ar vietinis), kas buvo būtina, siekiant tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį minėtiems reikalavimams. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2016 m. vasario 18 d. vykusio posėdžio metu Viešųjų pirkimų komisijos turimi dokumentai (laikraščių leidėjų pateikti raštai) buvo vienas kitam prieštaraujantys, laikraščių leidėjams nepateikiant jokių motyvų, kodėl viename rašte nurodyta informacija yra teisingesnė negu kitame rašte, kas lėmė, jog Viešųjų pirkimų komisija negalėjo objektyviai nuspręsti, ar tiekėjų pasiūlymai atitinka numatytus reikalavimus. Neaišku, kodėl 2016 m. vasario 18 d. vykusio posėdžio metu prioritetas buvo suteiktas vieniems, o ne kitiems laikraščių leidėjų raštams, nors nei anksčiau, nei vėliau gautuose raštuose nėra pateikta duomenų teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Būtent dėl to, kad laikraščių leidėjų raštuose nurodoma skirtinga informacija - vienas ar kitas laikraštis yra vietinis arba regioninis, tačiau taip ir neišsiaiškinta, ar tikrai tas laikraštis yra vietinis/regioninis, o sprendimai dėl Pirkimo laimėtojo buvo priimti, neaišku, kuo grįstas Viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų teisingumas ir jų priėmimo proceso skaidrumas. R. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ne dėl to, jog Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją, kurio pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (kas reikštų VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos pareigą pasisakyti dėl laikraščių priskyrimo vienai ar kitai grupei ir Viešųjų pirkimų komisijos išvadų klaidingumo), o dėl to, kad sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, taip pat dėl kitų tiekėjų pasiūlymų atmetimo, priėmė galutinai neišsiaiškinęs, kokiai kategorijai turėtų būti priskiriamas konkretus laikraštis. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip teisėti, objektyvūs ir skaidrūs.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek 2016 m. balandžio 1 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-986, tiek R. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarime buvo aiškiai nurodyta, kokios VPĮ nuostatos buvo pažeistos ir kodėl toks pažeidimas konstatuotas. R. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog balsavo už tiekėjų pasiūlymų atmetimą bei Pirkimo laimėtojo nustatymą, nors šiems sprendimams priimti neturėjo pagrįstos, objektyvios ir neginčijamos informacijos. Šiuos veiksmus jis atliko sąmoningai ir siekdamas neteisėtų pasekmių, t. y. siekdamas, kad Perkančioji organizacija sudarytų Pirkimo sutartį su Tiekėju. Tai, kad asmuo suprato (ar bent jau privalėjo suprasti), kad atlieka neteisėtus veiksmus, galima spręsti iš to, jog VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Jeigu Perkančiosios organizacijos vadovas skyrė R. K. į Viešųjų pirkimų komisijos narius, tai galima preziumuoti, jog jis yra pakankamai kompetentingas ir žino viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, kas reiškia, kad privalėjo suprasti, jog turimos informacijos nepakanka sprendimams dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo, tiekėjų pasiūlymų atmetimo priimti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kitų dviejų Viešųjų pirkimų komisijos narių administracinio teisės pažeidimo bylose buvo konstatuota, kad tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys nebuvo įvertinti, dėl ko pripažinta, kad šie asmenys padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (vienas iš šių sprendimų jau yra įsiteisėjęs, kas apeliantui kelia pagrįstų abejonių dėl šio pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo). Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, ankstesnių posėdžių protokolai neturi įtakos R. K. situacijos vertinimui. Asmuo turėjo būti asmeniškai įsitikinęs, jog tiekėjų pasiūlymai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kad ankstesniuose Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, kuriuose jis nedalyvavo, buvo vertinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, tačiau net ir 2016 m. vasario 18 d. posėdžiui nebuvo galutinai įsitikinta, kad turimi dokumentai yra neginčijami, leidžiantys priimti objektyvius sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius siekia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimas, kuriuo patenkintas R. K. skundas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, būtų panaikintas ir paliktas galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Perkančioji organizacija vykdė atvirą konkursą (viešąjį pirkimą) „Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“, kuris 2015 m. balandžio 28 d. buvo skelbtas CPV IS ir buvo atliekamas pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygas, patvirtintas Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje (protokolas Nr. 2VP-111(21.3), įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą. Perkančioje organizacijoje veikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu buvo R. P.-J., o jos nesant – R. K.. 2016 m. vasario 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, kurio metu buvo atliekamas pasiūlymų vertinimas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą, ir pasiūlymų eilės sudarymas, dalyvavo R. K..

Šio viešojo pirkimo Techninės specifikacijos skyriuje „Reikalavimai paslaugoms“ 3 p. lentelėje 1.2 ir 1.3 p. buvo reikalavimas informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui nurodyti 5 regioninius ir 30 vietinių laikraščių. Viešųjų pirkimų komisija 2016 m. vasario 18 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad tik tiekėjo UAB „S. k. c.“ ir tiekėjo UAB „C. m. s.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažino tiekėją Pirkimo laimėtoju, o tiekėjo UAB „M.“ ir tiekėjo VšĮ „S. p.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I . P.“, taip pat tiekėjo UAB „V. V. i. p.“ ir tiekėjo UAB „V. M.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymus pripažino neatitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje pateikta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, pagal kurią administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, įstatymas imperatyviai nurodo, kad administraciniu teisės pažeidimu gali būti laikomas ne bet koks, o tik tyčinis priešingas teisei elgesys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju suinteresuota institucija nenustatė, kad, priskirdami tiekėjų leidinius vienai ar kitai spaudos grupei, Viešųjų pirkimų komisijos nariai, vienas kurių buvo ir R. K., elgėsi tendencingai. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. K., 2016 m. vasario 18 d. posėdyje balsuodamas už tai, kad tik tiekėjo UAB „S. k. c.“ ir tiekėjo UAB „C. m. s.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, taip elgėsi tyčia, turėdamas suinteresuotumą būtent šių konkrečių tiekėjų laimėjimu. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginį, kad R. K. šiuos veiksmus atliko sąmoningai ir siekdamas neteisėtų pasekmių, t. y. siekdamas, kad Perkančioji organizacija sudarytų Pirkimo sutartį su tam tikru tiekėju. R. K. elgesyje taip pat neįžvelgtinas ir neatsargumas, kadangi priimdamas sprendimą, už kurį tiekėjo pasiūlymą balsuoti, pastarasis vadovavosi ankstesnių Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu surinkta informacija, kurios pagrindu nusprendė, kad tiekėjo UAB „M.“ ir tiekėjo VšĮ „S. p.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I . P.“, taip pat tiekėjo UAB „V. V. i. p.“ ir tiekėjo UAB „V. M.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymai neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė vykusius Viešųjų pirkimų komisijos posėdžius ir juose spręstus klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas šio proceso nekartoja. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija užklausė ir viešosios informacijos rengėjai pateikė informaciją, dėl kurios Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu buvo kilę abejonių. Tiekėjas UAB „M.“, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su VšĮ „S. p.“, savo pasiūlyme prie prašomų nurodyti vietinių laikraščių nurodė laikraštį „S.“, 2015 m. lapkričio 30 d. UAB O. M. pateikė patvirtinimą dėl atitikties konkurso reikalavimams, kuriame nurodė, kad „S.“ yra vietinis laikraštis (t. 1, b. l. 65), tuo tarpu 2016 m. sausio 4 d. buvo pateiktas UAB O. M. raštas Nr. ONM-15, kuriame nurodyta, jog laikraštis „S.“ yra regioninis leidinys ir atitinka regioninio laikraščio apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (t. 1, b. l. 59). Pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys tiekėjai UAB „V. V. i. p.“ ir UAB „V. M.“ tarp vietinių laikraščių pateikė laikraštį „S.“. 2015 m. lapkričio 30 d. laikraščio „S.“ redaktorius patvirtino, kad šis laikraštis atitinka vietinio laikraščio apibrėžimą (t. 1, b. l. 69), tuo tarpu 2016 m. sausio 27 d. laikraščio „S.“ redaktorius savo rašte nurodė, kad šis laikraštis yra regioninis (t. 1, b. l. 54). Laikraščio „Š.“ administratorė 2015 m. lapkričio 4 d. el. paštu nurodė, kad „Š.“ yra regioninis laikraštis (t. 1, b. l. 67), 2015 m. lapkričio 30 d. tas pats asmuo atsiuntė patvirtinimą, kad šis laikraštis yra vietinis (t. 1, b. l. 66), tuo tarpu 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „I. P.“ paaiškino, kad savo pasiūlyme laikraštį „Š.“, kuris iš tiesų atitinka regioninio laikraščio apibrėžimą, pateikė kaip vietinį laikraštį dėl to, kad nesurinko pakankamo kiekio reikalavimus atitinkančių vietinių laikraščių (t. 1, b. l. 64). Taigi, Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas, kad tiekėjo UAB „M.“ ir tiekėjo VšĮ „S. p.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiekėjo UAB „I . P.“, taip pat tiekėjo UAB „V. V. i. p.“ ir tiekėjo UAB „V. M.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymai neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, buvo pagrįsti surinkta informacija, t. y. tuo, kad laikraščiai „S.“, „S.“ ir „Š.“ neatitinka vietinių laikraščių apibrėžimų, nors yra nurodyti tokiais esantys. Nors dėl šių laikraščių priskyrimo konkrečiai kategorijai buvo gauta prieštaringa informacija, tačiau Viešųjų pirkimų komisija šiuos prieštaravimus šalino ir pagrįstai vadovavosi vėliausiai gauta, t. y. aktualiausia, informacija, kuri leido objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams. Tokiu būdu Viešųjų pirkimų komisija ėmėsi jai įmanomomis priemonėmis išsiaiškinti, ar tiekėjai neteikė melagingos informacijos, kas patvirtina, kad ji siekė, kad būtų priimti pagrįsti sprendimai, kad nebūtų pažeistas VPĮ ir kad tiekėjai, kurių pasiūlymai neatitinka nustatytų reikalavimų, nebūtų pripažinti laimėtojais. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, tiekėjai, būdami nepatenkinti viešosios informacijos rengėjų pateikta informacija, gali jiems reikšti pretenzijas, tačiau ši aplinkybė neatleido Perkančiosios organizacijos nuo pareigos atmesti Pirkimo reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus.

Įvertinus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 54 ir 79 dalyse apibrėžtas sąvokas, kad regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, o vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta vieninga sistema, kuri užtikrintų leidinio priskyrimą vietinei ar regioninei spaudai, taip pat į tai, jog Perkančioji organizacija rinko duomenis apie laikraščių atitiktį vienai ar kitai spaudos rūšiai ir neapsiribojo vien tik tiekėjų teikiama informacija, į tai, jog pačių tiekėjų pateikta informacija buvo neteisinga, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, o įrodymus turėjo pateikti patys tiekėjai.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.