Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. L., jos atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

suinteresuotam asmeniui S. F., jo atstovėms advokatėms Renatai Narbutienei, Gitanai Šimkutei,

Institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovėms Zinai Bubulienei, Daivai Čerbauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė atsakomybėn patraukto asmens L. L. (toliau – ir Pareiškėja) atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021-10-22 nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-869-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovė advokatė E. Latauskienė padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą Nutarimą L. L. atžvilgiu kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vienas iš skundo motyvų tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas netinkamo administracinio nusižengimo subjekto, t.y. pažeidžiant ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kitas motyvas, kad neįrodyta L. L. kaltė padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. neįrodytos ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, bei dar vienas iš skundo motyvų – tai, kad nutarimas priimtas netinkamo (neįgalioto) subjekto pagal ANK kompetenciją, tuo pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalį.

Skunde nurodoma, kad ANK 614 straipsnio dalies 4 dalyje nurodyta, kad teismai nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau šiuo atveju L. L. nepilnamečiai vaikai D. F. ir S. F. procesiniu sprendimu nėra pripažinti administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiaisiais (ANK 278 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skunde pažymi, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, o vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisinga išnagrinėti. <...>. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. L. pažeidė Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo (toliau- Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kuriais neva padaryti vaikų teisių pažeidimai ir pažeistos vaikų teisės, tačiau tiek minėto įstatymo nuostatose, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencija) įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t.y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Skunde pažymėta, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje statiškai išdėstomos iš įvairių šaltinių surinktos aplinkybės, nurodomi menami įvykiai arba daromi faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti teiginiai, kuriems būdingas šališkumas ir neobjektyvumas, subjektyvumas, bei Institucijos ir atvejo vadybininkų piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais dėl L. L. kritikos darbo funkcijų jų atžvilgiu. Nurodo, kad Nutarime Institucija pakartotinai vertino aplinkybes, kurios jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintos ir administracinio nusižengimo teisena pagal kitą L. L. atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą 2021-03-03 nutraukta (administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-301-1057/2021. Nutarime akcentuojama, kad situacija nepasikeitusi, nes vaiko nuomonė ir psichologinė našta nevertinama, tik visi suinteresuoti asmenys primygtinai iš vaiko reikalauja vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo su tėvu, kuris, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, neužtikrina vaiko teisės į saugią aplinką, viešąją tvarką ir pan., pats pažeidinėja savo paties vaikų teises, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą savo sūnaus atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos yra aukščiau nei vaiko teisių apsauga, ir pareiškėja imasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių dėl susiklosčiusios situacijos išsprendimo, tuo pačiu ji siekia apginti sūnaus teisinius interesus nuo sisteminių jo tėvo aktyvių veiksmų, žalojančių sūnų. Taip pat skunde pažymėta, kad šalių dukros S. F. atžvilgiu jokių bendravimo problemų su tėvu nėra, tai patvirtina ir dokumentai, tačiau nutarime šių vertinimų nėra pateikta.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiką ir vietos aplinkybių, t.y. (duomenys neskelbtini), 2021-01-10 d., 00.00 val., nurodant, kad šios aplinkybės nurodytos nepagrįstai, kas apribojo L. L. teisės į gynybą ir pažeidė jos nekaltumo prezumpcija. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kad L. L. būtų panaudojusi savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jai paskirta nuobauda už tai, kad ji visais atvejais, siekdama apginti vaiko teises ir užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, teikė pranešimus ir pareiškimus dėl vaikų tėvo sistemingų teisių pažeidimo, dėl kurių priimti įsiteisėję sprendimai arba vyksta teisenos.

Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisėtumo (Nutarimas priimtas netinkamo subjekto pagal nustatytą ANK kompetenciją) ir objektyvumo, išsamumo, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principus, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir L. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (t.1, b.l. 2-7).

Atsiliepime į pareiškėjos skundą, Institucija nurodė, kad su skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad 2021-08-11 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau- Skyrius) buvo pateiktas vyriausiosios specialistės N. Š. prašymas įvertinti visą turimą informaciją apie šeimą, atsižvelgiant į tai, kad vaikai galimai sąmoningai ir piktybiškai įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus ir paverčiami konfliktų įrankiu, kas kenkia vaikų psichinei ir emocinei sveikatai. Minėtame prašyme nurodyta, kad Skyriuje 2021-07-13 buvo gautas Vilniaus miesto Socialinio paramos centro socialinės darbuotojos A. D. L. raštas, kuriame nurodoma, kad situacija L. L. ir S. F. šeimoje negerėja, o socialiniai darbuotojai nebeturi priemonių šeimai padėti, kadangi vyksta nuolatinės manipuliacijos vaikais. Taip pat 2021-07-14 Skyriuje gautas S. F. skundas dėl nepilnamečių vaikų motinos L. L. sistemingo vaikų teisių pažeidinėjimo, kadangi motina neteikia informacijos apie vaikus tėvui, neužtikrina tėvo bendravimo su sūnumi D. F. Skyrius, atlikęs tyrimą pagal minėtą prašymą ir nustatęs L. L. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymius, 2021-10-22 L. L. atžvilgiu priėmė nutarimą, kai protokolas nesurašomas ir paskyrė jai nuobaudą – įspėjimą.

Atsiliepime Institucija nurodo, kad ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesais. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.155 straipsnyje, kur įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Šią įstatymo normą detalizuoja LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesais. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalino socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesais. Pažymima, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose aktuose įtvirtintas ypatingos vaikos pasaugos principas, t.y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisės vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusiųjų asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu.

Atsiliepime nurodyta, kad LAT praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardinta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimo pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties0 dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Taip pat atsiliepime minimi EŽTT sprendimai, pažymint, kad abipusis tėvų ir vaiko pasitenkinimas vienas kito draugija yra pagrindinis šeimos gyvenimo elementas, net ir nutrūkus tėvų santykiams, ir valstybės narės iš principo turi taip veikti, kad būtų galima išsaugoti šeimos ryšį; valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų bendradarbiavimą tarp skyrium gyvenančių tėvų, ir situacijos, kai vienas iš tėvų nebendradarbiauja ir siekia sutrukdyti valdžios institucijų pastangoms, jog skyrium gyvenantis tėvas susitiktu su vaikais, neatleidžia valdžios institucijų nuo pareigos padaryti viską, kad palengvinti tokį susitikimą.

Atsiliepime nurodyta, kad L. L. šeima Skyriui žinoma nuo 2019 metų. L. L. ir S. F. vaikams D. F. ir S. F. buvo vertinti grėsmės lygiai: 2019-05-05; 2019-05-20; 2019-09-13; 2019-09-03; 2020-07-10; 2021-01-29; 2021-05-04; 2021-06-17 Skyriuje organizuoti susitikimai su tėvais, rekomenduota tėvams ir vaikams specialistų pagalba. L. L. ir S. F. šeimoje ir toliau fiksuojami nesutarimai dėl bendravimo tvarkos vadovaujantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu bei Vaiko situacijos vertinimo aprašu, patvirtintu LR SADM ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803. Skyriaus specialistai atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, t.y. bendravo su nepilnamečiais, bendravo su vaikų motina ir tėvu, vertino vaikų situaciją, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, nustatyti rizikos veiksniai. Siekiant rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaikų fizinį ar psichinį saugumą ir jų interesus, šeimai nuo 2019-05-31 iki 2021-11-29 buvo taikomas atvejo vadybos procesas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje (toliau- ir Centras) ir Vilniaus miesto socialiniame paramos centre teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, nes Pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia. Taip pat Institucija atsiliepime nurodė, kad Skyriaus specialistai dalyvavo ir dalyvauja civilinėse bylose tarp nepilnamečių vaikų tėvų, ir civilinėje byloje Nr. e2-296-869/2021 Skyrius buvo įpareigotas parinkti ir organizuoti teismo nutartimis nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečių sūnumi D. F. tvarką vaiko perdavimo tėvui vietą.

Institucija, atsikirsdama į skundo motyvą, kad nutarimas priimtas netinkamo administracinio nusižengimo subjekto, atsiliepime pažymi, kad administracinio nusižengimo subjektas yra administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo, o ne institucija nagrinėjanti administracinį nusižengimą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos atstovė skunde remiasi negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, t.y. ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris pakeistas nuo 2021-07-01. Sutinkamai su ANK 614 straipsnio 2 dalimi, 589 straipsnio 71 dalimi dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir ANK protokolus surašo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Dėl teiginio, kad neįrodytos ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, atsiliepime institucija nurodė, kad Skyrius, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo Centro darbuotojų, dirbančių su šeima, pateiktą informaciją apie šeimą, įvertino Skyriaus DVS sistemoje esančius dokumentus, apklausė Centro darbuotojus, taip pat nepilnamečių tėvus L. L. ir S. F., įvertino visas aplinkybes dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, nenustatė sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad Skyriuje nėra duomenų iš sveikatos priežiūros, ugdymo ar kitų įstaigų dėl žalos vaikams padarymo, todėl Skyrius nepilnamečių nebuvo nepripažino nukentėjusiais ir nevertino žalos dydžio. Skyrius nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, išnagrinėjo visas įrodinėtinas aplinkybes ir nustatė, kad padarytas administracinis nusižengimas, o L. L. kalta dėl jo padarymo. L. L. pažeidė VTAPĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančių tėvu, bei 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, nesiėmė aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus bendravimui užtikrinti, nepateikė tėvui dukros S. užsienio paso išvykimui su tėvu atostogauti, taip pažeidė nepilnamečių teisę į poilsį, tinkamas gyvenimo sąlygas sveikai vystytis ir padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl skundo teiginio, kad pažeisti ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyti privalomieji nutarimo administracinio nusižengimo byloje reikalavimai, Institucija nurodė, kad Skyrius vadovavosi teisės aktų reikalavimų ir laikėsi ANK 618 straipsnio normų. Skyrius išsamiai ir nuosekliai išanalizavo ir aptarė byloje esančius duomenis, įvertino faktinę situaciją tarp L. L. ir S. F. dėl jau ilgai besitęsiančių nesutarimų dėl bendravimo su sūnumi ir iš to kylančias pasekmes. Tai, kad L. L. nesutinka su Skyriaus nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkami pritaikytas įstatymas.

Atsikirsdama į skunde paminėtus teiginius dėl šalių dukros S. F., Institucija atsiliepime nurodė, kad Skyriaus surinktoje medžiagoje, atliktose apklausose nurodyta, kad abiejų vaikų - tiek S. F., tiek D. F. teisės pažeistos. Tai patvirtino vaikų tėvas S. F., socialinės darbuotojos, tiek pati L. L., kad nepateikė dukros S. F. užsienio paso tėvui (jos su tėvu atostogų metu), dėl ko tėvas su dukra negalėjo išvykti į užsienį. Taip pat nustatyta, kad tėvai negeba konstruktyviai spręsti konfliktinių situacijų, susijusių su bendravimo su vaikais klausimais, informacijos apie vaikus pasidalinimą, taip pat pastebėta, kad į tarpusavio konfliktus nuolat įtraukiami vaikai. Atsiliepime nurodyta, kad L. L. neina į kompromisus, manipuliuoja vaikais, vaikų nuomonė formuojama artimiausioje aplinkoje, siekiant tam tikrą medžiagą panaudoti L. L. ir S. F. įsiliepsnojusių konfliktų aiškinimuisi.

Taip pat atsiliepime pasisakyta dėl nutarime nurodyto nusižengimo padarymo vietos, datos ir laiko, nurodant, kad 2021-01-11 Skyriuje buvo gautas L. L. pranešimas dėl jos sūnaus D. F. fizinės būklės įvertinimo po sūnaus bendravimo (2021-01-10) su tėvu. Taip pat Skyriuje 2021-01-12 gautas ir S. F. skundas dėl vaikų motinos piktnaudžiavimo motinos valdžia ir nepilnamečio sūnaus D. F. normalios raidos neužtikrinimo. Po šios datos D. F. bendravimas su tėvu neužtikrinamas, nes tėvai nesugeba konstruktyviai spręsti konfliktinių situacijų, susijusių su bendravimo su vaikais klausimais. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji ir pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini), o motinos L. L. trukdymas ir/ar nesiėmimas aktyvių veiksmų (kooperavimosi pareigos nevykdymas – nesiėmimas reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas) siekiant užtikrinti ir suteikti galybę vaikui naudotis teise bendrauti su skyrium gyvenančių tėvu prasidėjo nuo 2021-01-10, todėl tokie duomenys nutarime ir buvo įrašyti. Atsiliepimu prašoma skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą (t.2, b.l. 3-9).

Suinteresuoto asmens S. F. atstovė advokatė R. Narbutienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo L. L. skundo netenkinti palikti galioti jos atžvilgiu priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, S. F. nesutinka su L. L. subjektyvia nuomone, kad jos atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes, ji, būdama dviejų nepilnamečių vaikų D. F. ir S. F. motina, ilgą laiką daro sisteminius nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus, įgyvendindama savo, kaip motinos, valdžią priešingai vaiko interesais, trukdo vaikų tėvui bendrauti su vaikais, deda visas pastangas, kad visiškai nutraukti tėvo ir sūnaus D. ryšį.

Atsiliepime pažymi, kad skundo teiginys, kad skundžiamą nutarimą priėmė netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nepagrįstas, nes administracinio nusižengimo subjektas nutarimo priimti negali, nutarimus prima teismas ar institucijos, ir šiuo konkrečiu atveju – Vaiko teisių apsaugos institucija.

Taip pat atsikertant į skunde nurodytus teiginius, kad neįrodytos ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, bei pažeisti ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyti privalomieji administracinio nutarimo reikalavimai, kad nutarimas priimtas institucijos, neturinčios teisės nagrinėti tokią bylą ir priimti sprendimą, atsiliepime nurodyta, kad L. L. visomis įmanomomis priemonėmis bando išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, nuteikinėjant vaikus prieš tėvą, trukdant tėvui visaverčiai bendrauti su dukra S., visiškai apribojant tėvo bendravimą su sūnumi D., neperduodant tėvui dukters asmens dokumento – paso, taip sužlugdant tėvo suplanuotas atostogas su dukra užsienyje. Taip pat nurodyta, kad L. L. nuolat ir visur kvestionuoja specialistų kompetenciją, negaili aštrios kritikos net itin aukštos kvalifikacijos specialistams, siekiantiems padėti tėvui užtikrinti bendravimą su sūnumi, ignoruoja tėvo siekį. Vaikų tėvas jau ilgą laiką išgyvena vaikų motinos manipuliacijas sūnaus D. emocine būkle, nuolatines provokacijas demonstratyviai filmuojant tėvo susitikimus su vaikais, motinos keliamus konfliktus vaikų akivaizdoje, nesvarbu kur.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad L. L. nesupranta, kad teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku turi vykdyti ji, o ne vaikas, todėl būtent ji formuoja vaiko nuomonę ir būdama motina nepagrįstai užkrauna sūnui didžiulę psichologinę naštą ir sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Norėdama nukreipti dėmesį nuo savo grubių pažeidimų, L. L. skunde akcentuoja, kad vaikų tėvas savo aktyviais veiksmais pažeidė savo vaikų teises ir net sužalojo, tačiau šiuo atveju tai nesusiję su L. L. padarytu administraciniu nusižengimu. Būtent vaiko motina ir jos aplinkos asmenys agresyviai kišasi į tėvo ir sūnaus santykį, sudaro maksimalias kliūtis jų bendravimui, deda visas pastangas, kad bendravimas visiškai nevyktų, o tėvo ryšys su vaiku nutrūktų. Taip pat L. L. neteisėtai elgiasi ir dukters S. atžvilgiu nuteikinėdama ją prieš tėvą, neleisdama jai susisiekti telefonu ir pan. Atsiliepime nurodyta, kad L. L. nuo 2019-06-12 savo kaip motinos valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, todėl administracinė byla jos atžvilgiu negali ir neturi būti nutraukta (t.2, b.l. 11-14).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė E. Latauskienė teismo posėdyje iš dalies palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, nurodydama, kad atsisako vieno skundo argumento, kad nutarimas buvo priimtas netinkamo subjekto. Nurodė, kad nutarimas labai platus, daug prirašyta, iš jo turinio sunku suprasti, ką L. L. pažeidė, tuo padarydama ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nesutinka, kad nutarime nurodyta administracinio nusižengimo data gali būti laikoma 2021-01-10, nes tą dieną sūnui D. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių L. L. su vaiku kreipėsi pagalbos į medikus. Dėl to vaikų tėvui S. F. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Vėliau (2021-05-28) prie (duomenys neskelbtini) tėvas S. F. naudojo smurtą prieš sūnų D., spausdamas sugipsuotą ranką. Vaikas tą dieną turėjo važiuoti pas gydytoją nuimti gipsą. Dėl šio įvykio S. F. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nurodė, kad L. L. leidžia vaikams bendrauti su tėčiu. Mergaitė važiuoja, o kitam vaikui - sūnui D. susiformavęs atsiskyrimas prieš tėtį, atsiradusi psichologinė trauma. Buvo ieškoma būdų, kaip tai spręsti, ieškomi mediatoriai, suradus mediatorių, jis netinka kitai pusei, o šalims nesutarus meditacija atmetama. Negalima teigti, kad L. L. nesudaro sąlygų vaikams bendrauti su tėčiu. Jų rašytus pareiškimus Vaiko teisių apsaugos skyrius perduoda policijai. Šiuo atveju nutarimas grindžiamas dviejų tarnybinių pranešimų duomenims, o visa tai blogai veika vaiką. Dabar D. iki 16 val. būna prailgintoje grupėje, kad pasivytų mokslu klasiokus. Tėtis turėtų į tai atsižvelgti, bet jam svarbiau tai, kad tai vyksta jo bendravimo su vaiku metu. L. L. daro viską, kad atstatyti D. ryšius su tėčiu, bet vaikas sako, kad neis matytis su tėvu. Jis reaguoja į tokį tėčio elgesį, matė, kad sesuo S. nebuvo laiku grąžinta, dėl to pergyvena, kad ir su juo taip gali atsitikti. Vaikas turi savo nuomonę. Jis pasakė, kad S. tegul eina pas tėtį, o jis bendraus su tėvu telefonu. Jų bendravimas telefonu skurdus. VTAT buvo diskutuota dėl vaikų atostogų, taip pat kaip reikia bendrauti, tačiau pati institucija elgiasi netinkamai, todėl buvo reiškiamas nepasitenkinimas. Vaikui nesmagu, kai jį apstoja 4-5 darbuotojai ir vyksta vaiko įkalbinėjimas. Vaikas pavargo nuo įkalbinėjimo. VTAT paliko sau tik koordinatoriaus paslaugas, kurios yra nesistemingos. Pastoviai keičiasi darbuotojai, jau visas Vilniaus miesto skyrius dirbo su šia šeima. Neretai S. F. negali suvaldyti emocijų, galimai tai dėl kažkokių turtinių reikalavimų, galimai dėl nuolaidų kituose procesuose.

Šiuo metu vaikams: D. (duomenys neskelbtini) metų, S. (duomenys neskelbtini) metai, abu yra moksleiviai. Tėvai skyrium gyvena nuo 2019 metų pradžios. Vaikų gyvenamoji vieta nuo 2019 m. gegužės mėn. nustatyta su mama L. L. Bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta, vėliau buvo modifikuota. Kiek pamenu, tėtis su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 val., paimant iš ugdymo įstaigos, grąžinant 18.30 val., kas antrą savaitgalį, paimant penktadienį, grąžinant sekmadienį 18.30 val. Dėl atostogų yra susitarimas, kad derinti prieš 2 mėnesius. Dėl bendravimo švenčių dienomis taip pat yra susitarimas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos dėl D. L. L. turi nuvežti vaiką prieš 15 min., tėtis grąžina 18.30 val. Dėl S. bendravimo tvarkos laikomasi. D. nuo 2021-01-12 fiziškai su tėčiu nebendrauja, tik telefonu. Laikinųjų apsaugos priemonių turi būti laikomasi. 2021-07-21 vaikas nebuvo perduotas. Berniukas atsisako bendrauti su tėčiu. Jis atsisako nulipti žemyn pas tėtį. Būdavo atvejų, kad VTAT atstovai ateina, pakalba su D., jis su jais pasikalba, bet vis tiek neina pas tėvą. D., pamatęs VTAT pareigūnus, prašė jo negėdinti.

Teisme yra byla dėl baudos skyrimo L. L. Kas dėl nutarime nurodytos aplinkybės, kad nebuvo duotas vaiko pasas, tai susitikimo metu mama sakė kada su vaikais planuoja atostogauti, o S. F. nesakė, kad ruošiasi į užsienį. Prieš tai jis nebuvo grąžinęs vaikų pasų, todėl L. L. teko padaryti naujus. Po to atsirado jo noras čia ir dabar gauti vaikų pasus, todėl L. L. pasakė, kad neduos. Gal 2019 m. sausio mėn. vaikų pasus L. L. davė gera valia, tačiau S. F. jų negrąžino.

Tėtis turi teisę kreiptis į mokytojus, išsiaiškinti, kada ir kokius būrelius lanko vaikas, tačiau to nėra. Net nėra pokalbio, kad suderinti, iš S. F. pusės eina tik reikalavimai, jis jokio kompromiso nesiūlo. L. L. niekada nefilmuoja. Vaikas gal eitų pas tėtį, bet tėtis rėkė. VTAS atvejo vadyba nutraukta. Pats tėtis formuoja vaiko pasaulėžiūrą. Tėtis teigia, kad rogutėmis vaiko nevežė, nors skunde apie tai pasisakoma, kad vežė. Koks turi būti tėčio suvokimas, kad atvažiavo 12.20 val. prie mokyklos, kai vaikas 13.00 vaikas užregistruotas pas gydytoją (duomenys neskelbtini), ir nėra tikslo informuoti tėčio apie tai, nes D. atsisako bendrauti, juolab, kad tėtis jos neinformavo, kur vaikas susižeidė bendravimo su tėvu metu. Jis pamato vaiką, tempia už sulaužytos rankos. Mama priėjusi pamatė tampomą vaiką. 2021-04-21. mama su D. išėjo į kiemą ir mato, kad tėtis neišleidžia S., vėliau jai nuperka žaisliuką. Tėtis pats formuoja vaiko požiūrį. Vaiko perdavimai nefilmuojami. S. tėtis paima iš mokyklos. Prie D. bendravimo su tėvu dalyvauja 4-5 VTAT atstovai. Nedaromi jokie įrašai, kad vaikas neis.

Taip pat nurodė, kad ji nepatarinėja L. L., kad ji sakytų, kad D. nenori bendrauti su tėčiu. Jeigu L. L. nori, kad namuose nesilankytų pašaliniai žmonės, vaikas turi būti nuvežtas, ir jei atsisakys bendrauti, tai bus užfiksuota. Jai nežinoma, kad L. L. filmuoja, kad vaikas nenori su bendrauti su tėvu, taip pat apie tai, kad motina neleidžia vaikui skambinti. Negali atsakyti, kodėl L. L. pati nuvežė vaikus į cirką., galimai tai buvo suplanuota anksčiau. L. L. pati prašė vaiko susitikti su tėčiu, nes dėl to pati kenčia. D. sutiko susitikti su tėčiu su sąlyga, kad duos ženklą, jeigu bus kažkas nesaugu. Vaikas turėjo būti vežamas į VTAT susitikti su tėčiu. S. F. nesutiko su jų pasiūlytu mediatoriumi-psichologu. Nutartis dėl bendravimo tvarkos buvo priimta anksčiau, kol nebuvo prasidėjęs ugdymo procesas, t.y. iki rugsėjo 1 d. Kas dėl to, kad vaikas negirdėtų pokalbio, galimai patys VTAT darbuotojai nesudaro aplinkos, kad vaikai negirdėtų pokalbio. Turėtų bendrauti su visais atskirai. Gal mama kažką ir pasakė prie vaikų. Jeigu vaikai kažką girdėjo, reiškia, kad darbuotojai pradėjo pokalbį prie vaikų. L. L. neatsisakė psichologų pagalbos, jų buvo gal 6-7, vieni dirbo, kiti ne. Su paskutiniu psichologu E. M. nesutapo laikas. Vaikai pavargę. VTAT yra koordinatorius, buvo pandemija, o kaltinama tik L. L. nepasisavinusi paslaugų, tačiau nekeliamas klausimas ar visas paslaugas pasisavino S. F.

Teisme dar nagrinėjamos tarp šalių civilinės bylos, dviejose bylose L. L. nepritarė ieškinio reikalavimams. Kol vaikai buvo maži, S. F. daug laiko praleisdavo pseudo komandiruotėse. Vaikus padėjo auginti L. artimieji. Konfliktai prasidėjo iš karto, kai buvo nutraukta santuoka, t.y. (duomenys neskelbtini). Buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, pirmoje instancijoje S. F. išteisintas, tačiau nuosprendis apskųstas. Tada konfliktas įvyko taip pat dėl vaikų, kai S. F. įsiveržė į butą, atsisakė išeiti, yra vaizdo įrašas. Teismo taip pat buvo prašoma taikyti laikinas apsaugos priemones, taip pat teikiami skundai dėl bendravimo tvarkos nepaisymo.

Teismo posėdžio metu apklausta pareiškėja L. L. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po ankstesnės vaikų išvykos su tėvu į užsienį, vaikų pasai jai nebuvo grąžinti. VTAT buvo įsipareigojusi grąžinti, bet jis negrąžino, todėl buvo priversta daryti asmens tapatybės korteles už savo lėšas. Turėjo vaikų asmens tapatybės korteles, pasų neturėjo. Kai skambino socialinė darbuotoja A. L. ir reikalavo atiduoti vaikų pasus, ji jai pasakė, kad S. F. negrąžino pasų, o naujų kortelių neduos. Pagal teismo sprendimą buvęs sutuoktinis, vaikų biologinis tėvas S. F. paėmė dukrą S. atostogoms 15 dienų Gal po 10 dienų paskambinusi socialinė darbuotoja pareikalavo vaiko paso. Paklausus, kam reikalingas pasas, buvo pasakyta, kad nori atostogauti, išvykti, nors tai su ja nebuvo suderinta. Ji pasakė, kad vaiką davė atostogoms, apie išvykimą nebuvo informuota. S. F. 2021 m. liepos mėn. rašė, reikalavo paso, skundus rašė, į ką ji nurodė, kad jis pats negrąžino vaikų pasų. Nedavė asmens tapatybės kortelių, nes jau buvo apgauta. VTAT atstovei pasakė, kad už savo lėšas padarė vaikams asmens tapatybės korteles, nes pasų S. F. negrąžino 2019 m. rudenį. Kadangi skubiai reikėjo vaikų asmens dokumentų, todėl per vieną dieną padarė korteles. Dabar S. turi ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę. Liepos mėn. vaikai gal jau turėjo asmens tapatybės korteles. Turėjo būti įspėta prieš 3 mėn. apie planuojamas keliones su vaikais. Būdavo, kad savaitgaliui duoda vaiką, kaip stovi, o S. F. pasako, kad vaikų nematysianti mėnesį. Tai buvo 2020 m. birželio mėn., vaikai grįžo paklaikę, net neleido vaiko pasveikinti su gimtadieniu. S. F. visiškai nesirūpina vaikų gerove, gydymu, ji yra atsakinga už viską. Samdė vaikams korepetitorius, bet teko atsakyti dėl lėšų trūkumo, o S. F. pinigų turi tik advokatams.

Nurodė, kad namuose apie S. stengiasi visiškai nekalbėti. Vaikai pas jį eina antradienį ir ketvirtadienį. Buvo atvejis, kai S. buvo negerai, kvietė greitąją medicinos pagalbos, reikėjo vartoti vaistus, todėl ji nevažiavo pas tėtį, o jis dėl to parašė skundą. Tiek ji, tiek vaikai gyvena strese. S. F. nedirba, visiškai neišlaiko vaikų. Tik S. nuveža pas arklius. Išlaikymo vaikams įsiskolinimas virš 5000, tačiau jis sakė, kad nemokės. Buvo sūnaus apklausa policijoje. Jis neatsisako bendrauti su tėčiu, bet tėtis buvo išvežęs vaikus 35 dienoms, apspjovė jos mamą, sūnų norėjo tempti į mašiną, jo antradieniais ir ketvirtadieniais laukdavo po 5 žmones iš VTAT. Visą tai vaikus labai žeidžia. Minėjo VTAT darbuotojams, kad vaikai turi mokytis, bet viskas daroma piktybiškai, priešingai. Nuo 2019 metų visur kreipėsi, tame tarpe ir pas psichologą. Šiuo metu S. lankosi pas tėtį, D. atsisako eiti. Paskutinio bendravimo su tėvu metu 2021 m. sausio 8-10 dienomis, jis vaikus tampė džipu, nors neturi teisės vairuoti. D. buvo sužalotas 2021-01-10, teko vežti jį ligoninę. Pavargo nuo nuolatinio teroro, vaikų tampymo, nori ramiai gyventi. Socialinė darbuotoja A. D. L. yra iš (duomenys neskelbtini), ji skambindavo po 3 kartus per dieną. Turkijoje buvo 2021 m. birželio mėn., todėl buvo reikalingas pasas. Buvo apgauta S. F., nes jis negrąžino ankstesnio paso. Buvo nuolat terorizuojama, prašė kad S. F. grąžintų vaikų asmens dokumentus, prašėsi pagalbos VTAT. S. F. grasino, kad išveš vaikus į Rusiją, vaikai tada grįžo paklaikę. Bijo, kad vėl išveš. Per šias atostogas D. nebuvo pas S.

2019 metais buvome baimėje. Dabar apie S. stengiasi nekalbėti, turi faktinę šeimą. S. sako, kad eis pas tėtį, D. atsisako. Ji tam nedaro jokios įtakos. Ji viena išlaiko vaikus, moka už viską. Vienintelis dalykas tik tai, kad S. F. S. nuveža pas arklius. Pirmo karantino metu niekas nežinojo, kada bus galima keliauti, todėl nebuvo galimybės iš anksto suderinti kelionės. Susirašinėjo žinutėmis, davė vaikus. Dėl 2020 m. liepos mėn., birželio mėnesį buvo rašytinis susitarimas VTAT, kad vaikai bus po 15 dienų. Liepos mėn. jis pasiėmė vaikus ir išsivežė, neįspėjęs jos. Niekada nėra sakiusi S., kad neitų pas tėvą. Iš S. telefono nepaėmė, o S. F. išviliojo iš D. telefoną, kur buvo jos duomenys. Jei ji pati vaikų neprašytų paskambinti tėvui, vaikai patys neskambintų. Vaikams sako, kad skambintų tėčiui. Sūnus sako, kad gali pakalbėti, bet tėvas tiek visko pridaręs, prižadėjęs. Kas dėl to, kad ji su vaikais buvo anksčiau nei vaiko tėvas atrakcionuose, tai tuo metu buvo Akropolyje, sūnus sakė, kad nori pašaudyti, todėl apsilankėme atrakcionuose.

S. S. F. vadina „papa“, kartais pavadina S., D. tėvą vadina S. Vaikus augino viena, nes S. F. nebūdavo namie mėnesiais, jo praktiškai nebuvo namie, tik gyveno jo bute, todėl vaikai taip jį vadina. D. kalba lietuviškai, S. yra dvikalbė, todėl jai reikalinga papildoma pagalba dėl lietuvių kalbos. D. mažiau bendravo su rusakalbiais, nes S. F. nebūdavo namie. Ji paprastai sako, kad atvažiavo S., nevadina jo tėvu. Vaikai tarpusavyje vadina jį tėvu, žino, kad tai yra jų tėtis. Ji gyvena su draugu, kuris yra D. autoritetas. D. buvo (duomenys neskelbtini) metai, kai atsirado jos naujas draugas. D. būreliai yra mokykloje. 2019 metais gal buvo dar baseinas. D. su tėčiu bendrauja telefonu. Nuvežti D. į VTAT skyrių negali, nes jis mokosi, o ji dirba. Mokytojai sako, kad vaikui svarbiausia mokslas.

VTAS atstovai ateina antradieniais ir ketvirtadieniais, bando gaudyti D. Jiems jau nusibodo toks gyvenimas, toliau taip gyventi negalima. Visi pinigai eina teismams, advokatams. Santuokos nutraukimo byla baigta 2019 metais. Yra byla dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo. Reikia pakeisti punktą, kad vaikai su tėvu bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaikai grįžta vakare, dar reikia iki vėlumos ruošti pamoka, nes vaikų tėvas negali perskaityti užduočių lietuvių kalba. Santuoka su S. F. buvo nutraukta, nes buvo nuolat terorizuojama, žeminama, mėtomas maistas. S. F. namie turėjo ginklus, vertėsi kontrabanda. Buvo naudojamas psichologinis smurtas, mažai trūko, kad likau gyva. Pagimdė pirmą vaiką, nes norėjo vaikų. Dėl antro vaiko gimimo nenori nieko pasakoti. Anksčiau vaikų S. F. nereikėjo, todėl dabar labai keista, kad prireikė vaikų. Buvo sudaryta povedybinė sutartis. Dabar norima pusės jos turto. Anksčiau S. F. negalėdavo palikti vaikų, sakydavo, kad vežtų savo mamai. Dabar yra svetimi žmonės, bendrauja tik dėl vaikų, jis nori ją teismuose parklupdyti.

S. susitinka su tėčiu, nebuvo tik vieną kartą, kai pakilo temperatūra. S. F. net nežino, kada vaikams baigiasi pamokos. Jo taktika tokia, kad jo bendravimo laikas ir viskas. Jis nežino, ko vaikams reikia. Sakė neduos pinigų, nes moka advokatams. Rado mediatorių, S. F. lankėsi 3 kartus, po to paskambino advokatė, jis nustojo lankytis. Psichologas sakė, kad S. emocinė būklė sutrikusi, jis nepasiruošęs bendrauti su psichologu. Yra sakiusi vaikui, kad tėtis nemoka išlaikymo, ji neturi pinigų paspirtukui. Mano, kad su (duomenys neskelbtini) metų vaiku gali kalbėti apie šeimos biudžetą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė Z. Bubulienė nurodė, kad su skundu nesutinka, palaikė atsiliepimą į skundą. L. L. atstovė atsiėmė skundą dalyje dėl netinkamo subjekto. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir Nutarimo surašymo metu buvo įvertintos visos aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad vaikams buvo padaryta žala, todėl jie nepripažinti nukentėjusiaisiais. Administracinis nusižengimas padarytas, L. L. kalta. Įvertinta vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka. L. L. nepateikė vaikų tėvui jų užsienio pasų. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir skirta nuobauda. VTAT vadovavosi teisės aktais ir priėmė teisėtą nutarimą. Abiejų vaikų teisės nesprendžiamos. L. L. neina į kompromisus. Dėl nusižengimo padarymo vietos ir laiko, vieta buvo nurodyta, nusižengimo data nurodyta 2021-01-10, nes nuo tada S. F. negali bendrauti su sūnumi. Prašė skundo netenkinti.

Taip pat nurodė, kad L. L. nubausta už tai, kad nepateikė dukros užsienio paso, neina į kompromisus, manipuliuoja vaikais, formuoja neigiamą nuomonę apie tėvą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaltinimo esmė ir ribos išdėstytos nutarime, gal ne konkrečiai vienoje vietoje, bet išdėstytos. Nusižengimo padarymo laikas 2021-01-10 nuo tada, kai sūnus visai nebendrauja su tėvu. Tėvui taip pat buvo surašytas protokolas. Nagrinėta situacija, apklausti liudytojai. Vertintos tėvo pastangos, kai vyko į mokyklą. Byla nagrinėta tuo pačiu metu, bet nuspręsta tėvui bylą nutraukti.

Nematoma L. L. pastangų, kad sūnus bendrautų su tėvu, gal ji nepakankamai imasi priemonių. Tarp buvusių sutuoktinių santykiai konfliktiški. Atvejo vadyba nutraukta. Abi darbuotojos vertino, kad tėvas deda pastangas, o mama nededa. Surašyta, kiek vertinimo vaiko nuomonę. Yra pateiktos išvados. Vaiko nuomonė išsakyta, kad jis nenori bendrauti su tėvu. Jis sako tokius dalykus, kurių paprastai vaikai nežino. Tai atrodo tarsi būtų suformuota ne vaiko, o namų aplinkos ir mamos. Psichologo konsultacijos siūlytos tėvams. Motinai vis kažkas netiko, todėl negalėjo vykdyti plano. Tėvas lankė psichologą, bet kai vyko tyrimas, tuo metu nelankė. Pasiūlyta šeimos terapija, tėvas sutiko, motina ne. Tada jau buvo pasakyta, kad visos galimybės išnaudotos.

S. F. keletą kartą buvo įspėtas dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, bet išlaikymo mokėjimas ne jų tarnybos kompetencija. Dėl 2021 m. gegužės 29 d. smurto vaiko atžvilgiu medžiaga perduota policijai, sprendimas priimtas. Kai nutraukta atvejo vadyba, VTAT kreipiasi į savivaldybę, ką dar pasiūlyti šeimai, kad rasti daugiau priemonių, kad nesiimti kraštutinės priemonės paimti vaikus iš šeimos. Institucija aktyviai ėmėsi priemonių, kad tėvas galėtų bendrauti su vaiku. Jų darbuotojai nuolat dalyvavo, motyvavo vaiką bendrauti su tėčiu. Kažkiek pavyko, kad vaikas eitų susitikti su tėčiu, bet įsikišo mamos draugė. Mano, kad galima pasiekti rezultatų, jeigu būtų pastangos ir iš mamos pusės.

Jeigu buvo tėčio klaida, nėra pagrindo jam nedalyvauti vaikų gyvenime. Gal reikia daugiau tėvystės įgūdžių, bendrauti su psichologais. Nors visą gyvenimą mokomasi bendrauti, bet šiuo atveju, S. F. nėra toks žmogus, kuris negali bendrauti su vaikais. Turi būti ir mamos pastangų.

VTAT dalyvauja bendravime, perduodant vaiką nuo spalio mėn., nutartis įsiteisėjo liepos mėn. Buvo laikas, kai kažkiek nedalyvavome, buvo atostogos. Su šeima dirba socialiniai darbuotojai, kalbasi. Vaikas lyg ir atsisako bendrauti su tėčiu, bet mamos žodžiais. Yra motinos pareiga motyvuoti vaiką bendrauti su atskirai gyvenančiu tėčiu. Jeigu nepavyksta to padaryti, gal teismas turėtų įvertinti.

Tarnybiniame rašte yra parašyta, kad filmavo močiutė, kai mes dalyvavome. Apie tai yra socialinių darbuotojų pasisakymai. Susitikimų metu apklausiami vaikai. Vaikai tarpusavyje bendrauja gražiai. Yra VšĮ SOS vaikų kaimas pažyma. Tėtis sakė, kad filmuojama. Yra duomenų, kad vaikų nuomonę formuoja namų aplinka, kad tai panaudoti konfliktuose. Socialinė darbuotoja H. minėjo, kad vaikai girdėjo motinos pasisakymą apie tėvą. Manau, kad socialinė darbuotoja nepagalvojo, kad motina taip kalbės. Byloje yra 2021-09-06 išvada. Teismo nustatyta, kad D. po pamokų paims tėtis. Jų skyrius banko motyvuoti vaiką, kad bendrautų su tėčiu. Gal geriau būtų, kad mama atvežtų vaiką į skyrių, nes anksčiau neatveždavo.

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo S. F. paaiškino, kad nesutinku su skundu, L. L. specialiai neduoda vaikų, VTAT darbuotojai viską gerai užfiksavę. Pvz., buvo sutarę, kad ketvirtadienį važiuos į atrakcionus, susitikimo dieną atėjo ir VTAT atstovai, D. išėjo į apačią ir pasakė, kad su mama jau buvo atrakcionuose, t.y. L. specialiai nuvežė jį anksčiau sekmadienį. Sūnui padovanojo paspirtuką, o mama pasakė, kad neimtų, tegu lieka pas jį. Taip pat moka už S. apsilankymus pas arklius. 2019 metais nupirko vaikui telefoną, o L. L. jam pasakė, kad pardavė telefoną, nes reikalingi pinigai stovyklai. Paaiškėjo, kad telefonas neparduotas, dabar telefonas pas jį. S. padovanojo telefoną, bendravo, po to L. sugyventinis pasakė, kad ji neskambins, dabar telefonas išjungtas, jai neleidžiama skambinti. Vaikai tardomi, su kuo buvo. Buvo ir taip, kad vasarą vaikus atvežė šiltais drabužiais, todėl viską nupirko.

2021 m. birželio mėn. mokykloje L. L. sukėlė skandalą. D. su juo pradėjo kalbėti lietuviškai, o vėliau vėl pradėjo kalbėti rusiškai. L. L. verčia jį išeiti iš mokyklos per galinį išėjimą, kad vaikas nesusitiktų su tėvu. Jeigu negali atvažiuoti į susitikimą, visada praneša.

L. L. sugalvoja istorijas ir su advokate rašo, nes advokatė jai patarinėja, jam viską pasakoja vaikai. Sugalvoja įvairias priežastis, kad tik jis negalėtų bendrauti su vaikais. Vaikai skambina, klausia, kodėl jų mamą jis vadino prostitute. Baudžiamojoje byloje buvo apkaltintas smurtu, bet išteisintas. L. L. rodė ne tas žaizdas, reikalavo 12000 eurų, dėl jos veiksmų kreipėsi į prokuratūrą. Vaikų močiutė taip pat vaikams sako, kad tėtis blogas, D. sakė, kad močiutė taip kalbėjo. Ji sakė D., kad neva jis (tėvas) ją apspjovė. Per jo gimtadienį (tuo metu buvo karantinas) paskambino iš policijos, sakė, kad yra pranešimas, kad jo bute yra daug žmonių. Tai buvo 2021 metais.

L. L. verčia vaikus meluoti, jis dėl nieko nėra kaltas. Paskutinio bendravimo su sūnumi metu buvo miške. D. su A. čiuožė čiuožyne. D. krito, susibraižė. Pats D. tai filmavo, o L. L. nuvežė vaiką į ligoninę, privertė meluoti, kad tempė jį mašina. Paklausus D., kodėl meluoja, jis pasakė, kad biški susižalojo nuo džipo, biški nuo rogučių. Su D. jam neleidžiama bendrauti nuo 2021-01-10. S. nori jodinėti ant arklių, jai tai patinka. L. L. specialiai tomis dienomis, kai pagal teismo sprendimą priklauso bendrauti jam, vaikus užrašo į muziką. Ji sakė „susikišk į subinę savo arklius“, įžeidinėja jį, viską filmuoja.

Anksčiau (po santuokos nutraukimo iki birželio 27 d.) L. L. jam neleisdavo susitikti su vaikais, dėl to lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje. L. L. jam skambino, sakė D. stresas. Taip pat nurodė, kad L. L. sakė, kad atostogų metu važiuos į Egiptą. Vaikų asmens dokumentai jai buvo grąžinti. Vokietijoje yra Europos parkas, pažadėjo vaikus nuvežti, tačiau ji neleido su vaikais išvažiuoti, sugalvodama priežastį, kad jis jai negrąžino dokumentų. Jis jai sakė, kad padarys naujus dokumentus, bet pati padarė asmens tapatybės korteles ir išvažiavo į Ispaniją.

Pagal teismo sprendimą privalo prieš 2 mėnesius pranešti apie suplanuotą kelionę. Sakė, kad ims vaikus 1,5 mėn. L. L. kaltino, kad jis pagrobė vaikus, tačiau nieko nepasiekė. Buvo Palangoje. Vaikai nori būti su juo, o L. L. meluoja. 2021 m. prieš atostogas buvo Vaiko teisių apsaugos skyriuje, sutarė, kad vaikai bus po 15 dienų. Pažadėjo S., kad važiuos atostogauti, bet L. nedavė asmens dokumentų. S. turėjo ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, o be jų jis negalėjo jos išsivežti. 2021-09-17 buvo A. gimtadienis. S. pasakė, išeiti iš mokyklos perk kitą galą, tada S. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Paprašė A. ten palaukti. L. L. sukėlė skandalą. Direktorius ir psichologė paėmė D., D. verkė, jis iškvietė policiją. Dėl to, kas vyksta, vaikai nelaimingi. Jeigu jie galėtų matytis su juo, būtų viskas gerai. Jis daro viską, kad vaikams būtų gerai. Su L. L. visiškai nebendrauja, tik susirašinėja, jų santykiai blogi. Ji dėl visko kaltina mane, jis konfliktų nekelia. Vaikai supranta, kad tėvai konfliktuoja. Jis daro viską, kad nebūtų konfliktų. L. L. neleidžia vaikų su juo, viskuo kaltina. Jis turi galimybę bendrauti su vaikais telefonu, tačiau L. L. gali neleisti bendrauti, tai priklauso nuo jos. Kai leidžia kalbėti, sėdi šalia, užrašinėja į telefoną. D. gali kalbėti tik „taip, ne“, nes mama sėdi šalia. S. sakė, kad D. ją skriaudžia. D. tapo agresyvus. D. yra bendraujantis. Abu vaikai mylėjo jo gimines. S. supranta, ką daro mama. Jeigu jis bando kažką perduoti D., S. sako, kad mama neperduos, gali išmesti ar pati suvalgyti. Žino, ką mėgsta D., bet negaliu perduoti. Vaikai sveiki, bet vis tiek L. maitina juos vaistais. Gydytojas sakė, kam ji ieško vaikams ligų. Ji vaikus visur užrašydavo, kad tik nebūtų su manimi. Dėl bendravimo problemų lankėsi pas psichologą, mediatorių. Nuo 2019 metų iki skyrybų L. L. neduodavo jam vaikų. Ji D. privertė vadinti tėvu savo draugą, VTAT skyriuje pasakė, kad padarys taip, kad vaikai manęs nematytų. Paklausus sūnaus, ką blogo jam yra padaręs, sūnus nieko nepasakė. Žino, kad D. nori su juo bendrauti. Jam yra psichologinė trauma, nes priverstas meluoti. Jis gerai bendravo su mano giminėmis, pusbroliais. Staiga pasakė, kad nenori. Anksčiau sakydavo, kad susitiks kitą kartą. Jis su vaikais gerai bendrauja. Su jų mama nebendrauju, nes ji pila purvą.

Suinteresuoto asmens S. F. atstovė advokatė R. Narbutienė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu dėl nutarimo nesutinka, prašome jį atmesti, palaikė poziciją išdėstytą S. F. atsiliepime. Laikomsi pozicijos, kad iki šiol nesiliaujama sistemingai daryti pažeidimus pagrinde dėl sūnaus D. bendravimo su tėvu. Nuo 2021-01-10 L. L. neužtikrina teisės vaikui susitikti su tėvu. Ėmėsi maksimaliai visų priemonių, kreipėsi į vaiko teisių skyrių, buvo susitikimai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus viršininku. Teko bendrauti su specialistais, buvo ir atvejo vadyba, kuri buvo nutraukta, nes išnaudotos galimybės. Kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašymas patenkintas. Nepaisant to, kad VTAS ėmėsi visų priemonių, siekiant užtikrinti S. F. ryšį su sūnumi, tai iki šiol nepavyksta. L. L. nuo 2021-01-10 nesudaro sąlygų jiems susitikti. Ji tvirtina, kad vaikas kalba telefonu, bet tai yra kontroliuojama. 2021 m. gruodžio mėn. buvo atlikta ekspertizė, kurioje ekspertė A. Š. atsakė į klausimus, kad vaiko mama neužtikrina sūnaus bendravimo su tėvu. Vaikų tėvas vadinamas S., biologiniu tėvu, tai sugalvota mamos. Kaip matyti, yra du tėčiai, vienas jų, pasak L. L., yra autoritetas. Tokiu savo elgesiu L. L. daro pažeidimą, neužtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu. Daromas žalojantis poveikis. Situacija nėra normali. L. L. kontroliuoja pokalbius telefonu, situacija bloga, negalima teigti, kad L. L. nepadarė pažeidimo.

Kas dėl L. L. paaiškinimą dėl asmens dokumentų, ji nebuvo nuosekli. Uždavus klausimus, paaiškėjo, kad turėjo abu vaikų asmens dokumentus. Faktai prieštaringi, atspindi poziciją dėl pareikštų kaltinimų, su kuriais ji nesutinka. Nutarimas pagrįstas, L. L. kaltė įrodyta. Nepateikta jokių svarių aplinkybių, kurios tai paneigtų. L. L. nepagrįstai kaltina vaikų tėvą S. F. Tie faktai jau išnagrinėti. Jis nieko nepadarė, kad būtų galima bausti. Baudžiama vaikų mama. Ji savo tokiu elgesiu baudžia vaikus. Pateikta daug medžiagos, kad L. L. naudoja motinos valdžią priešingai vaikų interesams. Ji nubausta ir pagal antstolio I. Gaidelio teikimą. Yra dar viena byla, kuri yra vilkinama. Vaikų tėvas patiria žalą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. D. L. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. dirbo su S. F. Su L. L. teko bendrauti tik per posėdžius. Šiuo metu atvejo vadyba nutraukta, nes išnaudotos visos galimybės. S. F. ir L. L. nepasidalijo vaikų.

Su S. F. nebuvo jokių problemų. Jis visuomet įsileisdavo, atsiliepdavo į skambučius, skambindavo pats, lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologą dėl bendravimo su vaikais. Matė, kaip S. F. bendravo su vaikais. Jie, ypač S., glaudėsi prie tėčio, pasakojo, ką veikė, kur buvo. D. matė du kartus. Bendravimas buvo šiltas. Tai buvo iki 2021-01-10. Žino, kad tada vaikas susižalojo. Dėl sužalojimo buvo, neva, kaltas tėvas, kai D. nukrito nuo rogučių. Tai žino iš S. F. Girdėjo, kad jis buvo kaltinamas, kad tempė roges mašina.

Dėl 2021-07-13 rašto, dėl vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą žino iš S. F.. Jis sakė, kad S. pastoviai apklausia mama ir jos sugyventinis. Klausinėja, kur buvo, ką veikė, kiek žmonių buvo. Visa jos gauta informacija tik iš S. F. Prie vaikų apie tai stengėsi nekalbėti. Dirbo tik su tėčiu, todėl visa informacija tik iš jo. Taip pat S. F. sakė, kad vaikai filmuojami, apklausiami mamos ir jos sugyventinio. Prie jos apie vaikų mamą ir jos sugyventinį nekalbėjo, stengėsi to neliesti. Žinojo situaciją, todėl nenorėjo apie tai kalbėti. Matė L. L. žinutes. S. rašė, klausė, kada gali paimti vaikus, o ji vis jis rasdavo priežasčių, kad S. nesusitiktų su vaikais, nurodydavo, kad tai vaikai nenori važiuoti, tai serga, tai būrelis. Paskutiniais kartais S. F. susitikdavo tik su S. Ją paimdavo tiesiai iš darželio. Abu bendraudavo gražiai. Neprisimena, kiek tada buvo metų S., D. (duomenys neskelbtini) metų. Iš S. F. girdėjo, kad močiutė –L. L. mama pasakojo vaikams, kad jų tėvas vagis, nedirba, neužsiima vaikų ugdymu. Linkusi tuo tikėti, tačiau to fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti. Iš vaikų to negirdėjo. Matė, kad S. F. nori bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką, jam vaikai rūpi. Jis nepraleido nei vieno susitikimo su vaikais, kuris nustatytas pagal bendravimo grafiką. Dėl ugdymo, kaip ir tikriausiai daugelyje šeimų, labiau rūpinasi mama.

Dėl vaikų pasų, vaikų tėtis norėjo išsivežti į užsienį, tačiau L. L. nesutiko. Pasakė, kad D. nenori pas tėtį, pučiant žvakes per gimtadienį, sugalvojo norą, kad nebendrauti su tėčiu. S. F. nepavyko išvažiuoti su vaikais. S. F. minėjo, kad vaikų pasai buvo, minėjo, kad pasus grąžino vaikų motinai, o L. L. apkaltino jį, kad negrąžino pasų, padarė naujus pasus. Nežino, kodėl reikėjo daryti naujus pasus, jeigu S. F. grąžino senus.

Jos nuomone, vaikas buvo nuteikinėjamas prieš tėtį, gal buvo likusios kažkokios nuoskaudos. Iki tol D. laisvai bendravo su tėčiu, norėdavo pas jį važiuoti, buvo sutarę važiuoti į cirką. Tas vienas atvejis su rogutėmis negalėjo taip paveikti vaiko, kad jis atsisakytų bendrauti.

S. F. sakė, kad L. L. neleidžia jam bendrauti su vaikais. Jis turėjo jai vienintelį priekaištą, kad neleidžia matytis su vaikais, tuo laiku vaikus kažkur užrašydavo. Kiek dirbo, gali vertinti S. F., kaip sąžiningą, tvarkingą, mylintį vaikus žmogų. Dėl vaikų ugdymo gal neužsiėmė tiek, kiek mama. Ji jam sakė, kad reikia mokėti išlaikymą, tačiau S. F. atsakė, kad mokės išlaikymą, kai matys vaikus. Žino, kad jis vaikams pirko naujus drabužius.

Dėl charakterio, S. F. šiek tiek impulsyvus, bet tai galima pateisinti, kad nematė vaikų, ieškojo būdų susitikti. Ji siūlė, kad ryšį atstatytų su psichologo pagalba. Pasiūlė psichologę J. S., tačiau L. L. pasiūlė kitą psichologę S. S., kuri pasiūlė šeimos terapiją, tačiau L. L. pasakė, kad dabar vasara, ji nenori nieko daryti. Visos galimos priemonės jau buvo išnaudotos. Gal reikėjo paimti vaiką iš šeimos, gal tai įtakotų mamą, kad netrukdytų vaikams bendrauti su tėčiu. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų, suprantama, kad jo gaila. Vaiko mama nemušė, bet jis patyrė iš jos psichologinį smurtą. Iš S. F. žino, kad vaikui sakoma tai, ko neturėtų žinoti. Dėl vaiko nuomonės turi vertinti specialistai.

Ji dirba savo darbą, simpatijų nėra, teikia paslaugas. Pažįsta tik S. F., brolio nepažįsta, bendrauti su L. L. nedraudžiama, bet ji dirbo su S. F. Kiek žino, S. F. bendrauja su mokytoja S., klausė apie D. mokslus. Ji bendravo su auklėtoja. Vaikų ugdymu S. F. nelabai užsiima. Prie tamo žurnalo, kiek žinau, turėjo prisijungimą. S. F. nenusiteikęs prieš lietuvių kalbą, ji su juo bendraudavo rusiškai. S. F. pasakojo, kad kai paskambina L. L., S. nuliūsta, jos akivaizdoje L. neskambino. Iš S. F. žino, kad iš D. girdėjo priekaištus, kaip jis išvadino mamą. Tai buvo S. F. žodžiai pasakyti po posėdžio. Kiek suprato, kad jie apsižodžiavo. Nemano, kad S. F. galėjo tiek prisigalvoti. Žino, kad L. L. skambino policijai, pranešė, kad karantino metu pas S. F. buvo daug žmonių, tačiau vaikas to neturi žinoti.

Taip pat girdėjo, kad aptarinėjo situaciją, kad buvo įjungti pornografiniai kanalai, tačiau S. F. teigė, kad to nebuvo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. J. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė. Dirbo su L. L. šeima nuo 2019 m. birželio mėnesio pusę metų atvejo vadybininke. Yra koordinatorė atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja. Šiuo atveju socialinė darbuotoja buvo A. H. Po skyrybų kildavo konfliktai dėl vaikų. Iš pradžių jie abu (tėvai) bendravo, po to nustojo bendrauti. Ją pasiekdavo informacija apie šeimą. Vykdavo posėdžiai, kalbėjosi su jais ir advokatais, kaip padėti šeimai. Konfliktai vykdavo tarp tėvų, tarp jų nebuvo ryšio ir sutarimo, bet, atrodo, kad jie ir nenorėjo.

Kai buvo priimtas sprendimas dėl vaiko perdavimo dalyvavo viename vaiko perdavime, padėjo perduoti vaiką. Neprisimena, kada tai buvo, nes jau pusę metų nedirba. Žino, kad vaiko bendravimas su tėvu vyko taip, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nusiveda vaiką į apačią, pasikalba. Žino, kad tada vaikas žadėjo su tėčiu eiti į cirką, bet pasakė, kad neis, nes prieš dvi dienas jau buvo su mama. Ji asmeniškai tame susitikime dalyvavo. Vaikas su tėčiu kalbėjo gal 35 min. Matėsi šiltas bendravimas. Tėtis nedarė spaudimo. Teko įspėti, kad prie vaiko negalima visko kalbėti. Vaikas nusileisdavo į apačią susitikti su tėčiu. Buvo susitarimas, kad kai jis pakelia rankas, prieina VTAS darbuotojas ir nuveda pas mamą. Prieš tai VTAS darbuotojai užsidarydavo su vaiku, motyvuodavo susitikti su tėčiu. Nuolat kildavo konfliktai. Nori padėti šeimai, bet negali. Tėvai tarpusavyje nebendravo. Tėvas norėjo susitikti su vaikais. L. L. jį pašiepdavo dėl kalbos, sakydavo, kad Lietuvoje turi kalbėti lietuviškai. Negalėdavome konstruktyviai vesti posėdžių dėl abiejų pusių vienodai. Socialinė darbuotoja sakė, kad mama filmuodavo vaikų perdavimą, net močiutė filmuodavo. Gal ne visus kartus filmuodavo, bet buvo atvejis, kai atėjo mamos draugė ir filmavo. Šeima žinoma nuo 2019 metų. Siūlė pozityvios tėvystės kursus, psichologo pagalbą. Paskutiniu metu šių paslaugų atsisakė, nes nemanė, kad kažkas keisis.

Žino, kad S. myli tėtį, D. nemyli. Su S. F. teko bendrauti per posėdį, kelis kartus skambino. Daugiausiai informacijos apie šeimą gaudavo iš socialinių darbuotojų A. D. L. ir A. H. Šeimai padėti buvo labai sunku. Nuolat akcentavo, kad jau nusibodo darbuotojai. Atvejo vadyba buvo teikiama nuo 2019 m. birželio mėn., įdėjo daug pastangų.

S. F. labai emocionalus. Vaikai susitikimų metu džiaugėsi, vaikų emocijų nepaslėpsi. L. L. taip pat emocionali. Mano, kad jie abu geri tėvai, tik gaila, kad suaugę žmonės taip elgėsi.

Ji negyvena šeimoje, visų aplinkybių nežino, bet jai pasirodė, kad sūnus norėjo bendrauti su tėčiu, bet kažkodėl nustojo bendrauti. Anksčiau nebūdavo atvejų, kad nenorėtų, bet kai pasikeitė Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaikas pradėjo nenorėti susitikti su tėčiu. N. Š. buvo nuostabi VTAS specialistė. Buvo galvota, kad gal reikėtų vaikus apgyvendinti Krizių centre, nes jau buvo viskas išnaudota. Gal tada situacija keistųsi, nes šioje situacijoje buvo žalojami vaikai. Žala yra tai, kad vaikas negali matytis su tėčiu. Į konfliktą įsitraukė daug pašalinių asmenų, net ugdymo įstaigos bijojo šios šeimos. Situacija beviltiška, nieko nesikeitė.

Dėl rizikos veiksnių, tai rėmėsi šeimos situacija, susėsdavo ir kalbėdavo, ką dar galima padaryti, kad situacija keistųsi. Vaikas turi matytis su tėvu. Susitikimai vykdavo, bet staiga nustojo matytis. Vaikai labai komunikabilūs, drąsūs. L. L. sakė, kad negali priversti bendrauti vaiko su tėvu. Darbuotojai šeimoje negyvena, viską žino tik iš šalių žodžių. Dalyvauja tretieji asmenys, kurie gali susidaryti nuomonę. Dėl psichologinio smurto, sunku pasakyti, kas smurtauja. Vaikas nepaaiškino, kodėl nenori susitikti su tėčiu, tačiau ji matė jų šiltą bendravimą.

Tėvų santykiai labai konfliktiški, vaikai tai mato. Buvo paminėta, kad D. skambino tėčiui ir klausė, kodėl jis nemoka alimentų. Kai D. klausė dėl alimentų mokėjimo, jam nebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad vaikai apie tai neturėtų kalbėti. Nesutarimų tarp vaikų negirdėjo, nėra psichologė. Vasario mėn. vėl vyko posėdis dėl atvejo vadybos skyrimo. Neskirta atvejo vadyba, nes abu tėvai atsisakė. Jeigu būtų atsisakęs vienas, atvejo vadyba būtų teikta. Negali priversti tėvų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. H. parodė, kad dirba socialine darbuotoja, ir buvo jų socialinė darbuotoja, pažįstu L. L., močiutę. Ji dirbo su L. L., su S. F. dirbo A. L.. Kai gavo L. L. bylą, jau buvo paskirta atvejo vadyba. Dirbo, vadovaujantis atvejo vadybos protokolu. Motyvavo lankytis pas psichologą, domėjosi, kokia pagalba reikalinga, užrašydavo pas psichologą, kalbėdavosi. Pagrinde motyvavo, kad nekonfliktuotų prie vaikų, gilinosi į problemas, užrašė pas psichologą, dėl mediacijos.

Pagrindinė problema buvo nesilaikymas bendravimo su vaikais tvarkos, jos interpretavimas. Vaikai buvo įtraukti į tėvų konfliktą. Kai įvyksta skyrybos, nepasidalinta vaikais, kurie tampa konflikto įrankiu. Šiuo atveju galimai nesudaromos sąlygos vaikams matytis su tėčiu. Pavyzdžiui, kai reikia susitikti su tėčiu, vyksta būreliai, vaikai, neva, bijos susitikti su tėčiu. Esame gavę atsakymus iš ugdymo įstaigų, kad vaikai dėl to pergyvena.

L. L. gali apibudinti, kaip malonią, bendraujančią, pasakojančią. Ji neslėpė nepasitenkinimo dėl S. F., atsiliepdavo į skambučius, pati skambino, įsileisdavo į namus. L. L. formaliai vykdė įpareigojimus, bet dėl to kentėjo vaikai. Buvo teikta psichologinė pagalba ir jai, ir vaikams. Kai kildavo klausimų, sakydavo, kad tai reikia aptarti su psichologu, kad nebūtų klaidų.

Psichologai keitėsi dėl įvairių priežasčių, tai vasaros atostogos, viena psichologė išėjo į dekretines atostogas. R. S. atsisakė, nes reikėjo rimtesnės pagalbos. Buvo ir L. L. iniciatyva rasti psichologai. Pas mus yra eilės, reikia laukti gal 3 mėnesius. Jeigu pagalba reikalinga anksčiau, siūlome kreiptis į polikliniką. L. L. yra radusi psichologą ir pati.

Su A. L. yra tekę bendrauti, ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji dalinosi informacija apie šeimą, nukreipdavo į J. Posėdžiui yra siųsta nuomonė. Ji pati negali nuspręsti. Su L. L. šeima dirbo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., maždaug metus. Pokyčių nebuvo, problemos liko. Su vaikais bendravo tik apsilankius šeimoje. Vaikų nuomonės nežino. Buvo atvejis, kai ji paskambino L., kuri tuo metu ji važiavo, neigiamai atsiliepė apie S. F., po to paaiškėjo, kad vaikai buvo šalia. Jai pasakė, kad apie tai pakalbės kitą kartą. Dėl vaikų asmens dokumentų nieko nežino.

Visi posėdžiai vyko nuotoliniai. Jeigu neklystu, S. F. dalyvavo visuose. Į jų šeimos reikalus buvo įtraukiami pašaliniai asmenys - advokatai. Yra pažodiniai posėdžių protokolai, kuriuose viskas surašyta. Abu jie bendravo teisiniais dalykais. Atvejo vadybos posėdžiuose išklausomos abiejų šalių nuomonės. Jautėsi nesutarimai dėl tam tikrų dalykų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. L. parodė, kad vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu, nes įvyko incidentas, apie kurį buvo pasakojamas melas. Tai buvo vaiko protestas. Tėvas jį tempė pririšęs prie džipo, bet tai neigė. D. antradieniais ir ketvirtadieniais turėjo susitikti su tėvu. Sakiau, kad susitiktų ir paaiškintų, bet jis užsidarė savyje. Niekas neaiškino, kodėl D. atsisako susitikti su tėvu. Yra tekę dalyvauti vaiko perdavime, kai L. L. negalėjo išeiti iš darbo. VTAS darbuotojai nusivedė D. į kambarį, jis pradėjo verkti. Tuo metu atėjo kaimynė I., kuri išgirdusi vaiko verksmą, atidarė duris. Buvo apkaltinta, kad trukdo vaiko perdavimui. Ji asmeniškai į tai nesikiša, leidžia viską atlikti specialistams. Po to aprašė, kad neva ji filmavo, I. slėpėsi krūmuose.

Dėl teiginių, kad vaikų tėvas yra nusikaltėlis kalta yra ji. Vieną kartą prieš miegą su D. kalbėjo apie genealoginį medį. Sakė apie prosenelius, kad jos senelis statė tiltus, o jo tėtis buvęs nusikaltėlis, brigados narys, vagis. Vaikas nenustebo, sakė, kad apie tai žino.

Tuo metu vaikas buvo stumiamas prievarta. Vaikui sakė išeiti, nes vėl reikės mokėti. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai drąsino vaiką, gal tėvas nuveš prie arkliukų. Jos nuomone, kai kurie VTAS darbuotojai yra geri, o kai kurie tik atidirba, jos nuomone apie VTAS darbuotojus neigiama, ypač apie C.

S. nepraleido susitikimų, nes tėtis nebuvo jos įskaudinęs, o D. buvo įskaudinęs. Po įvykio, kai D. buvo rogėse tempiamas džipu, liudijo 15 žmonių, kad netempė. Prieš Naujuosius metus vyko gimtadienio šventė ir vaikas išvardino, kas dalyvavo, bet niekas juo netiki. D. sąžiningas, sako tiesą, o juo netiki, todėl jis nenori bendrauti su tėčiu. L. vaikų nenuteikinėjo prieš tėvą. Nežinau, ar psichologai meluoja. Tarp jos ir S. F. yra buvę konfliktų, 2020-09-15 D. akivaizdoje S. F. ją apspjovė, įžeidė. Dabar vaikai bendrauja su tėčiu. S. laiminga. D. nesiskundžia, bendrauja savaitėmis.

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, L. L. skirta nuobauda - įspėjimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė ir kvalifikuojant asmens pažeidimą būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą ir konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, bet nurodyti ir konkrečius atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas. Nutarime nurodyta, jog L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 punkte įtvirtintas vaiko teises – teisę bendrauti su savo tėvais, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas – tėvų pareigų netinkamą vykdymą, vaikų teisių pažeidimus sveikai vystytis, nežalojant jų psichologiškai, nepateikė tėvui dukros S. užsienio paso išvykimui su tėvu atostogauti.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios, nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą.

Taip pat sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinė atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir iniciavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

Vertinant skundžiamą 2021-10-22 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos priimtą nutarimą visų pirma pažymėtina tai, kad jame pažeidimo esmė yra atskleista ydingai. Nurodant pažeidimo esmę turi būti konkrečiai formuluojamas nustatytos atsakomybėn patrauktos asmens veikos faktinės aplinkybės, kurias institucija vertina kaip atitinkančias konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad skaitant šią nutarimo dalį būti labai aišku, kas, kada, kur ir ką padarė. Tuo tarpu skundžiame nutarime pažeidimo esmė aprašyta labai plačiai, smulkiai ir detalizuotai, tačiau skaitant smulkiu šriftu prirašytus tris puslapius teksto neįmanoma atrinki, už kokių konkrečiai veiksmų padarymą yra nubausta L. L.? Nors protokole nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas ir vieta yra jos gyvenamoji vieta ir 2021 m. sausio 10 d., tačiau aprašant pažeidimo esmę akivaizdu, kad kalbama ne apie vienkartinį būtent 2021 m. sausio 10 dieną įvykusį įvykį, o apie tęstinio pobūdžio veiksmus, dėl kurių dvejus metus socialiniams darbuotojas, dirbantiems su L. L. ir S. F. šeima, nepavyko įtakoti tėvų L. L. ir S. F. spręsti tarpusavio konfliktų konstruktyviai, t. y. neįtraukiant vaikų į konfliktus, nežalojant jų psichologiškai. Vaikai patiria nuolatinius išgyvenimus, kadangi yra įtraukiami į tėvų nesutarimus dėl vaikų auklėjimo, tėvo bendravimo su sūnumi. 5 mėnesius tėvas negali tinkamai bendrauti su sūnumi D. F. L. L. nesiima aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus bendravimu užtikrinti. L. L. 2021-07-01 nepateikė S. F. dukros S. F. užsienio paso jos atostogų su tėvu metu. Tokiais veiksmai L. L. netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigą, nesirūpino savo vaikų: D. F. ir S. F. psichologinės sveikatos priežiūra, nesprendė tarpusavio su vaikų tėvu konfliktų konstruktyviai, neįtraukiant vaikų, nežalojant jų psichologiškai, nesiėmė aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus bendravimui užtikrinti, nedavė tėvui dukros asmens dokumento, jos atostogų su tėvu metu, taip pažeidė nepilnamečių teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas sveikai vystytis.

Toliau nutarime detaliai aprašomi įvairus socialinių darbuotojų ir institucijų darbas su šeima, L. L. ir S. F., detaliai aprašant susitikimų metu ir kito darbo metu nustatytas faktines aplinkybes, apibendrinimus ir vertinimus. Iš tokio nutarimo sunku suprasti, kuo kaltinama pareiškėja L. L. ir už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą ji yra nubausta.

Galima vertinti, kad L. L. kalta padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pripažinta dėl to, kad tarpusavio konfliktus su S. F. sprendė ne konstruktyviai, t. y. traukė vaikus į konfliktus, žalojo juos psichologiškai. Dėl ko vaikai patiria nuolatinius išgyvenimus, kadangi yra įtraukiami į tėvų nesutarimus dėl vaikų auklėjimo, tėvo bendravimo su sūnumi.

Taip pat L. L. nubausta dėl to, kad 5 mėnesius tėvas negali tinkamai bendrauti su sūnumi D. F.. L. L. nesiima aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus bendravimu užtikrinti. Be to, L. L. 2021-07-01 nepateikė S. F. dukros S. F. užsienio paso jos atostogų su tėvu metu.

Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų tėvų, L. L. ir S. F. santykiai yra labai konfliktiški ir įtempti. Iš administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. L. ir S. F. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019. Minėtoje byloje 2019-05-09 teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina, vaikų tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais bei jiems teiktino išlaikymo. 2019-10-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. F. dėl laikino tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo iš dalies tenkino L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną iki sprendimo priėmimo šioje byloje atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. F., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) S. F. turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų ((duomenys neskelbtini)) penktadienį pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip;

2) S. F. turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų ((duomenys neskelbtini)) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-19 nutartimi pilnai tenkino atsakovo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 ir 2020-06-25 nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą atsakovo S. F. bendravimo tvarką – nustatytu metu sūnų D. F. pasiimti iš sutartos perdavimo vietos, dalyvaujant specialistui; uždraudė motinai L. L. tėvo S. F. nustatytos bendravimo su vaikais dienomis (2019-10-09 ir 2020-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką) paimti dukterį S. F. iš jos lankomos ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini); likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 ir 2020-06-25 nutartimis nustatytą laikiną atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarkos dalį paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje (e2-127-869/2022) sprendimas nėra priimtas, byla nagrinėjama.

Taigi, šiuo metu tėvai bendrauja tarpusavyje dėl vaikų interesų, bendravimo su jais tvarkos, išlaikymo ir pan. Tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, priešiški vienas kito atžvilgiu. Tėvai laikosi skirtingo požiūris į vaikų ugdymo, priežiūros klausimus, nuolat konfliktuoja dėl susitikimų su vaikais, atostogų leidimo, laisvalaikio leidimo, papildomo ugdymo ir kt. Įvairioms institucijoms abu tėvai nuolat teikia skundus tiek dėl L. L. bendravimo tvarkos nevykdymo, tiek dėl neteisėtų S. F. veiksmų vaikų atžvilgiu. Skundžiamasi buvo ir dėl VTAS veiksmų (neveikimo) užtikrinant nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, dėl ko LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2021-05-11 pažymoje dėl pateikto skundo tyrimo atkreipė dėmesį VTAS veiklos trūkumus, t.y. tai, kad skundo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog skyrius, atsižvelgdamas į besiklostančią situaciją, būtų vertinęs poreikį taikyti teisinę atsakomybę tėvams (t. 1, b.l. 161-178), kas paskatino Instituciją imtis veiksmų vertinant ar yra pagrindai administracinio nusižengimo teisenai pradėti.

Kaip matyti iš paties nutarimo bei kitų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje L. L. ir S. F. šeima dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių pažeidimų žinoma nuo 2019-03-05.

Siekiant rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaikų fizinį ar psichinį saugumą ir jų interesus, L. L. šeimai nuo 2019-06-12 iki 2021-11-29 buvo taikomas atvejo vadybos procesas „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių paslaugų šeimai padalinyje (procesas buvo nutrauktas, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia (t.1, b.l. 56, t. 2, b.l. 5). Vaikų tėvui S. F. socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikiamos Vilniaus miesto Socialinio paramos centro pagalbos šeimai skyriuje (t. 1, b.l. 56).

Iš „SOS vaikų kaimai“ 2021-09-07 pateiktos informacijos apie šeimą duomenų, matyti, 2019-06-21 atvejo vadybos proceso metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame L. L., siekiant konstruktyvaus ir geranoriško bendravimo su nepilnamečių vaikų su jų tėvu, ir S. F., auklėjimo ir ugdymo klausimais, buvo iškelti įpareigojimai: užtikrinti vaikų ir savo psichologinį palaikymą; ugdyti gebėjimą tinkamai rūpintis bei auklėti vaikus, užtikrinti bendravimo tvarką su vaikais pasirenkant būdus; užtikrinti vaikų saugią ir sveiką aplinką; bendradarbiauti su socialinio atvejo vadybininke. 2019-07-04, 2019-12-12, 2020-07-01 atvejo nagrinėjimo posėdžiuose įpareigojimai iš esmės nepilnamečių vaikų tėvams liko tie patys. 2021-02-05 atvejo nagrinėjimo posėdyje L. L. ir S. F. nustatyti įpareigojimai užtikrinti savo psichologinį palaikymą; ugdyti gebėjimą tinkamai rūpintis ir auklėti vaikus; laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos; užtikrinti vaikų saugią ir sveiką aplinką; užtikrinti vaikų psichologų/ logopedų lankymą; vykdyti teismo nustatytą su vaikais bendravimo tvarką bei bendradarbiauti su socialine atvejo vadybininke. Analogiški įpareigojimai nepilnamečių vaikų tėvams skirti ir 2021-05-05 atvejo nagrinėjimo posėdyje. Šio posėdžio metu nurodyta, kad L. L. ir S. F. atveju jiems taikomas Atvejo vadybos procesas neveiksmingas, šiuo metu išnaudotos visos pagalbos šeimai priemonės. Atvejo vadybos proceso metu buvo ne kartą nustatyti galimas smurtas prieš vaiką ir galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su abiejų atstovų pagal įstatymą teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu.

Pateiktoje informacijoje taip pat nurodyta, kad tiek L. L., tiek S. F. teigimu yra dedamos visos pastangos geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau tėvai, naudodamiesi bendravimo tvarkos nekonkretumu, bendravimo tvarkos punktus interpretuoja sau naudinga linkme, pažymint, kad tėvams buvo siūloma kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, t.y. sukonkretinimo, siekiant išvengti keblių ir konfliktiškų situacijų, tačiau paslaugų gavėjai į šias rekomendacijas neatsižvelgė. Taip pat nurodyta, kad tiek L. L., tiek S. F. nuolat yra motyvuojami nekonfliktuoti, skatinami bendrauti konstruktyviai, nesileidžiant į asmeniškumus, neįžeidinėjant ir tik vaikų auklėjimo, ugdymo bei priežiūros klausimais (t.1, b.l. 56-79).

2021-03-12 VTAS specialisčių tarnybiniame pranešime nurodyti Skyriuje 2019-03-05, 2019-05-20, 2019-06-13, 2019-09-03, 2020-06-15, 2021-01-11 gauti šalių pranešimai dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimo pažymint kad nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai susiję su Teismo nustatytos bendravimo su vaikais nesilaikymu iš abiejų atstovų pagal įstatymą. Dėl šių pažeidimų buvo vertinama vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar šeimai ) poreikį, grėsmės vaikui lygis (t. 1, b.l. 126).

Šalių pranešimai dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimo VTAS buvo teikiami ir po skundžiamo nutarimo priėmimo.

Pažymėtina, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai, tiek tas su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą tėvų globą ir rūpestį, negalima perkelti visą kaltę vienam iš tėvų dėl bendravimo tvarkos laikymosi. To siekdami tėvai turi kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausia ir būna pagrindinė nesutarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai, teismų ir kiti procesai lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t.y. nebendrauti.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad abu tėvai yra konfliktiniame tarpusavio santykyje ir nei vienam nepavyksta pakeisti savo elgesio, nors ir jiems taikytų priemonių matyti, kad abu tėvai daugiau ar mažiau bendradarbiavo su institucijomis, lankė psichologus, jiems siūlomas tėvystės programas ir pan. Tačiau situacija nesikeičia, net ir šio proceso metu tėvų tarpusavio santykiai yra akivaizdžiai konfliktiški, abu tėvai vienas kito atžvilgiu nusiteikę itin neigiamai ir emocionaliai. Iš L. L. elgesio ir paaiškinimų akivaizdu, kad ji nepasitiki S. F., jo bijo, savo ruožtu S. F. neigiamai nusiteikęs L. L. atžvilgiu, viskuo ją kaltinantis ir ūmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek L. L., tiek S. F. yra būdinga tai, kad jie vienas kito atsiliepia neigiamai, kartais tai nutinka ir girdint vaikams. Tačiau tiek L. L., tiek S. F. neigia, jog tai daroma specialiai, sąmoningai manipuliuojant vaikais, stengiantis taip vaikams sudaryti neigiamą įspūdį apie kitą tėvą. L. L. tiek socialiniams darbuotojams, tiek teisme nurodė, kad namuose nekalba apie S. F., prie vaikų su nekonfliktuoja. Kadangi santykiai tarp tėvų yra itin įtempti, nesutarimai kyla bet kokiu klausimu, šito šalims išvengti nepavyksta, natūralu, kad vaikai kartas nuo karto tai pastebi, juo labiau nuolat gyvenant su vaikais šie vienaip ar kitaip sužino apie konfliktines tėvų tarpusavio situacijas. Nepaisant to, byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, kad L. L. į tarpusavio konfliktus su S. F. vaikus įtraukia sąmoningai, tai siekdama tyčia sukelti jiems neigiamus išgyvenimus. Juo labiau, kad byloje nepatikta jokių konkrečių šio kaltinimo faktinių aplinkybių – kada, kokiu būdu ir konkrečiai į kokius konfliktus vaikai buvo įtraukti, kada L. L. konfliktavo su S. F. girdint ir dalyvaujant vaikams ir kita. Nutarime tai suformuluota kaip abstraktus kaltinimas, todėl jį patikrinti yra sunku.

Taip pat L. L. nubausta dėl to, kad 5 mėnesius tėvas negali tinkamai bendrauti su sūnumi D. F. L. L. nesiima aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus bendravimu užtikrinti. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 konstatuota, kad L. L. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarkos; jai skirtas įspėjimas už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 konstatuota, kad L. L. sistemingai pažeidinėja vaikų bendravimo su tėvu tvarką, nustatytomis dienomis nesikooperuodama su išieškotoju, neinformuodama jo savalaikiai apie vaikų užimtumą vyksiančiose pamokose, pamokų ruošoje, nesudarydama sąlygų tėvui S. F. pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui; jai skirta 200 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 L. L. skirta 400 eurų bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 ir 2020-06-25 nutartimis nustatytos S. F. ir vaikų D. ir S. F. bendravimo tvarkos nevykdymą.

Taigi, už taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarkos tarp tėvo S. F. ir vaikų pažeidimą L. L. jau yra nubausta. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokie konkretūs bendravimo tvarkos pažeidimo atvejai, kuriuos šiuo atveju institucija vertina kaip ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tik abstrakčiai nurodoma, jog tėvas 5 mėnesius negali tinkamai bendrauti su sūnumi D. Dėl šios priežasties sunku patikrinti šio kaltinimo pagrįstumą, o nubaudimas dar kartą už tuos pačius bendravimo tvarkos pažeidimus, teismo vertinimu pažeistų dvigubo nubaudimo negalimumo principą (non bis in idem). Dėl šių priežasčių nutarimas šioje dalyje naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

L. L. taip pat nubausta pagal ANK 2021-07-01 nepateikė S. F. dukros S. F. užsienio paso jos atostogų su tėvu metu. Tiek skunde, tiek teismo posėdyje L. L. pripažino, kad nedavė dukters paso, nes S. F. nebuvo grąžinęs jai vaikų pasų po ankstesnių vaikų atostogų su tėvu metu, todėl jai norit išvykti su vaikais atostogų į užsienį, ji turėjo daryti naujus dokumentus skubos tvarka už savo lėšas. Taip pat nurodė, kad dukters atostogos užsienyje nebuvo su ja aptartos, suderintos. S. F. teigė, kad vaikų dokumentus buvo grąžinęs L. L., kad buvo informavęs L. L., kad atostogų metu važiuos į Egiptą. Dėl atostogų laiko buvo sutarta 2021-06-11 VTAS, kad vaikai bus per atostogas po 15 dienų pas kiekvieną iš tėvų.

Kaip matyti iš 2019-05-09 teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, 4.1 punkte nurodyta, kad Šalys nustato, kad S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaikais praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaikais. Tėvas privalomai informuoja motiną apie numatomą atostogų su vaikais vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasus, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. <...>. iš VTAS 2021-06-11 susitikimo protokolo matyti, kad vaikų motina nurodė, kad atostogaus nuo 2021-06-15 iki 2021-06-26, ir nuo 2021-07-15 iki 2021-07-30, vaikų tėvas atostogaus nuo 2021-07-01 iki 2021-07-14 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-08-15. Atostogų metu S. būna kartu su tėvu, o D. atostogų metu galios anksčiau nustatyta bendravimo tvarka (t.1, b.l. 142-134). Migracijos departamentas pateikė informacija, kad D. F., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-11-15 Migracijos departamento išduotas pasas nuo 2019-06-10 paskelbtas negaliojančių kaip prarastas, 2019-06-13 vietoje prarasto paso išduota asmens tapatybės kortelė, o 2021-05-12 išduotas pasas. S. F., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-03-14 Migracijos departamento išduotas pasas nuo 2019-06-10 paskelbtas negaliojančių kaip prarastas, 2019-06-13 vietoje prarasto paso išduota asmens tapatybės kortelė, o 2021-05-12 išduotas pasas (t.2, b. l. 141).

Ši aplinkybė byloje nėra pakankamai ištirta, tiesiog lakoniškai nurodyta, jog L. L. atsisakė duoti pasą. Pagal patvirtintą taikos sutartį tėvas turi informuoti apie motiną numatomą atostogų su vaikais vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasus, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. Iš bylos duomenų nėra aišku, ar S. F. iš anksto informavo L. L. apie numatomą atostogų su S. F. laiką ir vietą, ir kad tikrai išvyksta į užsienį bei reikalingas vaiko pasas. Iš bylos duomenų nėra aišku, ar ta kelionė į užsienį iš tikrųjų buvo suplanuota ir tikrai buvo reikalingi pasai.

Pagal susitarimą tarp L. L. ir S. F. pareiškėja privalo duoti tėvui vaiko pasą, jeigu jis reikalingas išvykimui į užsienį poilsinei kelionei. L. L. nurodo, kad paso nedavė dėl to, jog anksčiau po kelionės S. F. negrąžino dokumentų ir ji turėjo gaminti naujus dokumentus vaikams, dėl to patirdama išlaidų ir nepatogumų. S. F. neigia tai, ką negrąžino dokumentų. Šių aplinkybių patikrinti neįmanoma, todėl vertintina, kad neduodama paso, jeigu jis reikalingas išvykimui į užsienį, L. L. pažeidžia ne tik S. F. teisę į poilsį su dukra, bet ir šios teisę į poilsį ir bendravimą su tėvu. Tačiau įvertinus tai, kad šiuo atveju nenustatyta, nepateikta įrodymų, ar S. F. iš tikrųjų buvo suplanavęs išvykti į kelionę į užsienį su dukra ir tokia kelionė neįvyko būtent dėl L. L. veiksmų, ar tik buvo kilęs konfliktas dėl dokumento, todėl vertintina, kad šiuo atveju L. L. padarytas vaiko teisių pažeidimas nėra toks piktybiškas, sunkus ir pavojingas, kad užtrauktų administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnį.

Iš Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-219/2021 matyti, kad D. perteikia dviprasmišką informaciją apie tėvą – yra prisirišęs prie savo motinos ir tėvo, tačiau savo prieraišumą jis demonstruoja mamai, o tėvą atstumia, verbaliai jis atstumia tėvą, tačiau neverbaliai rodo prielankumą jam. Ekspertizės metu stebėtina, kad jis išreiškia jam kylančius skirtingus jausmus bei mintis ir tėvui, ir motinai <...>.Tai, kad D. baiminasi ir vengia verbaliai išreikšti teigiamus jausmus tėvui, siejama su tuo, kad jo tėvų tarpusavio santykiai pasižymi aukštu konfliktiškumu. Šios situacijos išdavoje berniukas išgyvena stiprų lojalumo konfliktą (kuo didesnis tėvų konfliktas, tuo intensyviau vaikas jaučia lojalumo konfliktą), ir kaip šių pernelyg intensyvių ir prieštaringų jausmų įveikos strategiją berniukas renkasi susivienyti su vienu iš tėvų (šiuo atveju, su mama). Ši D. lojalumo konflikto įveikos forma yra neadaptyvi, kenkianti jo psichikai, nes jis renkasi (tai nėra sąmoningas pasirinkimas) palaikyti vieną iš tėvų (mamą). Berniukas šiuo metu neįvardija konkretaus tėvų sukelto jam emociškai skausmingo įvykio, tačiau psichologiniu požiūriu, tėvų tarpusavio konfliktai vaikų akivaizdoje dėl savo negatyvaus poveikio vaikų psichikai prilygsta emociniam smurtui <...>. Ekspertizės išvadoje yra pažymima, kad vaikų psichiką žaloja, o tuo pačiu ir formuoja neigiamas nuostatas kito iš tėvų atžvilgiu, - tėvų tarpusavio konfliktai, nepagarbus tėvų elgesys vienas kito atžvilgiu vaikų akivaizdoje; vaikų įtraukimas į tarpusavio konfliktus: filmavimas, kai yra skatinami pasisakyti nenorintys vykti pas tėvą, vieno iš tėvų slapti pokalbiai su vaikais vizito pas kitą tėvą metu; vaikų klausinėjimas, ką jie veikia su vienu iš tėvų, vos šiems atvykus pas kitą; savo neigiamų nuostatų kito iš tėvų atžvilgiu išsakymas vaikams ir pan.

Iš ekspertizės akto akivaizdu, kad vaikas kenčia nuo tėvų tarpusavio konfliktų ir tai ne tik vien L. L. atsakomybė, tai abiejų tėvų atsakomybė, nes iš byloje matomo abiejų tėvų elgesio, taip pat iš jų elgesio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jie abu vienas kito atžvilgiu yra itin neigiamai nusistatę ir konfliktiški. Vaikai to negali nematyti ir nesuprasti. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L., tai jos įtaka yra didesnė vien dėl to, kad vaikai daugiau laiko praleidžia šalia jos, tačiau ar teisinga yra tai, kad tik jai vienai turi tekti abiejų tėvų tarpusavio konfliktų ir negebėjimo, tuo pačiu ir nenoro, juos spręsti pasekmės?

Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju Institucija netinkamai taikė ANK 173 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nubaudė L. L. Šiuo atveju neįžvelgtinas ANK 173 straipsnio 1 dalyje nuostatų pažeidimas, todėl pareiškėjos skundas tenkintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-869-202 1ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį L. L. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.