Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą Širvintų savivaldybė, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme. 2022 m. gruodžio 19 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos), paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, 2024 m. birželio 14 d. apie 12.45 val. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė iš stendo akumuliatorinį gręžtuvą „Makita DDF485Z 18V“, kurio kaina 179 Eur, paslėpė jį po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu pagrobdamas svetimą turtą, priklausantį UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kurio vertė 179 Eur. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Be to, jis įvykdė slaptą nedidelės vertės svetimo turto vagystę, 2024 m. lapkričio 7 d., apie 16.38 val. (duomenys neskelbtini), UAB ,,IKI Lietuva“ parduotuvėje ,,IKI-Pilaitė“, vyras prekybos salėje iš lentynų paėmė: 1 vnt. Jack Daniel’s 40%, vieno vieneto kaina - 34.95 Eur, 1 vnt. pilną vienkartinę stiklo pakuotę, vieno vieneto kaina - 0,10 Eur, 1 vnt. Vilniaus alaus nefiltruoto 5,2% 0,5l, vieno vieneto kaina - 1,55 Eur, 4 vnt. Jameson irish 40% 1l, vieno vieneto kaina - 29.95 Eur, bendra prekių pardavimo kaina - 119.80 Eur, alkoholį susidėjo po dėvima striuke ir išėjo iš parduotuvės pro daržovių skyrių nesusimokėjęs už prekes. Visų minėtų prekių bendra pardavimo kaina ir UAB ,,IKI Lietuva“ patirta žala – 156,40 Eur. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Prisipažino dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. birželio 14 d., paaiškina, jog tą dieną buvo pavogtas įrankis, akumuliatorinis gręžtuvas „Makita“. Šią vagystę atsimena. Pamena, jog užėjo į parduotuvę, nuėjo prie vitrinos, pasiėmė, įsikišo už rūbų vieną įrankį ir išėjo. Išėjo už įrankį nesusimokėjęs. Nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Į parduotuvę atėjęs neturėjo minties kažką pavogti, tačiau vaikščiojant pagalvojo, kad reikia paimti ir išeiti. Pavogtą daiktą pardavė turguje. Už kiek pardavė, neatsimena. Be to, tuo metu vartojo fentanilį. Medžiagoms reikėdavo įvairių pinigų sumos. Vartojo mažomis dozėmis, dienai reikėjo apie 40-50 Eur narkotinėms medžiagoms. Tuo metu taip pat dirbo, ne visada iš uždirbtų pinigų užtekdavo. Pažymi, kad jeigu būna laisvėje, dirba, be pašalinių veiklų, jo pajamos siekia nuo 1 500 iki 2 000 Eur per mėnesį. Patvirtina, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atlygino žalą. Už visus kitus nusikaltimus probacijai teikė dokumentus, jog atlygino padarytą žalą, šių dokumentų nespėjo pateikti. Pavedimo kopijos neturi, jeigu turėtų pateiktų. Šiuo metu yra laikomas suimtu.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. lapkričio 7 d. paaiškina, kad tai buvo vagystė iš parduotuvės. Paėmė alkoholinius gėrimus, kadangi juos lengviausia parduoti. Patvirtina, kad paėmė kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus. Išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Šios padarytos turtinės žalos neatlygino. Jeigu išeis į laisvę, viską atlygins, visose bylose padarytos turtinės žalos yra atlygintos. Taip pat šiuo metu kiek žino yra 12 epizodų, kurie yra teisme. Kaltinimai pareikšti už vagystes. Paaiškina dėl administracinių nusižengimų, vogė iš parduotuvių, kadangi buvo vartojantis narkotines medžiagas, nes nedirbo, o reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms. Prieš suėmimą narkotinių medžiagų nevartojo apie 2 mėnesius. Yra įrašytas į metadono programą. Civilinius ieškinius šiuose epizoduose pripažįsta pilnai (3 t., b. l. 131-134).

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2024 m. birželio 14 d. vagystės iš parduotuvės UAB „Kesko Senukai Lithuania“

Dėl 2024 m. lapkričio 7 d. vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“

Vaizdo įraše pavadinimu „D17_20241107163747“ laikas „2024-11-07 16:37:46“, fiksuojamas vaizdas parduotuvės įėjimo/išėjimo durys, praėjimas, apsaugos varteliai pro kuriuos patenkama į parduotuvės prekybos sale. Matoma kaip minėtas asmuo eina lik apsaugos vartelių, po ko apsisuka ir į parduotuvės prekybos salę įeina pro savitarnos kasą. 16:41:32 val. minėtas asmuo išeina iš parduotuvės prekybos salės pro apsaugos vartelius. Kai asmuo pareina pro vartelius jie pradeda šviesti raudonai, asmuo išeina iš parduotuvės.

Vaizdo įraše pavadinimu „D24_20241107163746“ laikas „2024-11-07 16:37:46“, fiksuojamas vaizdas parduotuvės traškučių skyrius, alkoholio skyrius. 16:38:27 val. matoma kaip minėtas asmuo prieina prie alkoholio lentynos ir kaire ranka paima 1 vnt. alkoholio, laiko rankoje ir įeina į kitą alkoholio skyrių. Nuo lentynos asmuo paima 1 vnt. alkoholio, kur deda alkoholį vaizdo įraše nesimato, kadangi vaizdą užstoja lentyna. Asmuo vaikšto po skyrių. Po ko matoma kaip jis išeina iš skyriaus, ir vėl grįžta į tą patį skyrių. Nuo lentynos asmuo paima dar 4 vnt. alkoholio, koks tiksliai yra paimamas alkoholis vaizdo įraše nesimato. 16:40:25 val. asmuo laikydamas rankoje alkoholį išeina iš skyriaus. Asmuo eidamas pro traškučių skyrių, atsukęs nugarą į kamerą paslepia paimtą alkoholį po dėvimais drabužiais.

Vaizdo įraše pavadinimu „D23_20241107163747“ laikas „2024-11-07 16:37:47“ fiksuojamas vaizdas parduotuvės gaiviųjų gėrimų skyrius, alkoholio skyrius. 16:38:37 val. matoma kaip minėtas asmuo įeina į skyrių, kairėje rankoje laikydamas alkoholio butelį. Asmuo stovi priešais lentyną ir išsiima savo telefoną, po ko įsideda. Asmuo dešine ranka paima 1 vnt. alkoholio, koks tiksliai yra paimamas alkoholis vaizdo įraše nesimato. Paimtą alkoholį paslepia po dėvimais drabužiais. Po ko asmuo išeina iš skyriaus ir vėl grįžta. Priėjęs prie alkoholio lentynos dešine ranka paima 1 vnt. alkoholio, kurį paslepia po dėvimais drabužiais, o prieš tai paimtą galimai alų laiko rankoje, po ko paima dar 3 vnt. alkoholio, kuri laiko rankose ir išeina iš skyriaus. Iš viso asmuo paima 6 vnt. alkoholio. Asmuo iš skyriaus išeina rankose laikydamas 4 vnt. alkoholio, o 2 vnt. alkoholio jau yra paslėpęs po drabužiais. Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 37-47).

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos R. V. 2024 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens tapatybės nustatymo“ nurodyta, kad naudojantis policijos Habitoskopinių duomenų registru (HDR), įkėlus asmens nuotrauką, kuris įvykdė vagystę buvo nustatytas asmens sutapimas. Sulyginus asmens nuotraukas įkeltas į duomenų bazę ir nuotraukas, kuriose asmuo užfiksuotas vagystės metu, nustatyta kad vagystę įvykdė G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat atlikus analizę asmenų, kurie vykdo nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnį, ir administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnį. Atlikus analizę pagal asmens bruožus, aprangą ir kitus identifikacinius požymius, sulyginus asmens nuotraukas paaiškėjo, kad tai G. K., gim. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 48).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018).

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Kaltinamasis G. K. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino pilnai. Parodė, kad pripažįsta kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, nurodytų kaltinamajame akte. Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. birželio 14 d. paaiškino, jog užėjo į parduotuvę, nuėjo prie vitrinos, pasiėmė, įsikišo už rūbų vieną įrankį ir išėjo. Išėjo už įrankį nesusimokėjęs. Nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Į parduotuvę atėjęs neturėjo minties kažką pavogti, tačiau bevaikščiojant pagalvojo, kad reikia paimti ir išeiti. Pavogtą daiktą pardavė turguje. Už kiek pardavė, neatsimena. Dėl kitos, 2024 m. lapkričio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos paaiškino, kad paėmė alkoholinius gėrimus iš parduotuvės, kadangi juos lengviausia parduoti. Išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Šios padarytos turtinės žalos neatlygino. Tuo metu buvo vartojantis. Vartojo fentanilį, į dieną reikėdavo 40-50 Eur narkotinėms medžiagoms. Niekur nedirbo, todėl reikėjo pinigų. Šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, įrašytas į metadono programą (3 t., b. l. 132-133).

Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai –UAB „Kesko Senukai Lithunia“ ir UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, visiškai įrodyta.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais G. K. įvykdė baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, kadangi jis pagrobė 2024 m. birželio 14 d. nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. pavogė įrankį, akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“, taip pat pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą 2024 m. lapkričio 7 d. – pavogė iš parduotuvės alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių jis ir siekė.

Taigi G. K. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymius, G. K. pripažintinas kaltu padaręs nurodytas nusikalstamas veikas.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas vertina, jog kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Prokuroras baigiamųjų kalbų metu, prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog baudžiamuosius nusižengimus padarė būdamas recidyvistu, tačiau G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 50-51), duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra. Praeityje teistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 52-56; 2 t., b. l. 53-58), ne kartą baustas administracine tvarka už smulkiąsias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 57-110; 2 t., b. l. 59-78), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu gydėsi priklausomybę Metadono programoje (3 t., b. l. 133).

Iš bylos medžiagos matyti ir jau buvo minėta, kad G. K. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto šioje byloje padarydamas nusikalstamas veikas praėjus ne itin ilgam laikui po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį. Kaltinamasis G. K. 5 metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka – daugiausia už smulkias vagystes (paskirtų nuobaudų nelinkęs mokėti). Naujas nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų; padaryta turtinė žala juridiniams asmenims, kuri bylos duomenimis iki šiol neatlyginta. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. K. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad G. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. K. už įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus skirtinos sankcijoje numatytos ir prokuroro siūlomos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu. Už 2024 m. birželio 14 d. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – skirti 40 parų arešto bausmę, už 2024 m. lapkričio 7 d. baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje – skirti 40 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 30 parų arešto bausmės.

Kaltinamojo G. K. atžvilgiu yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau teisme yra nagrinėjamų ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose nėra priimti galutiniai teismo sprendimai. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos G. K. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119-120) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinis ieškovas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškė civilinį ieškinį 179 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 18), 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 19), taip pat UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį 156,40 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 13-16), 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 20-22). Teismo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis G. K. nurodė, kad su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, ketina atlyginti patirtą žalą. Be to, nurodė, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ yra atlyginęs žalą, tačiau šiuo metu negali pateikti mokėjimo kvito (3 t., b. l. 133). Taip pat nurodė, kad turi nagrinėjamų bylų dėl įvykdytų vagysčių (3 t., b. l. 133).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodytų civilinių ieškovų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „IKI Lietuva“, prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent kaltinamojo G. K. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, kaltinamasis sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), sprendžia, kad civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš G. K. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai priteistina 179 Eur turtinės žalos atlyginimo ir UAB „IKI Lietuva“ naudai priteistina 156,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Byloje pateikta 2025 m. vasario 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. K. (3 t., b. l. 136-139).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. K. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirba, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi i voke prie baudžiamosios bylos pirmojo ir antrojo tomo galinių viršelių vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. birželio 14 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vagystės), ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. lapkričio 7 d. vagystės iš UAB „IKI Lietuva“) ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. subendrintą galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai 179 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. UAB „IKI Lietuva“ naudai 156,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus, keturiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus voke prie baudžiamosios bylos pirmojo ir antrojo tomo galinių viršelių vidinių pusių – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.