Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1541-450/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-11
Bylos Nr.: e2A-1541-450/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20933-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: Lietuvos
Trečiasis asmuo: Kauno žydų bendruomenės, Švenčionių rajono žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė
Ieškovas: Vilniaus žydų bendruomenės

Civilinė byla Nr. e2A-1541-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20933-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.1.5.1.2.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų Kauno žydų bendruomenės bei Švenčionių rajono žydų bendruomenės pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė dėl nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus žydų bendruomenė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsą (delegatą); panaikinti visus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus: dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko išrinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių išrinkimo (3 darbotvarkės klausimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintą ieškinį grindžia tuo, kad ieškovė (toliau - VŽB), kaip regioninė žydų bendruomenė, yra atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau - LŽB) tikrasis narys. 2017 m. balandžio 19 d. įvyko LŽB Tarybos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo nutarta 2017 m. gegužės 28 d. šaukti LŽB Konferenciją, patvirtinti jos susirinkimo darbotvarkę, kurioje numatyti ir LŽB Pirmininko bei Tarybos narių rinkimai, taip pat priimtas ginčo nutarimas. LŽB Tarybos Nutarimas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pačios LŽB įstatams ir protingumo principui bei šiurkščiai pažeidžia VŽB, taip pat kitų regioninių žydų bendruomenių – LŽB narių – interesus. Tarybos Nutarimas iš esmės nustato, kad 2017 m. vyksiančioje LŽB Konferencijoje kiekviena regioninė žydų bendruomenė turės tik 1 balsą (delegatą), kas pažeidžia Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. įtvirtintą principą, kad Konferencijoje konkrečios regioninės žydų bendruomenės turimų balsų skaičius tiesiogiai priklauso nuo jos narių (vienijamų asmenų) skaičiaus. Toks Tarybos Nutarimas savo esme nėra nutarimas dėl atstovavimo normos, t. y. bendruomenės delegato ir jo atstovaujamo šios bendruomenės narių santykio (proporcijos), kurį ji turi teisę priimti, o yra aiškiai neteisėtas Įstatų keitimas. Keisti regioninių žydų bendruomenių atstovavimo Konferencijoje principą gali tik pati Konferencija, pakeisdama Įstatus (Įstatų 7 skirsnio 6.1 p.). Taryba tokios kompetencijos neturi (Įstatų 8 skirsnio 8.17 p.). Taryba, kaip valdymo organas, negali perimti Konferencijos, kaip aukščiausiojo LŽB organo, kompetencijos. Nutarimas prieštarauja ir protingumo principui. Šiuo metu LŽB tikraisiais nariais yra tik juridiniai asmenys: visos regioninės žydų bendruomenės, taip pat kitos organizacijos, kurių veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt. Tokiu būdu LŽB nariais yra ir porą metų likviduojamas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas, kelios privačios bendrovės ir kt., vienijantys, priešingai nei regioninės žydų bendruomenės, labai nedidelį asmenų skaičių (pavyzdžiui, VŽB vienija apie 2 200 narių, o likviduojamas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas teturi likvidatorių). Pagal iki Nutarimo priėmimo susiformavusią ir ilgą laiką taikytą praktiką regioninių žydų bendruomenių atstovavimo Konferencijoje norma buvo nustatoma pagal santykį „1 delegatas = 100 bendruomenės narių“. Tokiu būdu, pavyzdžiui, VŽB Konferencijoje turėtų 22 delegatus (balsus). Nutarimas, nustatęs, kad 2017 m. gegužės 28 d. vyksiančioje LŽB Konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turės tik po 1 delegatą (1 balsą), šį atstovavimo ir demokratinio valdymo principą, kartu ir protingumo principą, grubiai pažeidžia. Ginčijamų Konferencijos sprendimų neteisėtumas pasireiškia ir tuo, kad VŽB apskritai nebuvo leista dalyvauti Konferencijoje. 2017 m. gegužės 24 d. įvykusioje VŽB konferencijoje buvo išrinkti nauji VŽB valdymo organai, įskaitant bendruomenės vardu veikiantį pirmininką – vienasmenį valdymo organą (įstatų 9.1, 9.4.2 p.); juo tapo S. G.. Nepaisant to, S. G., kaip teisėtam VŽB atstovui, fiziškai nebuvo leista patekti į LŽB Konferenciją.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. yra aiškiai numatyta imperatyvi taisyklė, kad 1 narys = 1 balsas visuotiniame asociacijos narių susirinkime. Analizuojant Įstatymą yra aišku, jog jokių išimčių iš nurodytos bendros taisyklės, įtvirtinančios narių lygiateisiškumo principą, įstatymas nenumato. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asociacijos neturi galimybės numatyti ir taikyti kitų atstovavimo visuotiniame narių susirinkime taisyklių, nei yra įtvirtinta Įstatymo 8 st. 4 d. – visais atvejais 1 asociacijos narys turi 1 balsą, nepriklausomai, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, jei juridinis, kokios teisinės formos, kiek narių, dalyvių vienija ar pan. Vadovaujantis LBŽ įstatų 7.1 p., kaip jis šiuo metu yra surašytas, o ne taikant Įstatymo 8 str. 4 d., būtų ne tik pažeidžiama Įstatyme įtvirtinta imperatyvi atstovavimo taisyklė, tačiau taip pat neužtikrinama, kad kiekvienas narys turėtų sprendžiamojo balso teisę. LŽB taryba ginčijamu nutarimu ne įstatus keitė, o įgyvendino įstatymo imperatyvą, neturėdama jokios teisės vadovautis teisės aktams prieštaraujančiomis LŽB įstatų nuostatomis. Net ir teoriškai svarstant, jog teismas galėtų pripažinti LŽB tarybos nutarimą negaliojančiu, tai neturėtų jokios įtakos LŽB konferencijoje priimtų sprendimų teisėtumui, nes konferencijoje buvo balsuojama, sprendimai buvo priimami, nariai atstovaujami, remiantis Įstatyme įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis. LŽB įstatuose (4 skirsnio 4 p.) nustatyta, jog „visi tikrieji nariai turi lygias teises“, kas reiškia, jog regioninės žydų bendruomenės neturi ir negali turėti jokio pranašumo prieš kitus LŽB tikruosius narius, nepriklausomai nuo to, kiek konkretus juridinis asmuo turi savo dalyvių. Būtent tokia balsavimo asociacijos visuotiniame narių susirinkime tvarka kaip tik ir atitinka Įstatymo reikalavimams, o tuo pačiu atitinka protingumo bei teisingumo principus.

4. Trečiasis asmuo Švenčionių rajono žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus, jog patikslintas ieškinys yra nagrinėtinas, jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti.

6. Trečiasis asmuo Kauno žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti.

7. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, pritardama patikslinto ieškinio argumentams.

8. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, pritardama patikslinto ieškinio argumentams.

9. Trečiasis asmuo Klaipėdos žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, pritardama patikslinto ieškinio argumentams.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir panaikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsą (delegatą); panaikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus: dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko išrinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių išrinkimo (3 darbotvarkės klausimas); priteisė iš atsakovės 189 Eur žyminio mokesčio, 2500 Eur advokato atstovavimo išlaidų ieškovės naudai; ieškovo prašymą priteisti 379,10 Eur VĮ „Registrų centras“ išlaidų atmetė; sprendimui įsiteisėjus panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė iš atsakovės 21,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

11. Teismas nustatė, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra įregistruota LR Juridinių asmenų registre kaip asociacija, vadovu įregistruota F. K., paskyrimo data-2017 m. gegužės 28 d., registruota -2017 m. birželio 9 d. Pagal Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Įstatų 4 skirsnio 1-2 punktus, LŽB gali būti tikrieji ir garbės nariai. LŽB tikruoju nariu gali būti ir bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriuo veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt. LŽB tikraisiais nariais yra visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Minimalus LŽB narių skaičius 3 tikrieji nariai. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu (Įstatų 4 skirsnio 3 p.). Visi tikrieji nariai turi lygias teises (Įstatų 4 skirsnio 4 p.). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė turi 28 tikruosius narius, iš kurių 7 nariai yra regioninės žydų bendruomenės, t. y. Vilniaus žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus žydų bendruomenės vadovu įregistruotas S. G., paskyrimo data – 2017 m. gegužės 24 d., registruota 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus žydų bendruomenė vienija apie 2200 narių (fizinių asmenų) ir yra didžiausia regioninė žydų bendruomenė. Viso yra virš 4000 narių (fizinių asmenų).

12. Teismas, svarstydamas atsakovės LŽB bei trečiojo asmens Švenčionių rajono žydų bendruomenės argumentą, kad ieškinį teismui pateikė neįgaliotas asmuo, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas paskirtas asociacijos Vilniaus žydų bendruomenės 2017 m. gegužės 24 d. visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) metu, 2017 m. gegužės 25 d. VŽB pirmininko prašymas su dokumentais pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ir pastarasis 2017 m. birželio 5 d. įregistravo VŽB bendruomenės valdymo organų duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre. 2017 m. gegužės 25 d. VŽB pirmininkas S. G. pasirašė su advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai kontoros atstovais advokate L. R., E. D. atstovavimo sutartį. VŽB ieškinys pasirašytas advokato, 2017 m. gegužės 26 d. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, pagrindo teigti, kad VŽB pirmininkas neturi teisės atstovauti VŽB, teismas neturėjo.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu a. b. Nr. eI-4370-331/2017 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2017 m. birželio 5 d. sprendimas įregistruoti Vilniaus žydų bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimus registre nebuvo nuginčytas. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir su apeliacinius skundu bus nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teisme.

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-877-807/2018 procesinis sprendimas dėl asociacijos Vilniaus žydų bendruomenė 2017 m. gegužės 24 d. visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) sprendimų pripažinimo negaliojančiais (tame skaičiuje ir dėl VŽB pirmininko išrinkimo) nepriimtas, posėdis paskirtas 2018 m. vasario 6 d. Teismas sprendė, kad sprendimo priėmimo metu galiojančių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais būtų nuspręsta dėl VŽB pirmininko neteisėto atstovavimo VŽB bei neteisėto įregistravimo juridinių asmenų registre, nėra. Taip pat teismas nesutiko su atsakovės bei trečiojo asmens prašymais palikti ieškinį nenagrinėtą, nes VĮ „Registrų centras“ tik išviešina juridinius faktus, įrašydamas bendruomenės valdymo organų duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, tačiau patys sprendimai įsigalioja ne nuo jų išviešinimo (2017 m. birželio 5 d.), o nuo priėmimo dienos, nagrinėjamoje byloje - 2017 m. gegužės 24 d. ir kol yra nenuginčyti, galioja ir yra teisingi. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gegužės 26 d., po to, kai VŽB pirmininkas S. G. buvo išrinktas VŽB konferencijos (aukščiausio VŽB valdymo organo) metu ir įgijo visas teises ir pareigas, numatytas VŽB Įstatų 9 skirsnyje, tame skaičiuje atstovauti Bendruomenės interesus visuose valstybės ir nevalstybinėse institucijose, teismuose ir kitose įstaigose (VŽB Įstatų 9 skirsnio 9.4.2. p.).

15. Svarstant bylą iš esmės, teismas atsižvelgė į tai, kad LŽB Įstatų 6 skirsnis nustato, kad bendruomenės valdymo organai yra: aukščiausiais bendruomenės organas yra konferencija (Įstatų 6 skirsnio 1. p.); kolegialaus valdymo organas yra LŽB taryba (Įstatų 6 skirsnio.3. p.), kitas kolegialaus valdymo organas yra LŽB valdyba (Įstatų 6 skirsnio 4. p.), o vienasmenis valdymo organas yra LŽB pirmininkas (Įstatų 6 skirsnio 5 p.).

16. Teismo vertinimu, iš esmės LŽB tarybos 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsą (delegatą) yra LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1. p. pakeitimas, nes regionines žydų bendruomenę atstovaujantys delegatai netenka balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui, įtvirtintą LŽV Įstatų 7 skirsnio 7.1. p. Taigi, LŽT Įstatų 7 skirsnio 7.1. p. yra įtvirtinta išlygą iš bendros taisyklės, t. y. kad regioninės žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingai atstovaujamų narių skaičiui, t. y. kuo daugiau balsų turi regioninė žydų bendruomenė, tuo daugiau balsų ji turi balsuojant LŽB aukščiausiojo valdymo organo - konferencijoje.

Šalies argumentai

17. Ieškovės teiginį, kad LŽB tarybai nustačius regioninių bendruomenių atstovavimo išlygą „vienas bendruomenės delegatas atstovauja 100 bendrijos narių“ buvo taikoma ilgą laiką LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1. p. pagrindu, t. y. nuo 2010 m. iki 2017 m., teismas laikė nepaneigtu.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir atsakovė pagal ieškovės prašymą nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, t. y. senesnių 2010-2016 m. LŽB konferencijų nutarimų, todėl atsikirtimo į ieškinio argumentus šioje dalyje neįrodė.

19. Tokiu būdu, jei ieškovė VŽB vienija apie 2200 narius, jai LŽB konferencijoje priklausytų ne vienas balsas, kaip buvo nuspręsta ginčo LŽB 2017-04-19 nutarimu, o 22 balsai. Tuo tarpu, visa LŽV bendrija turi apie 4000 narių. Teismui akivaizdu, kad LŽB ginčo nutarimas turi esminę įtaką ieškovės teisėms, be to, prieštarauja Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. nurodytiems teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams bei faktiškai ilgą laiką susiklosčiusiai praktikai, turint nurodytą narių skaičiaus proporciją. Iš esmės galiojant ginčo nutarimui regioninės žydų bendruomenės, turinčios daugiausiai narių skaičių, pagal balsų skaičių prilyginamos kitų asociacijos narių, vienijančių itin mažą asmenų skaičių. Tokia teisinė situacija, teismo vertinimu, negali būti toleruojama, nes ja paneigiamas demokratinis LŽB valdymo principas.

20. Nors atsakovė ir tretieji asmenys nurodė, kad ginčui spręsti turi būti taikomas Asociacijų 2004-01-22 d. įstatymo 8 str. 4 d., teismas vertino ir kitus bylos aspektus bei šalių argumentus.

21. Pagal LŽB Įstatų 6 skirsnio 6.1 p. tik LŽB konferencija, kaip aukščiausias bendruomenės valdymo organas, kompetentinga keisti ir pildyti LŽB Įstatus. Nagrinėjamu atveju LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1. p. redakcija iš esmės buvo pakeista LŽB tarybos 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu, pagal kurį ieškovė VŽB, kaip didžiausia Lietuvoje žydų bendruomenė, neteko LŽB 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje ženklų balsų skaičių. Todėl, teismo vertinimu, LŽB Įstatų pakeitimo klausimą sprendė nekompetentingas organas, todėl toje dalyje priimtą ginčas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

22. LŽB Įstatų 8 skirsnio 8.17 p. numato, kad Taryba negali priimti sprendimų, priskirtų LŽB konferencijos kompetencijai. Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. taip pat numato, kad tik visuotinis narių susirinkimas (nagrinėjamu atveju –konferencija) gali keisti asociacijos įstatus.

23. Atsakovė akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu c. b. Nr. 2-38462-912/2017 LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. nuostata buvo pripažinta negaliojančia, tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo nutarimų priėmimo metu nurodyto teismo sprendimo nebuvo priimta, be to, šiuo metu (sprendimo paskelbimo metu) nurodytas teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir juo vadovautis teismas negali.

24. Atsakovė remiasi Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. suteikia daugiau teisių regioninėms žydų bendruomenėms balsuojant konferencijoje, priklausomai nuo narių skaičiaus, nei Asociacijos įstatymo 8 str. 4 d., ir teismo vertinimu, pagrįstai, dėl sprendime išdėstytų motyvų, Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728“ buvo nutarta pritarti Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728, išdėstant 8 str. 4 d. taip: „Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip“.

25. Asociacijos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, o pagal šio straipsnio 3 d. asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams. Tuo tarpu LŽT įstatai buvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“ ir ginčo nutarimų priėmimo metu nebuvo kompetentingo organo (LŽB Konferencijos) pakeisti.

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė VŽB Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje nebuvo tinkamai atstovaujamas, teismas laikė, kad konferencijoje priimti nutarimai dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko išrinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių išrinkimo (3 darbotvarkės klausimas negali būti pripažinti teisėtais.

27. Bylos duomenimis, VŽB atstovavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje vienas asmuo Ž. S. pagal VŽB buvusios pirmininkės F. K. išduotą įgaliojimą. Nors ieškovės VŽB pirmininkas S. G. buvo paskirtas asociacijos Vilniaus žydų bendruomenės 2017-05-24 visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) metu, tačiau jis į 2017 m. gegužės 28 d. konferenciją įleistas nebuvo, apie įgaliojimą atstovauti VŽB Ž. S. nebuvo informuotas, ką patvirtino antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-17-41.

28. Teismo vertinimu, ieškovės bei trečiųjų asmenų turimi balsai įtakotų ginčo sprendimų rezultatus, todėl laikė, kad yra pagrindas tokius sprendimus pripažinti negaliojančiais. Tokiu būdu, sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

29. Teismas, remdamasis CPK 79 str. 80 str., priteisė iš atsakovės 189 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.

30. Teismas prašymą dėl 379,10 Eur VĮ „Registrų centras“ išlaidų priteisimo atmetė, nes ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Šių išlaidų įtraukimą į advokato ataskaitą teismas nelaikė, kad šias išlaidas ieškovė patyrė.

31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga, byloje daug dalyvaujančių asmenų, procesinių dokumentų, trukmę, ieškinys pateiktas 2017 m. gegužės 29 d., byla nagrinėjama iki šiol, byloje buvo daug posėdžių, priteisė iš atsakovės ieškovės advokato turėtas išlaidas - 2500 Eur, kurių dydis neviršija nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas, remdamasis CPK 150 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, sprendimui įsiteisėjus.

33. Valstybei iš atsakovės priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 21,97 Eur.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimų prie jo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

34. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.1. Dalis LŽB narių, maniusių, jog LŽB įstatų 7.1 punktas bei iki šiol galiojusi praktika, kuomet iš esmės visus LŽB sprendimus priimdavo vos 5 nariai (kai tuo tarpu jų iš viso yra 28), prieštarauja Įstatymui, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami LŽB įstatų 7.1 p. pripažinti negaliojančiu. Teismas, išnagrinėjęs c. b. Nr. 2-38462-912/2017, 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu įstatų 7.1 p. pripažino negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad tokia įstatų nuostata neužtikrina kiekvienam asociacijos nariui turėti sprendžiamojo balso teisę. Asociacijų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą, o atstovaujantis juos asmuo turi tiek balsų, kiek narių atstovauja . Šiuo atveju įstatymas nenumato išimčių suteikti daugiau balsų ar jų sumažinti.

34.2. Teismui pripažinus, jog LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p. prieštarauja imperatyviai Įstatymo normai, minėtas punktas negalioja nuo jo priėmimo momento. Todėl nepriklausomai nuo to, kokiu sprendimu ir kada įstatų nuostata buvo pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo įstatymo imperatyvui, ji negalioja nuo jos priėmimo momento ir todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis sprendimu, kuriuo LŽB įstatų 7.1 punktas buvo pripažintas negaliojančiu.

34.3. Teismo aiškinimas pažeidžia ne tik Įstatymo 8 str. 4 d. įtvirtintą imperatyvą, kad kiekvienas Asociacijos narys turi po 1 balsą visuotiniame narių susirinkime, tačiau kartu pažeidžia ir narių lygiateisiškumo principą. Tuo tarpu paties LŽB įstatų 4 skirsnio 4 p. įtvirtinta, kad visi tikrieji nariai turi lygias teises. Įstatymo 8 str. 4 d. numato, kad Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Šiuo atveju, teismui pasakius, kad vienas iš narių turėtų turėti daugiau balsų nei visi likusieji LŽB nariai kartu sudėjus, yra akivaizdžiai paneigiamas LŽB narių lygiateisiškumas, neužtikrinama asociacijos nariams sprendžiamojo balso teisę, kurią įtvirtinta Įstatymas.

34.4. Vien tai, kad anksčiau buvo susiklosčiusi vienokia ar kitokia praktika, nelegitimizuoja negaliojančiu pripažinto, Įstatymo imperatyvui prieštaraujančio LŽB įstatų 7.1 p.

34.5. Atsižvelgiant į tai, kad asociacijos įstatų pakeitimai įsigalioja tik naujos redakcijos įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, o šiuo atveju tariamas LŽB įstatų pakeitimas nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, taip pat kad kompetentingas organas nepriėmė jokio sprendimo dėl LŽB įstatų keitimo, Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai padaryta išvada, jog Nutarimu buvo pakeisti LŽB įstatai.

34.6. Teismas sprendime neatskleidė, kodėl yra remiamasi teisės akto projektu, kuris dar nėra patvirtintas įstatymų leidėjo, nėra įsiteisėjęs bei neatskleidė, kaip šis projektas yra susijęs su nagrinėjama situacija. Tiek Įstatymo pakeitimo projekte, tiek dabar galiojančioje Įstatymo redakcijoje yra aiškiai įtvirtinta: „Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą“. Tačiau net ir vadovaujantis Įstatymo pakeitimo projektu, akivaizdu, jog šis projektas nėra aktualus nagrinėjamai ginčo situacijai. Įstatymo pakeitimo projektu numatyta leisti asociacijos įstatuose kitokią narių atstovavimo tvarką tik tuose organuose, kurie turi visas ar dalį asociacijos visuotinio narių susirinkimo teisių, tačiau nėra visuotinis narių susirinkimas Įstatymo 8 straipsnio prasme. Šiuo atveju Konferencija yra visuotinis narių susirinkimas Įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl net ir Seimui patvirtinus teismo nurodytą Įstatymo pakeitimo projektą, jis niekaip neįtakos LŽB narių balsavimo LŽB konferencijose (visuotiniuose narių susirinkimuose).

2. Trečiasis asmuo Kauno žydų bendruomenė pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.1. Remiantis Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d., visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai, o vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažintas LŽB įstatų 7.1 punktas negaliojančiu. Todėl Teismas, tiek vadovaujantis Asociacijų įstatymu, tiek ir sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2- 38462-912/2017, turėjo spręsti, kad Nutarimas ne pažeidžia LŽB narių teises ir yra naikintinas, o priešingai - užtikrina tinkamą imperatyvių teisės nuostatų įgyvendinimą.

35.2. Tik visuotinis atsakovės narių susirinkimas turi teisę ir kompetenciją keisti LŽB įstatus. Tuo tarpu Taryba, įgyvendindama LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p., kuriame nurodyta, kad dėl regioninių LŽB narių balsų skaičiaus sprendžia LŽB, tik patvirtino, kiek balsų turės regioninės žydų bendruomenės 2017 m. konferencijoje, o Nutarimu įtvirtinta balsavimo taisyklė atitinka imperatyvias Asociacijų įstatymo nuostatas (8 str. 4 d.).

35.3. Byloje nebuvo ginčo, kad skundžiamame sprendime minimas Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas tėra tik projektas, nepatvirtintas įstatymų leidėjo, neįsigaliojęs, todėl teismas neturėjo jokios teisės, jokio teisinio pagrindo spendimą motyvuoti neįsigaliojusiu įstatymo projektu.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Panevėžio žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

36.1. Bylos nagrinėjime dalyvavo tik 7 tikrieji nariai, tačiau nebuvo įtraukti likusieji 21 tikrieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai. Kadangi kiekvienas tikrasis narys turi lygiais teises, tame tarpe ir teisę balsuoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narių susirinkimuose, sprendimas neabejotinai turi įtakos kiekvieno jų teisėms ir pareigoms (sukuria tam tikras teisines pasekmes), kas yra savarankiškas procesinis pagrindas teismo sprendimo panaikinimui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Atsiliepimas

36.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita c. b. Nr.2-38462-912/2017, kuri buvo reikšminga šios bylos nagrinėjimui, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovų J. B. labdaros ir paramos fondo bei asociacijos „Lietuvos sporto klubo Makabi“ ieškinys atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė prašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. pagrindu dėl c. b. Nr.2-38462-912/2017, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nors privalėjo tenkinti. Išnagrinėtoje c. b. Nr. 2-38462-912/2017 Įstatų 7.1 p. nuostata, kuria teismas rėmėsi priimdamas ginčo sprendimą, yra pripažinta negaliojančia, todėl teismo sprendimai minėtoje byloje ir šioje byloje yra prieštaringi.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo Švenčionių rajono žydų bendruomenė pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37.1. Remiantis Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d., visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai, o vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažintas LŽB įstatų 7.1 punktas negaliojančiu. Todėl Teismas, tiek vadovaujantis Asociacijų įstatymu, tiek ir sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2- 38462-912/2017, turėjo spręsti, kad nutarimas ne pažeidžia LŽB narių teises ir yra naikintinas, o priešingai - užtikrina tinkamą imperatyvių teisės nuostatų įgyvendinimą.

37.2. Tik visuotinis atsakovės narių susirinkimas turi teisę ir kompetenciją keisti LŽB įstatus. Tuo tarpu Taryba, įgyvendindama LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p., kuriame nurodyta, kad dėl regioninių LŽB narių balsų skaičiaus sprendžia LŽB, tik patvirtino, kiek balsų turės regioninės žydų bendruomenės 2017 m. konferencijoje, o Nutarimu įtvirtinta balsavimo taisyklė atitinka imperatyvias Asociacijų įstatymo nuostatas (8 str. 4 d.).

37.3. Byloje nebuvo ginčo, kad skundžiamame sprendime minimas Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas tėra tik projektas, nepatvirtintas įstatymų leidėjo, neįsigaliojęs, todėl teismas neturėjo jokios teisės, jokio teisinio pagrindo spendimą motyvuoti neįsigaliojusiu įstatymo projektu.

Atsiliepimas

5. Ieškovė Vilniaus žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

38.1. Proporcingo atstovavimo principas buvo visuomet gerbiamas ir jo paisoma; jis pažeistas tik ginčo konferencijos atveju. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad konferencijoje sprendimus priėmė ne Lietuvos žydų dauguma, o mažuma: ieškovė, vienijanti daugiau nei pusę visų Lietuvos žydų, t, y. daugiau kaip 2 000 žydų, neteko galimybės deleguoti proporcingą vienijamų Vilniaus žydų skaičiui delegatų skaičių ir buvo prilyginta bet kuriam kitam juridiniam asmeniui, pvz., šokių būreliui, sporto klubui ar net likviduojamam fondui. Tai akivaizdžiai prieštarauja LŽB demokratinio valdymo principui.

38.2. Jei LŽB Konferencija būtų laikoma (ją būtų norėta padaryti) visuotiniu narių susirinkimu, jame, atsižvelgiant į Lietuvos žydų bendruomenės, kaip žmonių bendruomenės, ir LŽB, kaip juridinio asmens, organizavimo ir veikimo principus turėtų dalyvauti visi Lietuvos žydai, nes LŽB skirta reikšti, atstovauti ir ginti visų Lietuvos žydų interesus, ir būtent visi Lietuvos žydai de facto yra jos nariai. Tuo tarpu Konferencija per delegavimą (Proporcingo atstovavimo principą) veikia būtent kaip kitas visuotinio narių susirinkimo teises turintis organas, kurio ypatumas yra sprendimų priėmimo tvarka, skirta užtikrinti visų Lietuvos žydų interesų atstovavimą.

38.3. Viešosios įstaigos, kurios, kaip ir asociacijos, yra viešieji juridiniai asmenys, visada turėjo ir tebeturi teisę savo įstatuose numatyti, jog visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi skirtingą balsų skaičių (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 3 d.). Kodėl šiems viešiesiems juridiniams asmenims turėtų būti nustatytas skirtingas reglamentavimas, įtikinamų argumentų nėra. AĮ 8 straipsnio 4 dalies normų pakeitimai buvo inspiruoti ir susiję tik su vienos konkrečios asociacijos vidaus problemomis, kad pakeitimai, liečiantys LŽB, kaip kitą visas visuotinio narių susirinkimo teises turintį organą, apskritai nebuvo motyvuoti ir reikalingi, o dabar situaciją įstatymų leidėjas bando taisyti.

38.4. LŽB Tarybos Nutarimą sąlygojo ne noras laikytis esą imperatyvių AĮ normų, o siekis apriboti ieškovės galias. AĮ 8 straipsnio 4 dalies pakeitimai galiojo dar nuo 2010 m., tačiau niekada anksčiau nuo 2006 m. LŽB įstatuose įtvirtinto Proporcingo atstovavimo principo nebuvo nukrypstama, šis principas nekoreguotas ir 2013 m. bei 2015 m. keičiant įstatus, jokių problemų dėl jo atitikimo AĮ tuo metu neįžvelgė nei įstatų pakeitimus pasirašiusi LŽB pirmininkė F. K., nei juos tvirtinęs notaras.

Atsiliepimas

38.5. Teismas pagrįstai pripažino, kad LŽB Tarybos Nutarimas savo esme yra LŽB įstatų (juose įtvirtinto proporcingo atstovavimo principo) keitimas, kuriam Taryba neturi kompetencijos. Nutarimas, kuriuo visiškai neatsižvelgiama į regioninių bendruomenių vienijamų narių skaičių ir joms suteikiamas tik vienas balsas, yra neteisėtas įstatų keitimas, o ne regioninių bendruomenių atstovavimo kvotos nustatymas – Nutarime visiškai nėra atspindėtas proporcingas atstovavimas.

38.6. Atsakovė pati (savarankiškai) nepagrindžia, kad aktualios AĮ 8 straipsnio 4 dalies normos apskritai yra imperatyvios ir nuo jų negalima nukrypti; neįrodo, kokias ir kieno teises pažeidžia LŽB įstatuose įtvirtintas Proporcingo atstovavimo principas, kodėl jis negali egzistuoti, o valstybė privalo įsikišti į privačių asmenų vidaus gyvenimą, teismui panaikinant įstatų nuostatas.

38.7. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovės nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje dėl LŽB įstatų panaikinimo nebuvo įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamai bylai neturėjo nei prejudicinės, nei jokios kitos teisinės galios.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtaką vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiškai nurodyta pačiame nutarime. Apriboti bendruomenių įtaką reikėjo tam, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdžioje galėtų išsilaikyti tuometė vadovybė, puikiai supratusi, kad, vykstant rinkimams konferencijoje pagal įstatuose įtvirtintą ir visuomet galiojusią tvarką, šansų laimėti ji neturi.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo Klaipėdos žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtaką vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiškai nurodyta pačiame nutarime. Pats atsakovės pavadinimas parodo, jog tai yra teritorinė tautiniu pagrindu vienijama žmonių grupė, o ne organizacijų, turinčių, pavyzdžiui, vieną žydų akcininką ar savo pavadinime naudojančių žodį „žydų“, darinys. Regioninių žydų bendruomenių atstovavimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijose visada buvo grindžiamas proporcingumo ir demokratinio valdymo principu; šie principai įtvirtinti ir atsakovės įstatuose.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtaką vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiškai nurodyta pačiame nutarime. Apriboti bendruomenių įtaką reikėjo tam, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdžioje galėtų išsilaikyti tuometė vadovybė, puikiai supratusi, kad, vykstant rinkimams konferencijoje pagal įstatuose įtvirtintą ir visuomet galiojusią tvarką, šansų laimėti ji neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

11. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti Asociacijos įstatai, kurių 4 skirsnio 1-2 punktuose nurodyta, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau - LŽB) nariais gali būti tikrieji ir garbės nariai. LŽB tikruoju nariu gali būti bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriuo veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt. LŽB tikraisiais nariais yra visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Visi tikrieji nariai turi lygias teises (Įstatų 4 skirsnio 4 punktas). LŽB Įstatų 6 skirsnyje nustatyta, kad bendruomenės valdymo organai yra: aukščiausiais bendruomenės organas yra konferencija (Įstatų 6 skirsnio 1 punktas); kolegialaus valdymo organas yra LŽB taryba (Įstatų 6 skirsnio 3 punktas); kitas kolegialaus valdymo organas yra LŽB valdyba (Įstatų 6 skirsnio 4 punktas); vienasmenis valdymo organas yra LŽB pirmininkas (Įstatų 6 skirsnio 5 punktas).

12. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės LŽB tarybos – kolegialaus valdymo organo – 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje 4 darbotvarkės klausimu „Dėl atstovavimo normų LŽB nariams nustatymo dalyvaujant LŽB konferencijoje“ priimto nutarimo, nustačiusio, kad šaukiamoje 2017 m. LŽB konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsą (delegatą), bei jo pagrindu vėliau vykusiame LŽB konferencijos – aukščiausiojo organo – 2017 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to yra naikintinas, nepaisant to, kad pats 7.1 punktas to paties teismo buvo pripažintas negaliojančiu ab initio. Tuo tarpu, ieškovas nurodo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris būtų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis, nei jokio teismo proceso, kuriame šios nuostatos būtų kvestionuojamos.

13. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-38462-912/2017 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino ieškovų J. B. labdaros ir paramos fondo bei asociacijos „Lietuvos sporto klubo Makabi“ ieškinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei pripažino negaliojančia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punkto nuostatą, kad „konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė į LŽB narių sąrašą įrašytų narių delegatų. Kiekvienas narys turi po vieną balsą, išskyrus regioninių žydų bendruomenių. Siekiant išlaikyti tradicinius demokratinius Lietuvos žydų bendruomenės principus, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, regionines žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Atstovavimo normas nustato LŽB Taryba, atsižvelgdama į realiai atstovaujamų regioninių bendruomenių narių skaičių. Delegatų rinkimo tvarką nustato pačios regioninės žydų bendruomenės. Konferencijoje dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal registracijos sąraše nurodytų narių skaičių. Nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą konferencijos laiką“. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad tokia įstatų nuostata neužtikrina kiekvienam asociacijos nariui turėti sprendžiamojo balso teisę; Asociacijų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą, o atstovaujantis juos asmuo turi tiek balsų, kiek narių atstovauja; šiuo atveju įstatymas nenumato išimčių suteikti daugiau balsų ar jų sumažinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. teismas šias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei įvertinusi 46 punkte nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime įvertino Įstatų 7.1 punkto nuostatos pagrįstumą ir šią nuostatą pripažino negaliojančia, todėl minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje nustatyti faktai gali būti vertinami kaip turintys prejudicinę galią šioje byloje.

15. Esant 46-47 punktuose nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to yra naikintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris būtų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis ar teismo proceso, kuriame šios nuostatos būtų kvestionuojamos, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko teisminis procesas dėl LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatos galiojimo ir nors pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38462-912/2017 dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau vis tik buvo išlikusi tikimybė, kad teismas, nustatęs tam pagrindus, gali panaikinti LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog tiek skundžiamo nutarimo priėmimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris būtų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis, tai neteikia pagrindo kitaip vertinti 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatytų faktų, kaip turinčių prejudiciją nagrinėjamai bylai. Kaip teisingai nurodo apeliantė, nepriklausomai nuo to kokiu sprendimu ir kada LŽB įstatų nuostata pripažinta negaliojančia, ji negalioja nuo jos priėmimo momento. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to turėtų būti naikinamas.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimo galiojimo, be kita ko, rėmėsi LR Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728“, kuriame 8 straipsnio 4 dalis išdėstyta sekančiai: Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės ir trečiųjų asmenų, prisidėjusių prie apeliacinio skundo, argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teisės akto projektu, kuris nebuvo patvirtintas įstatymų leidėjo. Nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme aktuali buvo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Kita vertus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2018 m. lapkričio 13 d. įsigaliojo aptariamos normos pakeitimas, numatantis, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Net ir įsigaliojus naujai Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos redakcijai, tačiau esant įsiteisėjusiam 2017 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimui, kuriuo pripažinta negaliojanti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punkto nuostata ir kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjam ginčui, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to turėtų būti naikinamas. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų naikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, nėra pagrindo naikinti ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Teisėjų kolegija kritiškai vertina trečiojo asmens Panevėžio žydų bendruomenės atsiliepime nurodytą argumentą, kad bylos nagrinėjime dalyvavo tik 7 tikrieji nariai, tačiau nebuvo įtraukti likusieji 21 tikrieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, kas yra savarankiškas procesinis pagrindas teismo sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip konstatuota šio sprendimo 43 punkte nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Klausimą dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo kelia Panevėžio žydų bendruomenė, kuri byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos teisės nėra pažeistos. Tuo tarpu likę atsakovės nariai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, klausimo dėl jų įtraukimo / neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis nekėlė, kas leidžia spręsti, jog, likusių narių manymu, jų teisės nėra pažeidžiamos.

18. Į esminius argumentus atsakyta.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovė patyrė 2066 Eur bylinėjimosi išlaidų (66 Eur žyminio mokesčio už atskiruosius skundus ir 2000 Eur atstovavimo išlaidų), todėl patikslintą ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 2066 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, kurios sudaro 21,97 Eur.

20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, apeliantei iš ieškovės priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos; tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė ir Švenčionių rajono žydų bendruomenė pareiškimuose dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė dėl nutarimų panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 2066 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, į. k. 190722117, naudai.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, į. k. 190722117, naudai.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė