Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.11.; 1.1.8.1.2.; 1.1.11.5.; 1.2.23.3; 2.3.6.4.5

2021 m. gruodžio 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 261 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. N. K. platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, o būtent: jis, 2021 metų kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), autobusų stovėjimo aikštelėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai už 10 eurų įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, apie 1 gramą narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias iki 2021-03-15 laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021-03-15 šią narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis) gabeno nuo savo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini), esančios turgavietės, kur tą pačią dieną šią narkotinę medžiagą platino nepilnamečiui, apie 14:50 val. ją perduodamas nepilnamečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., parūkymui, o likusį šių narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) 0,008 g kiekį, kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 11,6 %, laikė savo namuose iki tol, kol 2021-05-20 apie 10:30 val. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamajame kambaryje, kratos metu šį narkotinių medžiagų kiekį rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnai.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis N. K. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 metų kovo mėn., tikslios dienos nepamena, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens už 10 eurų įgijo narkotinės medžiagos marichunaos ( žolės). Pirko vieną gramą. Nusipirktą žolę parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur savo kambaryje laikė. Pažįsta A. B., nes kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2021 m. kovo 15 d. pamokų metu arba jau po pamokų, vienas nuėjo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ten laukė jo panelė L. M. bei jos draugė A. J.. Maždaug po 10 min. į turgelį vienas atėjo A. B.. Su savimi turėjo įgytą žolę, kurią turgelyje perdavė pažįstamui A. B. parūkyti jo prašymu. Marichuaną rūkė abu. Padavus minėtą suktinę A. patraukė 3-4 dūmus. Nesurūkytos marichuanos likutį parsinešė į namus, kur laikė savo kambaryje iki kol kratos metu narkotinės medžiagos likutį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Žolės įgijimui iš A. B. buvo gavęs 10 eurų. Nematė jokio A. B. sukelto kanapių poveikio. Žinojo, kad A. amžius tuo metu buvo 15 metų. Dėl šio savo įvykdyto nusikaltimo jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

3. Liudytojo A. B. parodymai pagarsinti teismo posėdyje, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prie mokyklos, kur buvo kebabinė (duomenys neskelbtini) sutiko N. K. ir G. T.. N. jo ir G. paklausė ar jis nori pirkti žolės, į ką jis atsakė, kad pagalvos, o G. sekančią dieną atnešė N. pinigus. Kai pasakė, jog pagalvos su N. susitikęs nebuvo, jam pinigų už žolę nedavė. Po savaitės, ar dviejų kovo mėn. 15 d. su N. susitiko turgelyje, už parduotuvės „N.“, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ten buvo A. J. bei L. M.. N. paklausė ar turi sąsiuvinį ir paprašė išplėšti lapą. Po to, į jį susuko suktinę ir jam pasiūlė parūkyti žolės bei pats rūkė. A. su L. sakė neimti, kad pasidaro blogai, o N. sakė, kad viskas bus gerai. Tada jis paėmė ir įtraukė kokis 3 – 4 dūmus. Susitikus turgelyje N. neprašė žolės, N. pats pasiūlė jam parūkyti. Nepamena ar N. prašė už žolę pinigų. N. pasiūlė ir jis nenorėdamas ją pabandė, pagalvojo, jog nėra bandęs, tad kodėl nepabandžius, tai ir pabandė. Jo apsisprendimą parūkyti nulėmė ir paties noras pabandyti žolės. N. jį įkalbinėjo, sakė imk parūkyk, čia nieko nebus, nebuk „triochala“. Iš dalies norėjo ir pats pabandyti, bet ir jam sakė imk pabandyk žolės, kad nieko nebus. Po parūkymo pradėjo juoktis, jį pradėjo nešioti. Iki tol žolės nebuvo rūkęs, mokykloje buvo girdėjęs apie jos žalą. Neatsimena, ar jis pats iki to įvykio buvo kreipęsis į N. K. dėl žolės. Tą kartą, kai N. siūlė žolės, nuo tada ir sužinojo, kad į jį galima kreiptis dėl žolės. Iki to įvykio žolės nebuvo rūkęs, buvo rūkęs tik paprastas cigaretes (t. 1, b. l. 44-45).

4. Liudytoja A. J. bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 157-160) iš esmės analogiškai parodė, kad 2021 metais, mėnesio ir dienos nepamena, dienos metu apie 14:20 val. ji ir L. M. iš mokyklos ėjo į (duomenys neskelbtini) miestelio centre esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirkusi pavalgyti, ėjo į šalia esantį turgelį. Maždaug už 10 min. į turgelį atėjo A. B., kuris telefonu per messengerį susirašė su N. K.. A. sakė, kad jis parašė N., kad šis ateitų į turgelį ir atsineštų žolės - narkotinės medžiagos. Būnant turgelyje, netrukus dviračiu atvažiavo N. K.. L. sakė, kad ji N. pakvietė į turgelį, nes norėjo su juo susitikti. T. N. kalbėjo su A., ką tiksliai jie kalbėjosi negirdėjo. Girdėjo kaip A. sakė N. "duok žolės". Po šių žodžių N. išsitraukė iš kišenės folijos gabaliuką, kurioje buvo žalios spalvos žolė. Narkotinę medžiagą N. supylė į tam tikrą specialų lapelį - popierių ir susuko. Susuktą suktinę su žole uždegė N.. N. pirmas pradėjo rūkyti suktinę, o po to tą pačią suktinę padavė A.. A. parūkęs suktinę vėl perdavė N. ir taip jie keitėsi kelis kartus. Ji ir L. A. sakė, kad jis nerūkytų, nes žinojo, kad jis apsvaigs nuo žolės. Taip sakė dar prieš pradedant jiems rūkyti. N. A. nesiūlė, kad šis rūkytų. A. pats paprašė N., kad šis jam duotų žolės parūkyt. Po to jie išėjo iš to turgelio, A. pradėjo keistai elgtis, tai yra pradėjo labai juoktis, tai šnekėjo visokias nesąmones. Jis sakė, kad jam sunku eiti ir liejasi vaizdas. Netoli mokyklos autobuso A. pradėjo lįsti prie L., pradėjo ją bučiuoti, apsikabino ir jie kartu nugriuvo. Autobuse A. vėl keistai elgėsi, daug juokėsi, šnekėjo visokias nesąmones, buvo neorientuotas. Autobuso vairuotojas pastebėjęs tokį A. elgesį paskambino mokyklos socialinei darbuotojai. Iš autobuso A. išlipti padėjo jo brolis A..

5. Liudytoja L. M. bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 143-146) iš esmės analogiškai parodė, kad 2021 metais kovo mėn., tikslios dienos nepamena, apie 15 val. su klasiokė A. J. ėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Po to, nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgelį, kur ji laukė savo draugo N. K. su kuriuo buvo susitarusi susitikti. Jai, A. ir N. būnant turgelyje, ten atėjo ir A. B.. Girdėjo, kaip A. paprašė N. žolės, t.y. klausė jo "ar turi žolės ?". N. atsakė, kad turi ir iš striukės kišenės išsitraukė šviesiai rudos spalvos suktinę, kurią uždegė ir ją padavė A.. T. A. rūkė suktinę. Kai N. davė suktinę A., jo paklausė ar jis yra bandęs, o A. atsakė, kad bandęs. Nematė, kad A. duotų pinigų N., tačiau iš N. žino, kad A. jam anksčiau davė 10 eurų už parūkymą. Po to, ji, A. ir A. ėjo link mokyklos autobuso, o N. nuėjo link savo namų. Einant link autobuso, A. pradėjo pakeliais vaikščioti, buvo nukritęs, pradėjo prie jos lįsti, buvo apsikabinęs, juokėsi be priežasties. Iš akių matėsi, kad jis apsirūkęs. Ji nuėjo namo, o A. su A. nuėjo link autobuso. N. prie jos suktinę su žole rūkė vieną kartą ir tai buvo iki to įvykio turgelyje.

6. Liudytoja L. B. nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 102-105) iš esmės analogiškai parodė, kad sūnus A. B. 2021-03-15 ryte mokykliniu autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Apie 15.40 val. sūnų į namus parvežė mokyklinis autobusas. Kartu su juo iš mokyklos grįžo kitas sūnus A. B.. Vaikams grįžus, ji išgirdo, kad A. tai juokiasi, tai ima keiktis. T. A. elgesys visiškai jam nebūdingas, jis namuose nesikeikia, elgiasi padoriai, netriukšmauja, todėl toks jo elgesys buvo labai netikėtas. A. sėdėjo ant lovos susiėmęs rankomis galvą, kažką murmėjo. Atnešė jam valgyti, bet A. maistą numetė nuo stalo, toliau neadekvačiai elgėsi, tai juokėsi, tai vėl keikėsi, jam buvo didelė nuotaikų kaita. Anksčiau nėra pastebėjusi jokių požymių, kad A. vartotų kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas, nes jo elgesys niekada nebuvo sukėlęs įtarimų. Klausė A. kas jam yra, tačiau su juo nebuvo galima susišnekėti. Sūnus A. ėmė sakyti, kad greičiausiai A. gali būti prisirūkęs. Būnant namuose į A. Messenger programėlę paskambino A. J.. Ji paėmė sūnaus telefoną, kad pakalbėtų su A., kuri pasakė, kad po pamokų ji su drauge buvo nuėjusi į už parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančias pavėsines, kur sutiko A. ir N. K.. Ji pasakė, kad A. kažką rūkė. Pati greitosios medicinos pagalbos ir policijos nekvietė, kas iškvietė nežino. Atvykę medikai pamatavo sūnui kraujospūdį ir nusprendė jį vežti į Š. M. ir vaiko klinikas. Atvykus medikams ir policijai A. jau aprimo, agresyvus nebebuvo. Šiauliuose medikai nusprendė pasilikti A. stebėjimui, atliko tyrimus. Kitos dienos ryte ji sužinojo, kad A. paleidžia į namus. Grįžtant į namus visą kelią klausinėjo sūnaus, kas jam buvo nutikę, dėl ko jis vakar taip elgėsi, klausė ar rūkė kažką. Tačiau jis visiškai nieko nei jai, nei broliui nepasakojo - kai tik ko nors paklausdavo, jis nuleisdavo galvą ir tylėdavo. Klausė jo kur gyvena N., tai A. parodė jo namą prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Namo vežęs sūnus R. sustojo prie to namo ir nuėjęs paklausė N., kodėl davė A. rūkyti žolės. N. atsakė, kad nieko A. nedavė ir iškart nuėjo į namus. Po to, automobilyje A. jai ir broliui pasakė, kad N. meluoja, sakė, kad N. davė jam parūkyti.

7. Liudytoja apklausta L. N. nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-18) iš esmės analogiškai parodė, kad N. K. yra jos sūnus. Apie sūnų parodymus duoti ir paaiškinti aplinkybes sutinka. Sūnų augina kartu su savo sugyventiniu. Šeimoje yra keturi vaikai, 3 iš jų jau pilnamečiai, gyvena atskirai. Kartu su ja gyvena tik nepilnametis sūnus N. K.. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Maždaug apie pusę metų laiko sūnus turi merginą vardu L.. Nuo to laiko, kai sūnus susirado merginą, pasikeitė į gerą pusę, tai yra nelaksto iš namų, nebeatsikalbinėja, padeda namuose. Apie tai, kad sūnus N. K. namuose laikytų narkotines medžiagas nieko nežino. Tuo metu, kai namuose adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, jos nebuvo, nieko apie tai nežino, sūnus nieko nepasakojo. N. K. tėvas yra miręs. Sūnų auklėja viena. Sūnus yra uždaras, nieko nepasakoja.

8. 2021-03-15 (duomenys neskelbtini) Laboratorinės diagnostikos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra vartojęs marihuaną (t. 1, b. l. 67-68).

9. 2021-03-19 (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-03-15 18.12 val. iki 2021-03-16 10.50 val. buvo suteikta stebėjimo paslauga (duomenys neskelbtini) Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos centro, Vaikų skubios medicinos pagalbos padalinyje. Šlapimo tyrime dėl narkotinės medžiagos, nustatytas teigiamas testas marihuanai. Stabilizavus sveikatos būklę, jis buvo išleistas į namus (t. 1, b. l. 71-72).

10. 2021-05-20 kratos, atliktos A. Ž. name (duomenys neskelbtini), pas N. K., jo kambaryje, kur priešais įėjimą prie dešinės sienos stovi trijų durų medinė spinta, ant jos viršaus rastas vienas metalo folijos gabalėlis su jame esančiais augalinės kilmės galimai narkotinės bei psichotropinės medžiagos likučiais (t. 2, b. l. 96-102, 103-107).

11. 2021-05-27 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1197629-21 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, rasto ir paimto 2021-05-20 kratos metu (duomenys neskelbtini), N. K. namuose, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,008 g, ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,6 % (t. 2, b. l. 114-117).

12. 2021-05-20 (duomenys neskelbtini) Laboratorinės diagnostikos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad N. K. vartojęs marihuaną (t. 2, b. l. 162, 163).

13. 2021-07-13 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, jog vykdant N. K. naudojamų mobilaus ryšio abonentų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, kontroliuojant abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad kontrolės metu N. K. skambino du kartus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris naudojo galinį įrenginį (duomenys neskelbtini), o D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. skambino N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 126 kartus. Vykdomos kontrolės metu dauguma kontaktų iš galinio įrenginio (duomenys neskelbtini) buvo atliekama naudojant kompiuterines programas. Kiti kontaktai iš galinio įrenginio su neįvardintais asmenimis buvo asmeninio pobūdžio, todėl atliekamam ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. atžvilgiu iš jo galinio įrenginio (duomenys neskelbtini) darant jų įrašus bei juos kaupiant, buvo gauti sekantys duomenys: galinio įrenginio (duomenys neskelbtini) naudotojas D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., skambino galinio įrenginio (duomenys neskelbtini) naudotojui N. K., gim. (duomenys neskelbtini) (pokalbio nr. 1346. Data 2021-04-30, laikas nuo 16:46:40 iki 16:48:34). Pokalbio metu užšifruotai kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą. N. K. nurodo, kad gali pagelbėti dėl įsigijimo. Nurodo, kad kainuos narkotinė medžiaga, kurią įvardija „dūmu“ ir dar penki eurai už kelionę (t. 2, b. l. 74-76).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

14. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

15. Kaltinamojo N. K., liudytojų A. B., A. J., L. M. ir L. B. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, bei kitais anksčiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis N. K. platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, o būtent, 2021-03-15 narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis) gabeno ir perdavė nepilnamečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., parūkymui. Po parūkymo A. B. buvo apsvaigęs ir elgėsi neadekvačiai, tą pačią dieną paguldytas į ligoninę, kur nustatyta, jog jis yra vartojęs marihuaną. Ištyrus kaltinamojo N. K. namuose surastą likusią nesurūkytos suktinės dalį nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Kadangi ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių byloje nėra, todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

16. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo N. K. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys), į anksčiau nurodytą sąrašą įtrauktos.

17. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/(duomenys neskelbtini)).

18. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis N. K. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena ir platina narkotinę medžiagą – kanapes, kurių disponavimas be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo, kad šią narkotinę medžiagą neatlygintinai perduoda vartoti nepilnamečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir norėjo disponuoti aukščiau nurodyta narkotine medžiaga bei ją perduoti vartoti (platinti) nepilnamečiui, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį.

19. Iš kaltinimo N. K. šalintina aplinkybė, kad jis neatlygintinai narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis) perdavė nepilnamečiui A. B., parūkymui, nes ši aplinkybė neįrodyta. Kaltinamasis N. K. nurodo, kad narkotinių medžiagų įgijimui iš A. B. gavo 10 Eur., o pastarasis nurodo, jog nepamena ar mokėjo kaltinamajam pinigus už parūkymą. Be to, kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė (neatlygintinai) neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui.

IV. Bausmės skyrimas

20. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016).

21. Kadangi kaltinamasis N. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė jam nesuėjus aštuoniolikai metų, jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis).

22. Kaltinamasis N. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2021-01-28 pagal ANK 45 str. 4 d., 481 str. 1 d., 485 str. 1 d. dėl karantino sąlygų pažeidimo ir alkoholio vartojimo (t. 2, b. l. 179-182). Iš nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad N. K. 2019-11-25 vertintas PPT bendra išvada-kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. (2 t. b. l. 172-173). Iš (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad N. K. yra konfliktiškas, nesutaria su bendraklasiais, turi žalingų įpročių - rūko. Mokinys svarstytas pirminės (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžiuose dėl elgesio ir pamokų praleidinėjimo. Vasario ir kovo mėn. stebėti teigiami pokyčiai-pagerėjęs lankomumas ir pažangumas (t. 2, b. l. 178).

23. Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K. pagal BK 261 straipsnį, kurios sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą, o bausmės teisingumas yra vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.

24. Remiantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

25. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam N. K. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jam skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas (BK 261 straipsnis) yra susijęs su neteisėtu su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimų nepilnamečiui, tačiau jo pavojingumas visuomenei yra mažesnis nei rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis būdamas nepilnametis tik vieną suktinę (narkotinę medžiagą) pats rūkė ir parūkymui perdavė pažįstamam nepilnamečiui, kuris įtraukė 3-4 dūmus. Disponuotos narkotinės medžiagos kiekis atitinka nedidelio kiekio požymį.

26. Teismo įsitikinimu, aptariamos kaltinamojo N. K. padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 261 straipsnį, už kurio padarymą, kaip jau minėta, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį už padarytą veiką bausti laisvės atėmimo bausme. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepaša. kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo N. K. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam pagal BK 261 straipsnį kitą bausmės rūšį nei numatyta šio įstatymo sankcijoje, t. y., laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas, įvertinęs nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nemato pagrindo paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vietoj jos kaltinamajam skirtini įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir auklėjamojo poveikio priemonė (nepilnametis kaltinamasis N. K. sutiko dirbti) - 60 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurių darbas turi turėti auklėjamąjį pobūdį.

V. Daiktai ir kiti klausimai

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vokas su pakuotėmis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); Samsung mobilaus ryšio telefonas, juodos spalvos, pagal pakvitavimą grąžintas, paliktinas N. K.; kompaktiniai diskai 5 vnt., paliktini prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

29. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios N. K. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

30. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 ir 2 dalimis, uždrausti N. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigoti N. K. pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, skirti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurių darbas turi turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo pradžios N. K. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su pakuotėmis sunaikinti; Samsung mobilaus ryšio telefoną, kuris grąžintas, palikti N. K.; kompaktinius diskus 5 vnt., palikti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.