- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2046-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00410-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“
- Atsakovas
- L. V.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Donata Lapėnienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ ieškinį atsakovui L. V. dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Diagnostic Service“ (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovui L. V. (toliau – atsakovas) prašo įpareigoti atsakovą nutraukti prekybą prekių ženklais „AUTEL“ pažymėtais produktais ir uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybą per interneto svetainę https://underbonnet.lt/, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad kartu su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį, kuria ieškovei suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos ir Rumunijos rinkose ir atstovauti Vokietijos bendrovę šiose teritorijose. Ieškovė, pasirašius sutartį, tapo vienintele „AUTEL“ produkcijos pardavėja Lietuvoje (ir kitose nurodytose valstybėse). Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvoje veikia keli „AUTEL“ produkcijos pardavėjai, kurie be gamintojo žinios pardavinėja prekių ženklo produkciją, iš kurių ir atsakovas. Ieškovė nurodo, kad teikė pretenzijas prekių ženklo pardavėjams Lietuvoje, tarp kurių teikė pretenzijas oficialiu atsakovo el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 16 d. ir pakartotinai atsakovo atstovei advokatei Donata Lapėnienei 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. balandžio 8 d.; 2023 m. sausio 9 d., tačiau atsakovas atsakė tik į vieną pretenziją ir po to jokių atsakymų neteikė, dėl ko ieškovė daro prielaidą, kad atsakovas tyčia piktnaudžiauja ir neatsakė į ieškovės pretenzijas ir toliau tęsia prekyba „AUTEL“ prekių ženklo produkcijos prekybą be gamintojo leidimo ir nekreipiant dėmesio į ieškovės pretenzijas. Paaiškina, kad „AUTEL“ užsiima išskirtinai produktų kūrimu ir gamyba, tuo tarpu pagamintos produkcijos platinimą ir distribuciją, remiantis išimtinės partnerystės sutartimi, visame pasaulyje organizuoja susitikimus su distributoriais, kuriuos papilomai apmoko seminaruose. Teises platinti produktus turi tik tam tikri distributoriai su kuriais pasirašytos sutartys, o šiuo atveju ieškovė veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį su galimybe ginti prekių ženklą prekybos teritorijoje. Nurodo, kad „AUTEL“ produkcija pasižymi išskirtine kokybe automobilių diagnostikos srityje. Produkcija prekiaujama išskirtinai per importuotojų, turinčių išimtinės distribucijos teisę, tinklą ir taikant selektyvios distribucijos schemą – konkrečios valstybės teritorijoje teisę platinti produkciją įgyja tik įmonės, kurios atitinka nustatytus reikalavimus. „AUTEL“ produkcija prekiaujama ir internetu, šią prekybą vykdyti turi teisę tik išimtinę distribucijos teisę turintys platintojai ir autorizuoti distributoriai, kurie turi distribucijos sutartyje numatytus reikalavimus atitinkančias fizines ar internetines parduotuves. Prekyba internetu vykdoma per ieškovės interneto svetainę https://bds.lt/. Išimtinės distribucijos sutartyje numatyta, kad ieškovė yra platintoja ir jai suteiktos teisės prekiauti „AUTEL“ produkcija ir ginti prekių ženklo interesus. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo veiksmų ieškovė ir gamintojas patiria žalos. Atsakovui neteisėtai prekiaujant „AUTEL“ produktais daroma žala ieškovei, kaip bendrovei, kurios platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų. Anot ieškovės, prekių ženklų savininkas, turintis išimtines teises į prekių ženklą, pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą (toliau – Prekių ženklų įstatymas), turi teisę uždrausti atsakovui prekiauti prekėmis, kurios pažymėtos prekių „AUTEL“ prekių ženklų, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ar kitas turėtas išlaidas. Anot ieškovės, atsakovas atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kadangi atsakovas yra laikomas tiesioginiu konkurentu, tačiau tik ieškovė turi išimtinę teisę platinti „AUTEL“ produktus Lietuvoje (ir kitose nurodytose šalyse), todėl ieškovė patiria reikšmingų finansinių, intelektinių ir organizacinių išlaidų, o atsakovas, neturėdamas prekių ženklo teisių turėtojo leidimo ir prekiaudama „AUTEL“ produkcija, ne tik pažeidžia teises į prekių ženklus, bet ir atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieškovės galimybėmis konkuruoti. Teigia, kad atsakovo gauta nauda parduodant „AUTEL“ produktus turi būti pripažinta ieškovės nuostoliais. Nurodo, kad ieškovės ir gamintojos sutartyje nustatyti pardavimų vietų kokybės ir įrengimo; produktų pateikimo ir pardavimo kokybės; pagalbos klientams ir platintojų mokymų; prekių ženklo pavadinimo naudojimo; produktų saugojimo; įsipareigojimų laikytis „AUTEL“ gairių, susijusių su „AUTEL“ produktų pardavimu interneto svetainėje ir fizinėje parduotuvėje. Tai, anot ieškovės, patvirtina, kad egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai „AUTEL“ produkcijai per ribotą platintojų skaičių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. V. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo pripažinti, kad ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“ nėra tinkamas ieškovas šioje byloje ir bylą nutraukti arba ieškinį atmesti šiuo pagrindu, netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Anot atsakovo, ieškinyje reiškiama pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi ieškovė vienur nurodo, jog veikia pagal išimtinės distribucijos sutartį, o kitoje – pagal selektyvios distribucijos sutartį. Teigia, kad neaišku, kas pasirašė kartu su ieškiniu pateiktą dokumentą, įvardintą kaip 2021 m. lapkričio 10 d. Sutartis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šį dokumentą pasirašė įgaliojimus turintis asmuo, todėl šis dokumentas jokia apimtimi nepagrindžia distribucijos teisinių santykių, juolab, jog dokumentas sudarytas vienašališkai. Minėtame dokumente nenurodyta nei šio dokumento sudarymo vieta, nei kas pasirašė minėtą dokumentą, nei dokumento galiojimo terminas, dokumentas nėra patvirtintas notaro, nors galimai pagal dokumento sudarymo vietą turėjo būti patvirtintas notarine tvarka kaip įgaliojimas, todėl šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo. Be to, Europos prekių ženklų savininkas nurodytas Autel Intelligent Technology Co. Ltd., o ne „Autel Europe GmbH“, atstovu taip nurodyta RMW&C Mietzel Wohlnick & Calheiros Partnerschaft mbB. Todėl ieškovės pateiktame 2021 m. lapkričio 10 d. dokumente nurodyta Autel Europe GmbH galimai neturėjo teisės sudaryti pateikto dokumento. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė iš viso neįrodė turinti įgaliojimus atstovauti gamintoją, taip pat nepagrindė įgaliojimų, kurie suteiktų teisę reikšti ieškinį, egzistavimo. Papildomai nurodo, kad ieškovė, siekdama uždrausti atsakovui platinti produkciją pažymėtą prekių ženklu AUTEL, privalo pagrįsti dėl kokių priežasčių prieštaraujama, kad prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė. Tuo tarpu ieškovė nenurodė, kokiu būdu po prekių išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė, nenurodė, koks išskirtinis prekybos būdas taikomas AUTEL prekėms, kurio atsakovas neatitinka, t. y. kad išleidžiant prekes į rinką ne ieškovės reikalaujamu būdu, pablogėja prekių būklė, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Ieškovė, nurodydama neva dėl atsakovo veiksmų ji ir gamintojas patiria žalą, nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teigimu, vien tai, kad rinkoje yra pigesnių prekių nei siūlo ieškovė, negali būti laikoma ieškovės patiriama žala. Akcentuoja, kad nors ieškovė reiškia ieškinį dėl neva nesąžiningų konkurencijos veiksmų, tačiau Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – Konkurencijos įstatymas) apibrėžia, jog šis teisės aktas taikomas tik ūkio subjektams, todėl akivaizdu, jog toks reikalavimas pareikštas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra nepagrįstas. Be to, ieškinyje visiškai nepagrindžiama, kokias Konkurencijos įstatymo normas neva pažeidė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovui neteisėtai prekiaujant „AUTEL“ produktais daroma žala ieškovei ir gamintojui, kurių platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų, kurie nėra tinkamai aptarnaujami pardavėjo. Nurodyta 2021 m. lapkričio 10 d. Sutartis suteikia ieškovei teisę prekiauti nurodytais įrenginiais ir išskirtines sąlygas prižiūrėti prekybą Lietuvoje, todėl duomenys, kad ieškovė šio dokumento nepasirašė nedaro jo negaliojančio. Atsikirsdama į atsiliepimo argumentus ieškovė akcentuoja, kad ji negali pateikti duomenų, kad pablogėjo prekių būklė, kadangi esminė problema pardavinėjant „AUTEL“ produkciją yra tuomet, kai pardavinėjami seni įrenginiai, kurie negali būti aptarnaujami nuotoliniu būdu arba atnaujinti; kai nėra suteikiama reikiamas aptarnavimas po kiekvieno prekės vieneto įsigijimo ir panašūs atvejai, kuomet galutinis pirkėjas gali nusivilti „AUTEL“ prekių ženklų dėl netinkamo pardavėjo elgesio, kuris neturi kompetencijos ir nėra patvirtintas distributorių sąraše. Nurodo, kad ieškovės darbuotojai nuolat stažuojasi ir kelia kvalifikaciją, todėl atitinka „AUTEL“ keliamus reikalavimus ir turi reikiamas žinias.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike nurodo, kad Europos prekių ženklo savininku nurodytas Autel Intelligent Technology Co. Ltd., o ne Autel Europe GmbH, atstovu taip nurodyta RMW&C Mietzel Wohlnick & Calheiros Partnerschaft mbB. Todėl ieškovės pateikto 2021 m. lapkričio 10 d. dokumento Autel Europe GmbH iš viso neturėjo teisės sudaryti. Teigia, kad visiškai neaišku, kas pasirašė 2021 m. lapkričio 10 d. dokumentą, todėl nėra galimybės nustatyti, ar dokumentą pasirašęs asmuo iš viso turėjo įgaliojimus atstovauti įmonę ir pasirašyti minėtą dokumentą. Anot atsakovo, ieškovė dublike pripažino, kad pateikti duomenų, jog pablogėjo prekių būklė, negali, todėl ieškovė neįrodė, kokiu būdu po prekių išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė, nenurodė, koks išskirtinis prekybos būdas taikomas AUTEL prekėms, kurio atsakovas neatitinka.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“ yra 2012 m. spalio 8 d. įregistruota bendrovė, kurios veikla yra susijusi su prekyba automobilių serviso ir pramonės įranga Baltijos šalyse. Iš Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų registro duomenų bazės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė savo vardu yra įregistravusi grafinį prekių ženklą „BDS BALTIC DIAGNOSTIC SERVICE“ (paraiškos padavimo data 2012 m. spalio 29 d.; įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 26 d.), prekių ženklas įregistruotas 35 Nicos klasifikacijos prekėms ir paslaugoms (prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių). Prekių ženklo vaizdas:
6. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė ir Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė platintojo sutartį (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį, kuriomis ieškovei iš esmės suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos, Suomijos ir Rumunijos rinkose ir atstovauti Vokietijos bendrovę šiose teritorijose. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad pasirašius minėtus susitarimus, ieškovė tapo vienintele „AUTEL“ produkcijos pardavėja Lietuvoje (ir kitose Sutartyje nurodytose valstybėse). Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvoje veikia keli „AUTEL“ produkcijos pardavėjai, kurie be gamintojo žinios pardavinėja prekių ženklo produkciją, iš kurių ir atsakovas L. V. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad atsakovas nurodyta „AUTEL“ produkcija prekiauja per savo internetinį tinklalapį https://underbonnet.lt/. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. gruodžio 16 d. oficialiais atsakovo vykdomos prekybos el. pašto adresais ir išsiuntė pretenzijas, vėliau pretenzijas pakartotinai išsiuntė atsakovo atstovei advokatei Donata Lapėnienei 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. balandžio 8 d.; 2023 m. sausio 9 d., tačiau atsakovas atsakė tik į vieną pretenziją ir po to jokių atsakymų neteikė.
7. Iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenų bazės „eSerach plus“ nustatyta, kad Europos Sąjungoje registruoti ir šiuo metu galiojantys yra šie prekių ženklai, su žymeniu „AUTEL“: 1) figūrinis prekių ženklas „Autel“ (Nr. 1621537); 2) figūrinis prekių ženklas „AUTEL REMOTE EXPERT“ (Nr. 1649557); 3) žodinis prekių ženklas „Autel“ (Nr. 008330284); 4) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiDAS“ (Nr. 008338089); 5) figūrinis prekių ženklas „AUTEL“ (Nr. 016430472); 6) figūrinis prekių ženklas „AUTEL“ (Nr. 018327516); 7) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiScope“ (Nr. 018339003); 8) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiVideo“ (Nr. 018339007); 9) žodinis prekių ženklas „AutelCloud“ (Nr. 018444043); 10) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiCharge“ (Nr. 018585578); 11) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiCharger“ (Nr. 018585580). Visi paminėti prekių ženklai priklauso Kinijos Liaudies Respublikoje (Šendžene) registruotai bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Iš Tarptautinių prekių ženklų („Madrid Monitor“) duomenų bazės nustatyta, jog minėtos Kinijos bendrovės vardu šiuo metu yra registruoti keturi tarptautiniai prekių ženklai su žymeniu „AUTEL“.
8. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą nutraukti prekybą prekių ženklais „AUTEL“ pažymėtais produktais ir uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybą per interneto svetainę https://underbonnet.lt/. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, teigia, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, nes neįrodė, kad turi įgaliojimus ginti prekių ženklų, su žymeniu „AUTEL“, savininko teises, taip pat atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių prieštaraujama, kad atsakovo pardavinėjamos „AUTEL“ prekės toliau būtų komercializuojamos.
Dėl ieškovės teisės reikalauti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ gynimo
9. Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką yra aktuali to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu. Iš esmės analogiška nuostata taikoma ir Europos Sąjungos prekių ženklui. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame nustatyta, kad nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad norint nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, turi būti nustatyta, kad pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t. y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-63/97).
10. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų duomenų (žr. šio sprendimo 5-7 punktus) nenustatyta, jog ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“ turėtų Prekių ženklų įstatyme ar Reglamente nustatytas prekių ženklo savininko teises į ženklus, pažymėtus žymeniu „AUTEL“. Kaip jau minėta, ieškovės vardu yra registruotas tik nacionalinis grafinis prekių ženklas „BDS BALTIC DIAGNOSTIC SERVICE“.
11. Ieškovė savo teisę ginti intelektinės nuosavybės teises, kiek tai susiję prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, apsauga, grindžia iš esmės 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutartimi (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi, kurios sudarytos su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, susipažinęs su nurodytų sutarčių turiniu, pastebi, jog nors 2021 m. lapkričio 10 d. sutartyje numatyta, kad Vokietijos bendrovė įgalioja susijusį ieškovės asmenį, atstovauti Autel Europe GmbH ginant jos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose (e. b. t. 1, l. 173), tačiau 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutarties (be išimtinių teisių) 11 paragrafo „Intelektinės nuosavybės teisės, AUTEL Europe rinkoženklio ir prekybinis pavadinimas“ 5 punkte numatyta, kad platintojas nedelsdamas raštu informuos AUTEL Europe apie visus sąžiningos konkurencijos pažeidimus ir visus trečiųjų šalių padarytus ženklinimo, rinkoženklių, prekių pavadinimų ir kitų intelektinės nuosavybės teisių (įskaitant patentus ir autorių teises) pažeidimus, apie kuriuos jis sužino ir kurie gali turėti įtakos AUTEL Europe arba sutartiniams produktams. Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų (e. b. t. 1, l. 159-174).
13. Taigi šiuo atveju iš pacituotų sutartinių nuostatų matyti, jog, viena vertus, Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH tiesiogiai neįpareigojo ieškovės ginti Vokietijos bendrovės intelektinės nuosavybės teises. Pažodinis sutarties nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė visų pirmą privalo informuoti gamintoją apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, tuo tarpu formuluotė „Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų“ expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenumato ieškovės įpareigojimo ginti gamintojos intelektinės nuosavybės teises, be to, aptarta sutartinė sąlyga gali būti interpretuojama įvairiai ir nesuponuoja tiesioginio ieškovės dalyvavimo ginant gamintojo intelektinės nuosavybės teises. Kita vertus, minėtą formuluotę vertinant kartu su 2021 m. lapkričio 10 d. sutarties nuostata, jog ieškovei suteikiama teisė ginti gamintojos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose, tai sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė turi teisę teismine tvarka ginti gamintojos intelektinės nuosavybės teises. Kaip jau buvo minėta, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Tarptautinių prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“ nuosavybės teisė priklauso Kinijos bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Be to, nei EUIPO duomenų bazėje, nei „Madrid Monitor“ duomenų bazėje nėra duomenų, jog Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH, su kuria ieškovę sieja sutartiniai distribucijos teisiniai santykiai, savo vardu būtų įregistravusi prekių ženklus su žymeniu „AUTEL“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, jog prekių ženklų, žymimų žymeniu „AUTEL“ savininkė (Kinijos bendrovė Autel Intelligent Technology Corp., Ltd.) būtų įgaliojusi ar kitaip suteikusi teisę ieškovei arba Vokietijos bendrovei ginti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
15. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).
16. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
17. Aptartų bylos duomenų, susijusių su Tarptautinių ir Europos Sąjungos prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ nuosavybės teisėmis, analizė, teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Dėl to teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės, kiek tai su teisės ginti prekių ženklų savininko teises ir teisėtus interesus, turėjimo.
18. Šiame kontekste atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimo neturėjimas suponuoja teismo pareigą nutraukti civilinę bylą, tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tokia procesinė bylos baigtis nėra galima, kadangi tokioje situacijoje ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022, 34 punktas).
Dėl ieškovės teisių, kylančių iš distribucijos sutarties, apimties
19. Ieškovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu palaikė poziciją, jog šiuo atveju ieškovė veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį su galimybe ginti prekių ženklą Sutartyje numatytoje prekybos teritorijoje. Anot ieškovės, atsakovui neteisėtai prekiaujant „AUTEL“ produktais daroma žala ieškovei, kaip bendrovei, kurios platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų, be to, ieškovės darbuotojai nuolat stažuojasi ir kelia kvalifikaciją, todėl atitinka būtent ieškovė atitinka „AUTEL“ keliamus reikalavimus ir turi reikiamas žinias.
20. Teismas pastebi, kad ieškovės (jos atstovo teismo posėdžių metu) išreikšta pozicija dėl distribucijos rūšies nagrinėjamu atveju nėra nuosekli: viena vertus ieškovė nurodė, jog veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį, antra vertus, išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai „AUTEL“ produkcijai per ribotą platintojų skaičių. Šiame kontekste, teismo nuomone, taip pat reikšminga ta faktinė aplinkybė, jog byloje pateikta 2020 m. gruodžio 28 d. sutartis pavadinta „Platintojo sutartis (be išimtinių teisių)“.
21. Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.
22. CK 6.796 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus.
23. Tiek Lietuvos įstatymų leidėjo (CK 6.800 straipsnis), tiek teisės doktrinoje distribucija skirstoma į išimtinę ir pasirinktinę (selektyvią). Ginčui aktualioje ieškovės ir Vokietijos bendrovės 2020 m. gruodžio 28 d. sutarties 2 paragrafo 1 punkte numatyta, jog AUTEL Europe paskiria ir įgalioja platintoją (ieškovę) išimtinių teisių neturinčiu platintoju Sutartinių produktų pagal šią Sutartį platinimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje. Taigi iš pacituotos sutarties nuostatos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju aktuali yra selektyvi distribucija, kuri reiškia, kad gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus (CK 6.800 straipsnio 3 dalis).
24. Selektyvi distribucija nepažeidžia teisės aktuose numatyto konkurencijos reglamentavimo, kai: 1) selektyvios distribucijos sutartyje numatyti reikalavimai yra teisėti dėl parduodamo daikto prigimties; 2) distributorių parinkimas pagrįstas objektyviais nediskriminuojančiais standartais; 3) selektyvios distribucijos sutartyje nustatyti kriterijai yra reikalingi pardavimo požiūriu; 4) konkurencija ribojama proporcingu būdu. Selektyvios distribucijos sistemos tikslas yra užtikrinti, kad prekių ženklais pažymėtais produktais prekiautų tik įgalioti distributoriai, kurie sugeba užtikrinti, kad prekių ženklų reputacija bei kokybė būtų išlaikoma pagal distribucijos sutartyje įtvirtintus reikalavimus taip apsaugant prekių ženklų reputaciją bei jais pažymėtų produktų kokybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-881/2021).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad atsakovo parduodamos ginčo prekės, pažymėtos prekių ženklais su žymeniu „AUTEL“ buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką ir šių prekių patekimo į rinką iš esmės neginčijo. Teismas pastebi, kad šiuo atveju ieškovė, siekdama uždrausti atsakovui platinti produkciją, pažymėtą prekių ženklu su žymeniu „AUTEL“, privalo pagristi, dėl kokių priežasčių prieštaraujama, jog prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Reglamento 15 straipsnis). Taigi ieškovė privalo įrodyti priežastis, dėl kurių jos parduodamai produkcijai privalo būti taikomas išskirtinis prekybos būdas, t. y. išleidžiant ją į rinką ne ieškovės reikalaujamu būdu, pablogėja prekių būklė. Pažymėtina, kad tokio įrodinėjimo naštos paskirstymo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-355-881/2020).
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo vertinimu ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kadangi ieškovės įrodinėjimas šioje byloje apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog dėl atsakovo atliekamų veiksmų, ieškovės platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų, taip pat ieškovė teigė, kad jos darbuotojai nuolat stažuojasi ir kelia kvalifikaciją, todėl atitinka „AUTEL“ keliamus reikalavimus ir turi reikiamas žinias, tačiau nenurodė, kaip tai susiję su atsakovo pardavinėjamos „AUTEL“ produkcijos galimu pablogėjimu (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kadangi yra laikomas tiesioginiu konkurentu, tačiau tik ieškovė turi išimtinę teisę platinti „AUTEL“ prekių ženklais pažymėtus produktus Lietuvoje (ir kitose distribucijos sutartyje nurodytose šalyse), todėl ieškovė patiria reikšmingų finansinių, intelektinių ir organizacinių išlaidų, o atsakovas, neturėdamas prekių ženklo teisių turėtojo leidimo ir prekiaudamas „AUTEL“ produkcija, ne tik pažeidžia teises į prekių ženklus, bet ir atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieškovės galimybėmis konkuruoti. Atsakovas savo ruožtu su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, teigia, jog Konkurencijos įstatymas taikomas tik ūkio subjektams, todėl reikalavimas, pareikštas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui yra nepagrįstas.
28. Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. To paties įstatymo 3 straipsnio 25 dalį, ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, jo atžvilgiu gali būti taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovas užsiima ūkine veikla, susijusia su prekių pirkimu ar pardavimu ne asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 24 dalis).
29. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
30. Bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 36 punktas). Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).
31. Nagrinėjamu atveju teismas bylos duomenų pagrindu pripažįsta, kad atsakovo parduodamos prekės, prieš jas pradedant pardavinėti atsakovui savo internetiniame tinklalapyje, jau buvo patekę į Europos Sąjungos rinką. Savo ruožtu ieškovė byloje neįrodinėjo, kad prekės į Europos Sąjungos rinką buvo importuotos neteisėtai. Teismo vertinimu, tokiu atveju ieškovė negali, remdamasi konkurencijos teisės normomis, reikalauti visiškai uždrausti atsakovui prekiauti prekių ženklo su žymeniu „AUTEL“ prekėmis, be to, byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo pardavinėjama produkcija yra ne originali „AUTEL“ prekių ženklo produkcija. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovės, kaip selektyvios distribucijos sutarties pagrindu veikiančio subjekto, reikalavimas dėl prekybos veiksmų uždraudimo atsakovui, pagal tai, kaip jis suformuluotas, prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes ieškovė siekia apriboti kitų subjektų (šiuo atveju atsakovo) galimybes prekiauti originalia „AUTEL“ produkcija, įsigyta iš kitų, ne ieškovės veiklos teritorijoje veikiančių, platintojų.
32. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, teismas prieina išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip distributorės, teisių pažeidimą nei Prekių ženklų įstatymo, nei Konkurencijos įstatyme įtvirtintais pagrindais, todėl ieškinio reikalavimas ir šiuo pagrindu yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo byloje 880,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį parengimas – 300 Eur, tripliko parengimas – 580,80 Eur). Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja pateiktomis teisinių paslaugų apmokėjimo suvestinėmis bei išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
35. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 880,80 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ (juridinio asmens kodas 302883915).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.