Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-10-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-18618-1099/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-04
Bylos Nr.
2YT-18618-1099/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13386-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18618-1099/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13386-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Neringa Lipeikienė, E. M., N. O. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST 5“, uždaroji akcinė bendrovė „G&L Logistics“, žemės ūkio bendrovė „Brazelės valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. M. (įkaito davėjas) pateikė skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-23-62-30919 ir priimti sprendimą parduoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo žemės sklypas) skolininko pasiūlytam pirkėjui už ekspertizės metu teismo eksperto nustatytą rinkos vertę.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su antstolė priimtu patvarkymu, kuriuo buvo atsisakyta parduoti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėjo teigimu, vykdymo procese jis jau antrą kartą nurodė antstolei asmenį, galintį įsigyti pareiškėjui priklausantį turtą už išieškotojos eksperto nustatytą šio turto kainą. Pasak pareiškėjo, pirmą siūlymą jis pateikė dar 2018 metais, o jo pasiūlytas pirkėjas įvykdė visas įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau tuo metu išieškotoja nusprendė stabdyti išieškojimo procesą vykdomojoje byloje ir tokiu būdu sutrukdė pareiškėjui pasinaudoti įstatyme nustatyta teise.

3. Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. liepos 18 d. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EDS INVEST 5“, perėmusios reikalavimą į pareiškėjo tėvo E. M. skolą iš pradinės kreditorės, atstove prisistačiusi mergina telefonu kreipėsi į pareiškėją ir pasiūlė jam atvykti į advokatų profesinės bendrijos Šienavičius ir partneriai „Response“ buveinę aptarti skolos padengimo vykdomojoje byloje Nr. 0062/23/00202 klausimą. Pareiškėjo teigimu, susitikimas įvyko 2023 m. liepos 25 d., jame dalyvavo pareiškėjas ir du išieškotojos atstovai, kurie informavo pareiškėją, kad išieškotojos parinktas ekspertas atliko pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ekspertizę ir nustatė šio žemės sklypo kainą; pareiškėjui taip pat buvo pateiktas vienas lapas iš ekspertizės akto. Pareiškėjas akcentuoja, kad patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo buvo priimtas vėliau, t. y. 2023 m. liepos 26 d.

4. Pareiškėjas paaiškina, kad susipažinęs su ekspertizės akte nurodyta ginčo žemės sklypo kaina, jis pareiškė norą pasiūlyti šiam žemės sklypui pirkėją. Anot pareiškėjo, susitikime dalyvavę išieškotojos UAB „EDS INVEST 5“ atstovai sutiko su pareiškėjo siūlymu ir pasiūlė pareiškėjui taip pat įsigyti ir kitą pareiškėjo tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, į kurį yra nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje, už 80 proc. eksperto nustatytos šio turto vertės, t. y. 254 000 Eur.

5. Pareiškėjas nurodo, kad gavęs išieškotojos pritarimą, jis kreipėsi į antstolę ir nurodė, kad gavo išieškotojos sutikimą dėl pirkėjo anksčiau minėtam turtui paieškos, o antstolė informavo pareiškėją, jog tokiems veiksmams atlikti išieškotojos sutikimas nėra reikalingas ir kad pareiškėjas turi rasti pirkėją, kuris, savo ruožtu, turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), atlikti tam tikrą procedūrą, sumokėti valstybei reikiamas rinkliavas ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Be to, pareiškėjo teigimu, antstolės padėjėjas patarė pareiškėjui, kad jo surastas pirkėjas nedelsiant sumokėtų eksperto nustatytą ginčo žemės sklypo rinkos vertę, nes nuo pinigų sumokėjimo dienos yra skaičiuojamas 20 dienų terminas, kuriam suėjus turi būti surašytas turto pardavimo aktas.

6. Pareiškėjo vertinimu, jis veikė pagal antstolės nurodymus, t. y. surado turto pirkėją, kuris sumokėjo visą eksperto nustatytą turto rinkos vertę, atliko visas procedūras ir sumokėjo rinkliavas valstybei, tačiau šio proceso metu išieškotojos atstovai pateikė pareiškėjui pasiūlymą pirkti iš jų kreditorinį reikalavimą už 290 000 Eur; jam nesutikus, buvo pasiūlytas pirkėjas ginčo sklypui už didesnę kainą. Pareiškėjo įsitikinimu, išieškotoja savo veiksmais trukdo pareiškėjui įgyvendinti jo teisę siūlyti jam priklausančio turto pirkėją; teigia, kad išieškotoja pasiūlė savo surastą, su išieškotoja susijusį pirkėją, nors tokia jos teisė nėra nustatyta įstatyme.

7. Anot pareiškėjo, antstolė, nepaisydama anksčiau nurodytų aplinkybių, priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame rėmėsi išieškotojos tariamais ir fiktyviais prašymais, ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.

8. Antstolė Neringa Lipeikienė 2023 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-23-62-34329 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

9. Antstolė nurodo, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0062/23/00202, 0062/23/00229 ir 0062/23/00311 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. M. (skolininko tėvo) išieškotojų UAB „EDS INVEST 5“, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) naudai.

10. Antstolė aiškina, kad vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko E. M., buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo žemės sklypas. Pasak antstolės, 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu ji skyrė ekspertizę šio žemės sklypo vertei nustatyti; ekspertizę atliko teismo ekspertas V. S., kuris šį žemės sklypą įvertino 4 340 Eur suma. Antstolė nurodo, kad 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu ji nustatė, jog ginčo žemės sklypo vertė yra eksperto nustatyta vertė – 4 340 Eur. Antstolė nurodo, kad 2023 m. liepos 31 d. ji gavo pareiškėjo ir skolininko prašymą parduoti ginčo žemės sklypą pirkėjai UAB „G&L logistics“ už eksperto nustatytą kainą; tą pačią dieną gautas ir potencialios pirkėjos sutikimas pirkti šį žemės sklypą, o 2023 m. rugpjūčio 1 d. potenciali pirkėja sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 4 340 Eur sumą.

11. Antstolės teigimu, 2023 m. rugpjūčio 8 d. ji gavo išieškotojos UAB „EDS INVEST 5“ pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad išieškotoja siūlo savo ginčo žemės sklypo pirkėją – žemės ūkio bendrovę (toliau – ŽUB) „Brazelės valda“, kuri šį žemės sklypą yra pasirengusi įsigyti už didesnę kainą, t. y. 5 000 Eur. Antstolė nurodo, kad tą pačią dieną ji gavo ŽŪB „Brazelės valda“ pasiūlymą nupirkti ginčo žemės sklypą už 5 000 Eur ir kad šią sumą ŽŪB „Brazelės valda“ tą pačią dieną pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą; pasiūlyme ŽŪB „Brazelės valda“ prašė informuoti ją, jei skolininko ar įkaito davėjo pasiūlyta pirkėja pateiktų pasiūlymą įsigyti ginčo žemės sklypą už didesnę nei 5 000 Eur kainą.

12. Antstolės manymu, pareiškėjo pateiktas skundas yra nepagrįstas. Aiškina, kad tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis privalo veikti vadovaudamasis taip, jog vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti geriausiu būdu. Antstolė akcentuoja, kad potencialių pirkėjų pasiūlytos ginčo žemės sklypo kainos nepadengia 970 941,11 Eur skolos kreditoriams ir vykdymo išlaidų bendros sumos. Taip pat pažymi, kad įsiskolinimas iš skolininko E. M. yra išieškomas ir kitoms išieškotojoms. Antstolės įsitikinimu, skolininko pasiūlytos pirkėjos siūloma ginčo žemės sklypo kaina neužtikrina vykdymo proceso tikslo gauti kuo didesnę sumą už areštuotą žemės sklypą. Antstolės manymu, šioje byloje susiklostė situacija, kad dėl ginčo žemės sklypo praktiškai vyksta aukcionas, o tokia situacija prieštarauja teisiniam reglamentavimui, todėl akivaizdu, jog anksčiau minėto turto pardavimas už didžiausią kainą yra įmanomas tik tokį turtą pardavus iš varžytynių ir būtent dėl šios priežasties antstolė priėmė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 4 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad antstolis turi imtis visų būtinų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau tuo pačiu jis negali pažeisti skolininko teisių; palaiko antstolės 2023 m. rugsėjo 7 d. patvarkyme nurodytą poziciją.

15. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

16. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 5“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Suinteresuotas asmuo teigia, kad nors antstolė nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neišnaudojo galimybės ginčo turtą parduoti išieškotojos pasiūlytai pirkėjai už didesnę siūlomą kainą, tačiau priėmusi skundžiamą patvarkymą antstolė užtikrino, jog ginčo turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą ir taip užtikrino skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą; toks sprendimas yra logiškas ir atitinkantis tiek išieškotojų, tiek skolininko interesus.

17. Kiti suinteresuoti asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

18. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

19. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė Neringa Lipeikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00202 dėl 371 426,63 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto išieškojimo kreditorės UAB „EDS INVEST 5“ naudai, skolininkas E. M.; išieškojimas šioje vykdomoje byloje vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties byloje Nr. I-823V/2010 pagrindu. Be to, antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00229 dėl 383 573,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos VĮ Turto banko naudai; šioje byloje išieškojimas vykdomas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-202-544/2022, pagrindu. Taip pat antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00311 dėl 6 741 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai; išieškojimas vykdomas to paties Panevėžio apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0062/23/00202 yra išieškoma ir iš pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

20. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. gegužės 30 d. surašė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. S-23-62-21684, kuriuo paskyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo ir kito turto, iš kurio yra vykdomas išieškojimas, vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavedė teismo ekspertui V. S.. Antstolės paskirtas ekspertas parengė 2023 m. liepos 21 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2023/07-1, kuriame ginčo žemės sklypą įvertino 4 340 Eur suma. Antstolė 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-62-28378 ginčo žemės sklypą įkainojo 4 340 Eur suma.

21. Taip pat nustatyta, kad skolininkas ir pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė antstolei prašymą leisti parduoti ginčo žemės sklypą jų pasiūlytai pirkėjai UAB „G&L Logistics“ už vertintojo nustatytą kainą. Tą pačią dieną UAB „G&L Logistics“ pateikė antstolei sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugpjūčio 11 d. išduotą sutikimą, kad UAB „G&L Logistics“ įsigytų ginčo žemės sklypą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. į antstolę kreipėsi išieškotoja UAB „EDS INVEST 5“ ir nurodė siūlanti pirkėją ŽŪB „Brazelės valda“, kuri už ginčo sklypą yra pasirengusi sumokėti didesnę sumą – 5 000 Eur. Išieškotojos siūloma pirkėja 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė siūlymą dėl ginčo turto pirkimo ir sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 5 000 Eur depozitą.

22. 2023 m. rugpjūčio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininko, įkaito davėjo, išieškotojo prašymų Nr. S-23-62-30919, kuriuo netenkino pareiškėjo ir skolininko prašymų dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui, taip pat netenkino išieškotojos prašymo dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jos pasiūlytam pirkėjui, nutarė ginčo žemės sklypą pardavinėti iš varžytynių, taip pat grąžinti įmokėtas į antstolės depozitinę sąskaitą sumas. Pareiškėjas nesutinka su šiuo patvarkymu ir teigia, kad skundžiamas patvarkymas pažeidžia jo teisėtus interesus.

23. Varžytynių skelbimo, vykdymo, turto perdavimo iš varžytynių tvarka, atvejai, kai varžytynės pripažįstamos neįvykusiomis ir jų pripažinimo neįvykusiomis teisinės pasekmės reglamentuotos CPK XLIX skyriuje. CPK 694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2 000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur, realizuojamas parduodant iš varžytynių. CPK 694 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.

24. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis turto realizavimo būdas priverstinio vykdymo procese. Toks turto realizavimo būdas yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, nes skolininkas, geriausiai žinodamas savo turto ypatumus, gali surasti pirkėją, norintį įsigyti turtą už aukščiausią kainą. Be to, turto pardavimas skolininko pasirinktam pirkėjui mažina socialinę įtampą, nes pats skolininkas turi teisę pasirinkti savo turto pirkėją, ir leidžia išvengti ginčų ateityje dėl turto realizavimo. Paprastai toks turto pardavimo būdas apsaugo ir jį įsigijusį asmenį nuo ginčų dėl skolininko ir jo šeimos narių išsikėlimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-7-69-313/2021).

26. Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą akcentavo, kad priverstinis turto realizavimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, jog kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

27. Bylose, susijusiose su priverstiniu teismo sprendimų vykdymu, nuosavybės apsaugos kontekste (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad kišimasis į nevaržomą naudojimąsi asmens turtu šiame proceso etape yra skirtas vykdyti teismų sprendimus, įpareigojančius pareiškėją sumokėti sumas, kurias jis skolingas savo kreditoriui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį tikrumą vykdant teismo sprendimus, o tai neabejotinai yra visuomenės interesas (EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57239/00, par. 55). Tame pačiame sprendime EŽTT taip pat įpareigoja nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų. EŽTT praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga pusiausvyra tarp konkuruojančių interesų, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (žr. pirmiau nurodyto EŽTT sprendimo par. 61).

28. Vadovaudamasis anksčiau nurodyta EŽTT praktika, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukūrė taisyklę, kad nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, toks turto pardavimo būdas negali būti taikomas, jeigu paaiškėja, kad parduodant turtą skolininko nurodytam pirkėjui vykdymo proceso dalyvių interesai neužtikrinami maksimaliai geriausiu būdu, t. y. turtą siekiama nupirkti (parduoti) už mažesnę kainą, nei yra to turto rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

29. Nagrinėjamu atveju vykdymo procese susiklostė situacija, kad įkaito davėjui (pareiškėjui) ir skolininkui pasiūlius ginčo žemės sklypo pirkėją, savo pirkėją, pasiruošusią sumokėti didesnę kainą už ginčo turtą, pasiūlė ir išieškotoja. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, ginčo turtas negalėjo būti parduotas pareiškėjo pasiūlytai pirkėjai, nes ginčo turto pardavimas už mažesnę kainą (4 340 Eur), esant duomenų, kad kitas asmuo už tą patį turtą yra pasiruošęs sumokėti daugiau (5 000 Eur), neatitiko skolininko ir visų trijų išieškotojų interesų pusiausvyros. Akcentuotina ir tai, kad bendra skolininko skola išieškotojoms yra žymiai didesnė, nei potencialių pirkėjų siūlomos ginčo žemės sklypo įsigijimo kainos, todėl galutinė ginčo žemės sklypo pardavimo kaina nulems, kokia dalimi bus patenkinti išieškotojų reikalavimai. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad tam tikras ginčo žemės sklypo potencialių pirkėjų tarpusavio rungtyniavimas, išieškotojos pasiūlytos pirkėjos pasiryžimas didinti ginčo sklypo kainą netiesiogiai suponuoja ginčo žemės sklypo galimai didelę paklausą.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad antstolė pagrįstai atsisakė parduoti ginčo žemės sklypą pareiškėjo, skolininko ir išieškotojos pasiūlytoms pirkėjoms, bei nusprendė šį žemės sklypą pardavinėti iš varžytynių, nes iš bylos duomenų galima daryti tikėtiną išvadą, jog varžytynėse šis turtas bus parduotas už didesnę kainą.

31. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Neringa Lipeikienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič