Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. N., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, vedęs, dirba, teistas:

1) 1995 m. kovo 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1995 m. gegužės 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 gegužės 1 d.), 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 1995 m. kovo 2 d. nuosprendžiu skirta bausmė, galutinę bausmę paskiriant 4 metus laisvės atėmimo. 1995 m. gruodžio 21 d., pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 1997 m. sausio 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu. 2000 m. vasario 9 d., vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai;

4) 2001 m. vasario 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1997 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

5) 2001 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį, 295 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 5 metams su ¼ turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi veika iš BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 295 straipsnio 1 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 5 metams. 2006 m. sausio 6 d. paleistas iš pataisos namų;

10) 2014 m. lapkričio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams. 2015 m. kovo 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta bausmė areštas 30 parų. 2015 m. kovo 25 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę;

12) 2017 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką, nustatyta galutinė bausmė – 39 paros arešto. Bausmę atliko 2017 m. birželio 2 d.;

13) 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

14) 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos bausmės – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant M. N. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuota automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 174 Eur. 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi M. N. skirtas papildomas įpareigojimas – likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. N. 2020 m. liepos 25 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini)g. iki (duomenys neskelbtini)numeriu pažymėto namo, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411 nustatytas mažiausias 2,06 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2020 m. liepos 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 25 d., apie 23 val. 22 min. buvo gautas pranešimas apie neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę. Važiuojant, (duomenys neskelbtini)gatvėje pastebėjo atvažiuojantį automobilį Audi, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas ties 77 numeriu pažymėtu namu. Lipant iš automobilio, per galinį automobilio langą pastebėjo, kad automobilio vairuotojas bando persėsti į keleivio vietą, todėl su kolega greitai pribėgo prie vairuotojo durelių ir jas atidarę vairuotoją iš automobilio ištraukė. Bendraujant su automobilio vairuotoju M. N., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti blaivumą sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, po 15 minučių – 2,26 promilių neblaivumas. Asmuo nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas atimtas (b. l. 34).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2020 m. liepos 25 d. 22:35 val. M. N. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, 23:51 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 36).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso N. N.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės vertė su PVM yra 1 330 Eur (b. l. 44, 45).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, M. N. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad visą dieną nuo pat ryto vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Nors teigia jautęsis gerai, suprato, kad yra neblaivus, vairavo todėl, kad sutuoktinė buvo dar girtesnė nei jis. Taigi tokie kaltinamojo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

M. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, kad 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemonės, 2020 m. liepos 25 d. apie 23.35 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas) (duomenys neskelbtini)g., Kaune, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, paskirta 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 1 d. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad su probacijos vykdymo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už skirtų pareigų nevykdymą jis buvo pasirašytinai supažindintas 2020 m. sausio 16 d. (b. l. 52-54). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinojęs, kad veikos padarymo metu jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones.

Teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-843/2019).

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. liepos 25 d. vairavo transporto priemonę žinodamas, jog 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. 2020 m. sausio 1 d. Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatyta nebuvo. Iš byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi dėl papildomos pareigos M. N. paskyrimo. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis netinkamai vykdė vieną iš teismo jam paskirtų įpareigojimų – draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, todėl asmuo įpareigotas gydytis priklausomybės ligas. Tuo tarpu, duomenų, kad Probacijos metu būtų vairavęs transporto priemonę, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, kuomet asmuo tik vieną kartą vairavo transporto priemonę, kai jam buvo uždrausta tai daryti, negalima vertinti, kad jis sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi M. N. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis M. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis anksčiau ne kartą teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 64-70, 71-93, 96-131. Kaltinamasis nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 61), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba ir šiuo metu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. davė išsamius parodymus, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, savo elgesį įvertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti asmens nuoširdumu, todėl pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdus gailėjimasis laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant atitinkančią vidurkį. Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Vadovaujantis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Kaip jau minėta, M. N. ne kartą teistas (iš viso – 14 kartų). Matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau ir po lygtinio paleidimo laikotarpio asmuo pakartotinai nusikalsdavo. Jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas pažymi ir tai, kad asmuo buvo nuteistas 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 metams. Po šio nuosprendžio priėmimo, t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis padarė naują veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Už šios veikos padarymą jis buvo nuteistas 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, o juo paskirtos ir su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme subendrintos bausmės vykdymas buvo dar kartą atidėtas maksimaliam terminui, skiriant M. N. atitinkamus įpareigojimus. Tačiau ir po šio nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis savo elgesio teigiama linkme nepakeitė, jam taikytos priemonės, t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, poveikio neturėjo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė turintis priklausomybę alkoholiui ir dedantis pastangas šią problemą išspręsti. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvių pastangų asmuo ėmėsi tuomet, kai Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėtas Probacijos tarnybos teikimas dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų skyrimo, ir jam teismo skirtas papildomas įpareigojimas – likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Šis teikimas išnagrinėtas dalyvaujant kaltinamajam, nutartis priimta 2020 m. birželio 23 d. ir, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2020 m. liepos 10 d. Tačiau tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl naujos, analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, asmuo realiai pradėjo šią problemą spręsti, t.y. atsigulė į gydymo įstaigą (posėdžio metu nurodė lankęs anoniminių alkoholikų užsiėmimus, vaikščiojo pas psichologą). Taigi darytina išvada, kad valstybės jau ne kartą parodyto pasitikėjimo asmuo nepateisino, toliau elgėsi neteisėtai, kas charakterizuoja kaltinamąjį neigiamai.

Kaltinamasis nurodė auginantis dvi mažametes dukras, išlaikantis šeimą, kadangi žmona nedirba, tačiau pažymėtina, kad dėl skirtinos bausmės galinčios kilti pasekmės jo šeimai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad aplinkybės, jog augina mažametes, būtinybė išlaikyti šeimą nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimo įvykdymo.

Visos aptartos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti, todėl teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, M. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 4 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, o veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Be to, matyti, kad jis už tokio pobūdžio teisės pažeidimą yra nubaustas ir administracine tvarka. Kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones M. N. yra skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. N. vairavo sutuoktinei N. N. priklausantį automobilį „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,06 promilės alkoholio, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, esant numatytoms sąlygoms, viena jų - perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju, tiek iš kaltinamojo, tiek liudytojos N. N. parodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 25 d. jie visą dieną buvo svečiuose ir vartojo alkoholį. Vakare, kaltinamojo seseriai išprašius juos iš savo namų, abu sėdo į automobilį ir juo išvažiavo link Kauno. N. N. suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus, perdavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, suvokdama, kad šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu, transporto priemonė – automobilis Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskuotina iš šios priemonės savininko.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilio Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti M. N. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę;

- konfiskuoti N. N. priklausantį automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini).

M. N. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2020 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. N. priklausantį automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.