Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 4 metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuotas N. N. priklausantis automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

M. N. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2020 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. N. priklausantį automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki šio turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411 nustatytas mažiausias 2,06 promilės neblaivumas.

2. M. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. liepos 25 d. apie 23.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, numatytą BK 68 straipsnyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. N. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. N. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, prašoma tik M. N. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Be to, apylinkės teismas pasisakė apie galimybę nuteistojo M. N. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Vien tai, kad nuteistojo gynėjo subjektyviu vertinimu, ginamajam turėjo būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, neduoda jokio pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo M. N. atidėti bausmės vykdymą.

9. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

10. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo M. N. atžvilgiu, nėra. Nors jis ir yra pripažintas kaltu už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

12. Išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam M. N., pagrindžia tai, jog teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniais nuosprendžiais net 3 kartus (1995 m. kovo 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu), todėl nuteistasis gerai žinojo kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniu nuosprendžiu M. N. buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas liudija, jog nuteistasis savo priešingo teisei elgesio nekeičia, išvadų nedaro ir toliau sėda už vairo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savo klaidų nepasimokydamas. Iš šių aplinkybių taip pat darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, kadangi ne kartą pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus. Aplinkybės, kad nuteistasis M. N. išlaiko šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba, kritiškai vertina savo elgesį - nėra pakankamos, kad pakeistų teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Pažymėtina, jog nuteistasis ir iki naujų nusikalstamų veikų padarymo žinojo ir suprato, kad jis turi rūpintis, išlaikyti ir padėti savo šeimai, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad praeityje viso M. N. teistas net 14 kartų, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 9 kartus, iš kurių vieną kartą nubaustas už tai, kad taip pat vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įvertintina ir tai, kad M. N. anksčiau ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau ir po lygtinio paleidimo laikotarpio asmuo pakartotinai nusikalsdavo. Be to, 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 3 metams, tačiau po šio nuosprendžio priėmimo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. N. vėl padarė naują nusikalstamą veiką ir 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu subendrinus bausmes, jos vykdymas buvo dar kartą atidėtas maksimaliam terminui, tačiau ir po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nepakeitė. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis M. N. prarado teismo pasitikėjimą dėl galimybės jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir taip pasiekti bausmės vykdymo tikslus.

13. Nesutiktina su skundo argumentu, kad realus bausmės atlikimas užkirs nuteistajam kelią nuteistajam gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kadangi jis yra baigęs stacionarinę Minesotos programą, tęsia gydymąsi pas psichologus, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad suimtiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (45 straipsnio 4 dalis), todėl gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui nuteistasis galės tęsti ir bausmės atlikimo metu, todėl šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

14. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, o ir pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.