- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2-15791-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06534-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- E. T.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovui R. G.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1) nustatyti dukros G. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su dukros motina – ieškove; 2) nustatyti dukros G. T. šią bendravimo tvarką su atsakovu E. T. (toliau – ir atsakovas): atsakovas turi teisę bendrauti su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki 18 val., nuo sekmadienio 10 val. iki 18 val. (atsakovui paimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą); atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. (atsakovui paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir ne vėliau nustatyto laiko parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą); dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną vasarą keturiolika dienų: prieš tai išsiunčiant (prieš 7 dienas) Ieškovės nurodytu telefono numeriu tekstinę (sms) žinutę apie pageidaujamą 14 dienų laikotarpį. Nesant galimybių suteikti 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį siūloma data, ieškovė privalo tą pačią dieną pasiūlyti kitą 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį - informuojant atsakovą jo nurodytu telefono numeriu - išsiunčiant tekstinę (sms) žinutę apie kitą siūlomą 14 dienų laikotarpį. Šalims nesutarus dėl bendravimo laiko, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 14 dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. (imtinai); 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai G. T., mokamą periodinėmis kas mėnesį išmokomis po 400 Eur (šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (2039 m. (duomenys neskelbtini) d.) ir paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 15 dienos); 4) priteisti iš atsakovo dukrai G. T. 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. su atsakovu nuo 2023 metų lapkričio mėn. negyvena kartu ir neveda jokio bendro ūkio. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo sudarytas joks kitas susitarimas. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, jiems 2021 metais gimė dukra G. T.. Ieškovės ir atsakovo dukra turi kalbos ir ortopedijos sutrikimų. Be šių paminėtų sutrikimų yra normalaus išsivystymo pagal savo amžių. Atsakovas iš pradžių rūpinosi dukra ir teikė tinkamą išlaikymą. Pusę tokių išlaidų vaiko išlaikymui skirdavo ir ji iš savo gaunamų pajamų. Atsakovas apie 2023 metus pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti ir nebendrauti su dukra. 2023 metais atsakovas dar teikė dukrai išlaikymą, kuris buvo akivaizdžiai nepakankamas ir ne kiekvieną mėnesį. Manė, kad atsakovas supras savo klaidingą elgesį ir pasitaisys, todėl nefiksavo jokių konkrečių aplinkybių dėl išlaikymo neteikimo ar nepakankamo išlaikymo faktų. Ieškiniu nekelia jokio ginčo dėl 2023 metų buvusių aplinkybių dėl išlaikymo. Dukra nuo pat gimimo gyveno ir gyvena kartu su ja jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Vaikui yra sudarytos visos tinkamo gyvenimo sąlygos, kas atitinka ne vien būtiniausius vaiko poreikius.
1.2. Atsakovas 2024 metais jau neteikė dukrai jokio išlaikymo, nepateikdamas jokių tam objektyvių priežasčių. Nuo 2024 metų kilo nemažai keblumų dėl bendravimo. Atsakovas netikėtai, neperspėdamas apie planuojamą susitikimą (bendravimą) su dukra, paimdavo dukrą, nesiskaitydamas su objektyviais ieškovės poreikiais. Dažnai tokiuose atvejuose atsakovas būdavo neblaivus, todėl šiuo pagrindu ieškovė ribodavo tokius susitikimus, kad nebūtų pakenkta dukros saugumui ir normaliam dukros vystymuisi. Kilus ginčui, įvyko privalomoji mediacija, kurios metu atsakovas žodžiu sutiko sudaryti taikų susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Privalomoji mediacija buvo atlikta, tačiau po to atsakovas kategoriškai pareiškė, kad nesudarys jokio taikaus susitarimo, kadangi turi kitų skolinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis (antstolius, kreditorius), todėl šiuo metu negali teikti jokio išlaikymo (bent dalinio) dukrai.
1.3. Atsakovas nepateikė jokio taikaus susitarimo nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 20 d. (daugiau nei pusantro mėnesio) ir faktiškai neteikė toliau (per šį laikotarpį) bent dalinio dukros išlaikymo kiekvieną mėnesį. Atsakovas nuo 2024 metų sausio 1 d. neteikė jokio faktinio išlaikymo dukrai (nei sumų pervedimais ieškovei kaip faktinei išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise (pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke), nei kitais faktiniais būdais), todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.
1.4. Dėl bendravimo tvarkos su dukra ieškovė nurodė, kad dukra yra pakankamai mažo amžiaus ir nesugeba raiškiai išreikšti savo minčių, o juo labiau - turėti aiškią valią. Atsakovas paskutiniu metu su dukra visiškai nebendrauja, nesirūpina. Dukra dažnai nenori būti su atsakovu dėl atsakovo pasirodymo neblaiviam dukros akivaizdoje. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga dukros atostogų laiką nustatyti tik kai dukra pradės lankyti mokyklą. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba, todėl atsakovui, neturinčiam jokių pajamų, neįsivaizduotinas atostogų laikas, kadangi atsakovas fiziškai negalės tinkamai pasirūpinti dukros maitinimu ir pan. Atsakovui pagerinus savo turtinę padėtį ir atstačius tinkamus santykius su dukra, atsakovas turėtų galimybę taikiai išspręsti klausimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o neišsprendus, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
1.5. Dėl dukros išlaikymo ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 900 Eur. Šis išlaikymo dydis objektyviai atitinka būtiniausius vaiko poreikius. Nors dukra yra mažo amžiaus, tačiau vaikas greitai auga, todėl avalynės ir rūbų keitimas iš kintančio ūgio keičiasi labai greitai. Dukrai skirtiną išlaikymo sumą sudaro: 1) komunaliniai buto mokesčiai - apie 200 Eur per mėnesį. Pagrįstai laikytina, kad dalis šių išlaidų (mažiausiai ketvirtadalis - apie 50 Eur) sudaro dukros poreikių tenkinimas (elektra, vanduo ir pan.); 2) mokėjimai už dukros lankomą darželį; 3) maistas vaikui. Dienos maisto išlaidos siekia apie 10–15 Eur (maisto produktai, vaisiai). Suma galėtų būtų mažesnė, tačiau ne visada likęs maistas gali būti naudojamas, kadangi genda. Kita vertus, maisto tikslaus kiekio nupirkti neįmanoma (pvz., dėl esamos pakuotės). Vaikas turi gauti ir įvairių natūralių vitaminų, būtinų normaliam vaiko vystymuisi; 4) vaiko rengimas. Vaikui tenka skirti vienam sezonui (nes vaikas auga) mažiausiai po du tos pačios paskirties drabužius dėl sanitarinių reikalavimų (vieni drabužiai plaunami, valomi, o kitais dėvima). Ieškovės parinkti drabužiai bei avalynė yra vadovaujantis ne pigiausiais, o vidutinės vertės variantais, atitinkančiais vaiko kūno išmatavimus, sezoniškumą.
1.6. Ieškovė pažymėjo, kad vaikas privalo mokytis skaityti, skaičiuoti ir kitaip lavintis, nepaisant ir dar mažo amžiaus (vienos knygos įprastinė kaina - apie 10 Eur). Vaiko būtiniausiems poreikiams priskirtina ir kitos būtinos išlaidos pvz., susijusios su kalbos sutrikimu ir ortopediniais sutrikimais. Ieškinyje yra pateikiami tik su vaiko būtiniausiomis išlaidomis susiję ir išlikę mokėjimo dokumentai (pavedimai, čekiai), tačiau vaikas turi gauti tinkamą išlaikymą, kuris nėra siejamas tik su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Atsakovas privalėtų padengti pusę tenkančios išlaikymo sumos, t. y. kas mėnesį skirti po 400 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovo prievolė yra grindžiama suformuota teismų praktika ir atsakovo faktine padėtimi, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą ir privalo imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovo žodiniai motyvai, kad neturi pakankamai lėšų ir turi skolinių įsipareigojimų, laikytini nepagrįstais, kadangi tai atsakovo neatleidžia nuo prievolės teikti tinkamą išlaikymą dukrai.
1.7. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, kuris kiekvieną mėnesį (neatskaičius mokesčių) sudaro 1 800 Eur. Taip pat ji turi sūnų U. A., kuris nėra atsakovo sūnus.
1.8. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ieškovei priklausančiame bute. Dukrai šiuo metu yra 4 metai, jos poreikiai yra nemaži. Dukra turi sveikatos problemų, turi iškrypusią koją, jai reikia ortopedinių batų. Jų kaina yra 90 eurų. Taip pat dukra turi problemų su kalba, jai reikia lankytis pas logopedus. Logopedo 45 min. konsultacija kainuoja 30 eurų. Darželis kainuoja 75 eurus per mėnesį. Būrelių dukra kol kas nelanko. Maistas dukrai visada ruošiamas namuose, maistui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 300 eurų. Taip pat dukrai reikalingi drabužiai, šiuo metu reikalingos rudeninės striukės, kombinezonai, dvejos kepurės, dveji batai, ortopediniai batai, apatinis trikotažas. Per savaitę reikia septynių marškinėlių, mažiausiai tiek pat ir apatinių, būna reikia jų ir daugiau. Mėnesiui komunaliniai kainuoja apie 300 eurų. Ieškovė taip pat turi paskolą būsto apšiltinimui, per mėnesį paskolai dengti skiria 160 eurų. Ieškovės pajamos yra 1 100 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius. Ji taip pat augina sūnų, kuris nėra atsakovo. Sūnus, kadangi neturi tėčio, gauna 215 eurų pašalpą per mėnesį, netekus maitintojo. Kadangi sūnus turi vidutinę negalią, gauna 372 eurų neįgalumo pašalpą per mėnesį. Taip pat ieškovė kas mėnesį gauna 317 eurų vaiko pinigus. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, taip pat turi automobilį. Jos žiniomis, atsakovas šiuo metu nedirba, jokio turto neturi, turi skolų. Atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Atsakovas paskutinį kartą su dukra matėsi 2025 m. balandžio 15 d. Norą susitikti su dukra pareiškia tik būdamas neblaivus. Visos galimybės bendrauti su dukra jam yra suteiktos, jei jis tik būtų blaivus.
2. Atsakovui ieškinys bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai atsakovui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį atsakovas informuotas asmeniškai 2025 m. kovo 31 d., CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone (toliau – ir Institucija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
3.1. Institucijos specialistas, rengdamas išvadą, bendravo su ieškove. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas apie 70 m², trys kambariai ir virtuvė. Būste geros sanitarinės sąlygos. Vaiko kambaryje yra reikalingi baldai. Ieškovė pokalbio metu teigė, kad su atsakovu kartu nusprendė nutraukti bendrą gyvenimą, nes atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Institucijos specialistas su atsakovu bandė susisiekti telefonu, tačiau nepavyko.
3.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką mažamečio vaiko G. T. vystymosi raidai, nenustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaiko interesų apsauga ir užtikrinimu. Institucijoje pranešimų dėl galimos vaiko nepriežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo negauta. Kadangi mažametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, juos sieja artimas emocinis ryšys, todėl, Institucijos nuomone, šalių mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
3.3. Institucijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 400 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovas palaikė Institucijos išvadą. Nurodė, kad dukra nuo mažens gyvena su mama, nenustatyta aplinkybių, kad motina būtų dariusi dukrai neigiamą įtaką, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama šiuo atveju atitinka geriausius vaiko interesus. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Institucija taip pat pritaria ir ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Bylos rašytine medžiaga bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 8). Nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove (e. b. l. 33–34). Ieškovė taip pat turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų U. A. (e. b. l. 9). Ieškovės teigimu, už sūnų ji kas mėnesį gauna 587 Eur dydžio išmoką (215 Eur išmoka sūnui netekus tėvo ir 372 Eur sūnaus neįgalumo išmoka).
2. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 pastato – gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato – viralinės Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių – kiemo statinių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butą su ūkio patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 61–71, 74–75), taip pat jos vardu registruotą transporto priemonę – automobilį VW TOURAN (e. b. l. 52–55).
3. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 800 Eur, neatskaičius mokesčių (e. b. l. 10, 44–51), atskaičius mokesčius 1 100 Eur. Ieškovė turi būsto apšiltinimo paskolą, kuriai per mėnesį skiria 160 Eur sumą. Lietuvos antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų nėra (e. b. l. 121). Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nedirba (e. b. l. 57–60). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo neturi (e. b. l. 72–73). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. l. 56). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos, bendrai išieškoma suma 10 370,60 Eur (e. b. l. 98–112).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
4. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters G. T. gyvenamąją vietą su ieškove.
5. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).
6. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
7. Institucijos pateiktas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra G. T. gyvena su motina – ieškove, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (e. b. l. 33–34). Ieškovės būste geros sanitarinės sąlygos, yra namų apyvokos daiktai, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai. Institucijos išvadoje nurodyta, kad Institucija neturi duomenų, jog ieškovė darytų neigiamą įtaką mažamečio vaiko G. T. vystymosi raidai, nenustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaiko interesų apsauga ir užtikrinimu. Institucijoje pranešimų dėl galimos vaiko nepriežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo negauta. Kadangi mažametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, juos sieja artimas emocinis ryšys, todėl, Institucijos nuomone, šalių mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
8. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, Institucijos pateiktos išvados, nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl dukros G. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi dukra. Nepilnametė G. T. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp jų yra susiformavęs artimas ryšys, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės G. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams.
9. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
10. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. T. tvarką, pagal kurią: atsakovas turi teisę bendrauti su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki 18 val., nuo sekmadienio 10 val. iki 18 val. (atsakovui paimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą); atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. (atsakovui paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir ne vėliau nustatyto laiko parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą); dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną vasarą keturiolika dienų: prieš tai išsiunčiant (prieš 7 dienas) ieškovės nurodytu telefono numeriu tekstinę (sms) žinutę apie pageidaujamą 14 dienų laikotarpį. Nesant galimybių suteikti 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį siūloma data, ieškovė privalo tą pačią dieną pasiūlyti kitą 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį - informuojant atsakovą jo nurodytu telefono numeriu - išsiunčiant tekstinę (sms) žinutę apie kitą siūlomą 14 dienų laikotarpį. Šalims nesutarus dėl bendravimo laiko, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra keturiolikos dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. ir liepos 14 d. (imtinai).
11. Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu su nepilnamete dukra visiškai nebendrauja, paskutinį kartą su dukra atsakovas matėsi 2025 m. balandžio 15 d., t. y. daugiau nei prieš pusę metų. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas sutiko, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
12. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
13. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
14. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).
16. Atsižvelgdamas į vaiko amžių (šiuo metu 4 metai), į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su vaiku nereiškė, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus. Šių aplinkybių pagrindu, bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnametės dukros nustatytina pagal ieškinyje nurodytas ieškovės prašomas nustatyti bendravimo sąlygas.
17. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
18. Teismas pažymi, kad šalys privalo bendradarbiauti, nesudaryti dirbtinų kliūčių, atsižvelgti tiek į vaiko, tiek ir į vienas kito interesus, elgtis pagarbiai vienas kito atžvilgiu, tuomet galima bus pasiekti geriausią variantą visiems.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
19. Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti, ji yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
20. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
21. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo visiškai neteikia nuo 2024 m. sausio 1 d., taigi ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.
22. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 400 Eur sumą per mėnesį. Nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžiama suma – 900 Eur, ją sudaro: komunaliniai būsto mokesčiai (vaikui skirtina dalis – 50 Eur/mėn.); nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga - 75 Eur/mėn.; logopedo konsultacijos (viena konsultacija - 30 Eur); vaiko maitinimas (maisto poreikiams ieškovė nurodo išleidžianti apie 300 Eur/mėn.); vaiko drabužiai (ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai reikalinga turėti bent po du tos pačios paskirties drabužius, drabužiai perkami po kelis vienetus priklausomai nuo sezono, taip pat tokių drabužių, kaip kad apatiniai marškinėliai yra reikalinga bent po 7 vienetus, apatinių – bent po 9 vienetus. Vaikui taip pat reikalingi ortopediniai batai, kurių vienos poros kaina – 90 Eur); vaiko lavinimas (vienos knygos įprastinė kaina - apie 10 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad atsakovas prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda.
23. Institucijos išvadoje pažymėta, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 400 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius. Atsakovas šiuo atveju prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų šalių dukros poreikių dydžio nepateikė.
24. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
25. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis į rankas yra 777 Eur / mėn. Ieškovė teigia, kad dukros poreikiams reikia skirti 900 Eur per mėnesį, nes dukra turi ir specialiųjų poreikių (reikalinga ortopedinė avalynė ir logopedo paslaugos). Ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad dukrai reikalingos logopedo paslaugos, ortopedinė avalynė (e. b. l. 11, UAB „Šaltlita“ kvitas 95 Eur sumai, e. b. l. 12). Atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio neginčijo.
26. Nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 100 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo, 1/4 dalį viralinės, 1/4 dalį kitų statinių adresu (duomenys neskelbtini); butą su ūkio patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį VW TOURAN. Įvertinama ir tai, kad ieškovė be bendros su atsakovu nepilnametės dukros G. T. augina kitą nepilnametį vaiką – sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nėra atsakovo sūnus. Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad kas mėnesį už sūnų ieškovė gauna 215 eurų dydžio išmoką, kadangi sūnus neturi tėvo, taip pat 372 eurų neįgalumo išmoką, kadangi sūnus turi negalią. Ieškovė taip pat nurodė, kad kas mėnesį gauna vaiko pinigus. Nustatyta ir tai, kad ieškovė turi ir finansinių įsipareigojimų - būsto apšiltinimo paskolą, kuriai kas mėnesį skirtina suma – 160 Eur.
28. Atsakovas jokių duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Teismo iniciatyva gautais duomenimis, atsakovas niekur nedirba, jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi įsiskolinimų kreditoriams (atsakovo atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos, bendrai išieškoma suma 10 370,60 Eur (e. b. l. 98–112)). Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės dirbti.
29. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
31. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad jiems yra būtina valstybės parama tenkinant vaiko poreikius. Šalių galimybės neleidžia tenkinti vaiko poreikių, todėl nustatytas visas vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas išmokų vaikams suma. Nuo 2025 m. sausio 1 d. vaikui skiriama ir mokama 122,5 Eur išmoka. Todėl laikytina, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti periodinį išlaikymą, kurio suma yra ne mažesnė nei 388,75 Eur / mėn. ((900-122,5)/2).
32. Atsižvelgiant į aptartus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, jog nors ieškovė turi nekilnojamojo turto ir automobilį, gauna 1 100 Eur atlyginimą, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų ir du išlaikytinius, kurių išlaikymo visa našta tenka jai vienai, todėl ieškovės finansinės galimybės išlaikyti nepilnametę dukrą vertintinos tik kaip šiek tiek geresnės nei atsakovo. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, apie jo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti, ar kitus išlaikytinius teismui nėra žinoma, todėl atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikti nepilnamečio vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą. Įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, bei tai, kad šalių vaiko auginimo našta iš esmės tenka vienai ieškovei, spręstina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 400 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
33. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
34. Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį, indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
35. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnametės G. T. motina, ieškovė R. T. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
36. Sprendimas priteisto periodinio išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai G. T. 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.
38. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, ir yra įrodinėjimo dalykas byloje.
39. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2024 metų sausio 1 d. dukrai neteikė jokio faktinio išlaikymo.
40. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nereiškė, duomenų, pagrindžiančių faktinį išlaikymo nepilnametei dukrai teikimą teismui nepateikė.
41. Nesant kitokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, įvertinus tai, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio 1 d. materialiai nesirūpino vaiku, todėl ieškovė nuo šios dienos įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iki ieškovės nurodomos datos - 2025 m. kovo 31 d., priteisimo iš atsakovo (CK 3.192 straipsnis).
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo įsiskolinimo bei jo dydžio nereiškė, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dukrai G. T. 6 000 Eur (400*15) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
44. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą.
45. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje tik už neturtinio pobūdžio reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (114 Eur) ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (114 Eur)), taigi bendras ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 228 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 228 Eur žyminis mokestis.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 243 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovės reikalavimai turi būti apmokėti 228 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 15 Eur, grąžinama ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
47. Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
48. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino ir priteisė 400 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Šio ieškinio reikalavimo suma yra 4 800 Eur (400 Eur x 12 mėn. = 4 800 Eur), todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 108 Eur. Be to, patenkintas ir kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos - 135 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė už šiuos reikalavimus yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 243 Eur (108 Eur + 135 Eur = 243 Eur) žyminis mokestis.
49. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12,56 Eur, todėl, ieškovės ieškinį tenkinus, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
1. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T., (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
2. Nustatyti atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
2.1. Atsakovas E. T. turi teisę bendrauti su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki 18 val., nuo sekmadienio 10 val. iki 18 val. (atsakovui paimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą).
2.2. Atsakovas E. T. turi teisę bendrauti su dukra G. T. kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. (atsakovui paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir ne vėliau nustatyto laiko parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą).
2.3. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra G. T. kiekvieną vasarą 14 dienų: prieš tai išsiunčiant (prieš 7 dienas) ieškovės R. T. nurodytu telefono numeriu tekstinę (sms) žinutę apie pageidaujamą 14 dienų laikotarpį. Nesant galimybių suteikti 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį siūloma data, ieškovė privalo tą pačią dieną pasiūlyti kitą 14 dienų bendravimo su dukra laikotarpį - informuojant atsakovą E. T. jo nurodytu telefono numeriu - išsiunčiant tekstinę (sms) žinutę apie kitą siūlomą 14 dienų laikotarpį. Šalims nesutarus dėl bendravimo laiko, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra keturiolikos dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. dienos (imtinai).
3. Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų) per mėnesį, šią sumą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo (2025 m. balandžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., pervedant šią sumą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.
5. Paskirti ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Priteisti ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 228 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.
7. Priteisti valstybei iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
8. Priteisti valstybei iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,56 Eur (dvylikos eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
9. Grąžinti ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 240, AB „Swedbank“ bankas.
10. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.
11. Sprendimą priteisto periodinio išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.