- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-206-1020/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48330-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 14 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad jis nužudė savo šeimos narį, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.30 val. savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo sugyventinei M. E. į pilvą, tuo padarydamas jai sužalojimus, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusioji M. E. mirė.
2. Kaltinamasis V. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 14 d. ir nuo šio laiko yra suimtas. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. L. pratęstas 3 (trims) mėnesiams nuo 2020 m. birželio 14 d., teismui konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y., kad kaltinamasis gali pasislėpt nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
3. Kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas V. K. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir kaltinamąjį V. L. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai pagrįsta ir teisėta. Teismas nutartyje tik lakoniškai nurodė kaltinimą patvirtinančius įrodymus, neatskleidė jų turinio ir esmės, be to, šie įrodymai tik patvirtina smurtinę M. E. mirtį, o ne V. L. kaltę. Gynėjo manymu, V. L. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, o jo kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Ekspertas neatmetė galimybės, kad M. E. galėjo susižaloti griūdama. M. E. galėjo susižaloti pati, kai griūdama pilvu atsitrenkė į kokį nors baldą. Byloje yra duomenų, jog nukentėjusioji turėjo sveikatos problemų, dėl kurių ne kartą buvo griuvusi. V. L. nėra davęs parodymų, jog smūgiavo nukentėjusiajai į pilvo sritį. Svarbu tai, kad kaltinamasis nesiekė nukentėjusiosios mirties, nes bandė ją gaivinti ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Kaltinimo sunkumas ir gresianti reali griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindas skirti suėmimą (pratęsti jo terminą), juolab, kad kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu iš esmės nepagrįstas. V. L. buvo sulaikytas praėjus parai po M. E. mirties, todėl akivaizdu, kad po įvykio niekur nebėgo ir nesislapstė. To neketina daryti ir ateityje. Būdamas laisvėje V. L. įsidarbintų ir galėtų rūpintis be priežiūros po sunkios ligos sudėtingoje situacijoje atsidūrusia motina. Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti V. L. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. gynėjo skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų padarymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo V. L. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.
5. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo argumentais, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys – proceso metu kitę paties V. L. parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (apie 2019 m. lapkričio 12-13 d. dienos detales, girtavimą kartu su nukentėjusiąja, jos galimą mirties priežastį); nukentėjusiosios J. G. parodymai (apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą įvykio dieną); liudytojo I. P. parodymai, specialisto išvada ir specialisto S. C. paaiškinimai dėl M. E. mirties priežasties (nustatyti sužalojimai pilvo srityje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šioje proceso stadijoje teismas kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia, tačiau juos vertina kaip sudarančius pakankamą pagrindą manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą.
6. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. L. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta žymiai griežtesnė nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
7. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius užsienyje ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
8. Kaltinamasis V. L. iki įvykio gyveno su savo sugyventine M. E., jos šeimai priklausančiame bute Visagine. Suimtasis iki sulaikymo nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad paskutinį kartą verslo liudijimas buvo įgytas ir oficialiai V. L. buvo darbinęsis tik 2015 m. (t. 4, b. l. 19). Iš kaltinamojo V. L. 2020 m. gegužės 28 d. teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad retkarčiais jis neoficialiai dirbo statybose, taip pat ir užsienyje (t. 4, b. l. 174). Užsienyje šiuo metu gyvena ir kaltinamojo dukra (t. 4, b. l. 154). Nors V. L. turi tris pilnamečius vaikus, tačiau jis yra išsiskyręs, su vaikais bendrauja retsykiais, pinigų vaikų išlaikymui niekada nemokėjo, už ką Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vieną iš vaikų. Kaip matyti iš minėto nuosprendžio, V. L. ir pats pripažino neteikęs vaikams išlaikymo, nes nedirba ir neturi pajamų (t. 4, b. l. 39–41). Tokios aplinkybės rodo, kad V. L. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais Lietuvoje, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teismo. Skundo argumentai dėl suimtojo noro įsidarbinti ir rūpintis sergančia motina yra deklaratyvūs, nes iš paties V. L. paaiškinimų 2020 m. gegužės 12 d. teisiamajame posėdyje matyti, kad suimtojo motinai (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas dar prieš penkerius metus, o šiuo metu ji yra prieglaudoje (t. 4, b. l. 154).
9. Teismas pabrėžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi, todėl teisėjų kolegija, net ir įvertinusi skundo argumentus dėl V. L. sulaikymo aplinkybių, kad šis iki sulaikymo (po paros nuo įvykio) niekur nebėgo ir nesislapstė, nemato pagrindo keisti teismo išvados dėl galimo jo pasislėpimo. Tuo metu kaltinamasis savo kaltę neigė, visgi tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti jo kaltę patvirtinantys duomenys bei pareikšti kaltinimai gresiančios atsakomybės kontekste, atsižvelgiant ir į ankstesnius teistumus, gali paskatinti kaltinamąjį pasislėpti. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo.
10. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam V. L. pagrįstai pratęstas ir nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus, taip pat ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo asmenybė, jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet ir ankstesnis teistumas. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką suimtasis galimai padarė būdamas 3 kartus teistas. Paskutinį kartą jis teistas už smurtą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, be to, anksčiau teistas už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, esant neblaiviam. Tokios aplinkybės aiškiai rodo, kad kaltinamasis dėl savo smurtinio elgesio kelia grėsmę visuomenei ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismo išvados dėl nustatyto ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo yra teisingos ir pagrįstos.
11. Kaltinamajam V. L. anksčiau jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, elgesio apribojimas ir areštas, tačiau taikytos sankcijos jo elgesio nekeitė, jis toliau girtavo, smurtavo bei darė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei leidžia daryti išvadą, kad jokios kitos kardomosios priemonės nėra pakankamos siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų rizikos, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.
12. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo buvo suimtas beveik pusę metų. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo V. L. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgdama į visa tai, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.