Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas), Valdo Ciesiūno ir Jolantas Raščiuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas :

- 2009-06-17 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

- 2011-06-16 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 164 str. areštu 40 parų;

- 2016-06-01 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2019 m. lapkričio 12 d., laikotarpyje nuo 17 val. iki 19.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę M. E., o būtent : tarpusavio konflikto metu sudavė jai vieną į pilvą, padarydamas didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko nukentėjusioji M. E. mirė.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. E. mirė nuo pilvo sumušimo – tai rodo didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Nuo jos mirties iki lavono tyrimo 2019-11-14 8.30 val. galėjo praeiti 12 – 36 val. laiko. Pilvo sumušimas, pasireiškęs didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, pagal makroskopinį bei mikroskopinį vaizdą padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kelias – keliasdešimt minučių iki mirties. Šie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jai rastos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio sąnario projekcijoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje krūtyje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš 1 – 3 paras iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. E. lavono kraujyje nustatyta mažiausia 0,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kitokių psichiką veikiančių medžiagų kraujyje nebuvo rasta. Pilvo sumušimas, pasireiškęs didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimu su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, remiantis jų lokalizacija ir pobūdžiu nėra būdingi savęs žalojimuisi ar griuvimui. Rastos kraujosruvos ir nubrozdinimas yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose, galėjo susidaryti griuvinėjant ar atsitrenkiant (1 t., 118 – 123 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre esančioje M. E. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad ji sirgo epilepsija. Medicininiuose dokumentuose nurodyta potrauminė vidinė hidrocefalija, encefalopatija, ataksinis sindromas galėjo nulemti pusiausvyros sutrikimus. Mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo 2019 m. lapkričio 12 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.30 val. galėjo išgerti 0,5 l talpos butelį degtinės. Pilvo sumušimas, pasireiškęs didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, galėjo sukelti nevalingą tuštinimąsi dėl vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę. Nevalingas tuštinimasis galėjo būti netrukus po pilvo sumušimo. M. E. medicininiuose dokumentuose ligų, kurios sukeltų nevalingą tuštinimąsi, nėra nurodyta. Po pilvo sumušimo M. E. galėjo judėti. Jai nustatytas pilvo sumušimas, pasireiškęs didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, remiantis jų lokalizacija ir pobūdžiu nėra būdingi griuvimui. Laiku iškviesta medicininė pagalba ir laiku suteiktas gydymas galėjo išgelbėti jos gyvybę (1 t., 133 – 135 b.l.).

Apklaustas tyrimo metu specialistas S. Chmieliauskas, susipažinęs su įvykio vietos nuotraukomis, paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatytas pilvo sumušimas mažai tikėtinas jai atsitrenkus ar griūnant į kietą, buką daiktą, į paviršių. Labiausiai tikėtina, kad M. E. nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti suduodant smūgį ranka arba koja bei neatmetama galimybė, jog jis galėjo būti padarytas stipriu, staigiu kojos paspaudimu į pilvo sritį, nes jos išoriniame paviršiuje sužalojimo projekcijoje nėra kraujosruvų. Po nustatyto sužalojimo M. E. mirtis įvyko praėjus nuo 5 iki 30 min. laikui, maksimaliai ji galėjo išgyventi apie valandą laiko, tačiau tai mažai tikėtina. Nevalingas tuštinimasis jai galėjo atsirasti netrukus po pilvo sumušimo, nes po sumušimo atsiranda kraujavimas, kraujas yra stiprus dirgiklis, kuris šiuo atveju skatina tuštinimąsi (1 t., 140 – 141 b.l.).

Specialistas S. Chmieliauskas apklaustas teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu bei jį apklausus, ir papildomai paaiškino, kad neturi tikslesnio atsakymo, kokiu būdu buvo padarytas sužalojimas M. E.. Pilvo sienelėje, odoje išorinių sužalojimų žymių nėra, tačiau plyšimų projekcijoje buvo rastos aplinkinės kraujosruvos, kurios yra aprašytos specialisto išvadoje. Pilvo sumušimui, kuris pasireiškė plonųjų žarnų ir pasaito plyšimais, padarytais kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, buvo reikalingas trauminis poveikis. M. E. nustatytas pilvo sumušimas su nustatytais sužalojimais nėra būdingas griuvimui, labiau tikėtinas smūgio sudavimas. Galima tik pasakyti, kad kontaktas buvo su kietu buku daiktu ar paviršiumi, pvz. kumščiu. Nukentėjusioji po sužalojimo galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių, todėl jei per tą laikotarpį būtų suteikta medicininė pagalba, labiausiai tikėtina, kad jos gyvybė galėjo būti išgelbėta. Tikslus mirties laikas nenustatytas todėl, kad įvykio vietoje nebuvo teismo medicinos ekspertas, nebuvo matuojama nei aplinkos temperatūra, nei mirusiojo temperatūra, todėl dėl mirties laiko ir yra nurodytas pakankamai platus laiko intervalas. Jei kūnas yra pradėjęs stingti, galimas mirties laikas vertinamas metodiškai : jei matomas sustingimas kramtomuosiuose sprando raumenyse, tai galima teigti, kad nuo mirties praėjo valanda; jei pradeda stingi viršutinės galūnės – rankos, tai praėję 3 valandos; jei apatinėse galūnėse – jau daugiau. Todėl, jeigu M. E. kūnas jau buvo pradėjęs stingti, tai nuo mirties galėjo būti praėjusi ne mažiau kaip valanda laiko. Mirusiosios kūną transportuojant, vidiniuose organuose žaizda negalėjo padidėti. Po mirties etilo alkoholio koncentracija kraujyje nekinta, ji yra stabili. Pilvo sumušimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas tiek suduodant jai smūgį, tiek šokinėjant ant pilvo, tiek stipriai spaudžiant koja pilvo sienelę. Skalbimo mašinos kampas yra kietas bukas daiktas, tačiau remiantis sužalojimų lokalizacija ir pobūdžiu, M. E. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui.

Iš 2020-01-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų M. E. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tame tarpe – ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių mišrūs DNR profiliai sutampa su sudėtiniu M. E. ir V. L. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su M. E. genotipu sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant M. E. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7x10-1⁷. Kuriam asmeniui priklauso ant M. E. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas nebuvo nustatyta (1 t., 169 – 171 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad M. E. mirė nuo pilvo sumušimo, dėl ko jai plyšo didžioji taukinė ir plonųjų žarnų pasaitas, atsirado aplinkinės kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę (rasta apie 3000 ml kraujo), ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Šis sužalojimas buvo padarytas trauminiu poveikiu, galimai smūgiuojant, kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kelias – keliasdešimt minučių iki mirties. Specialistas beveik kategoriškai atmetė kaltinamojo versiją, kad M. E. galėjo susižaloti pati griūdama dėl epilepsijos priepuolio ar kitokio jos sveikatos sutrikimo ir atsitrenkdama į kokį nors kietą buką daiktą, kaip kad skalbimo mašinos kampas, kaip jis nurodė teisiamajame posėdyje. Specialisto vertinimu – M. E. sužalojimas nebuvo griuviminė trauma. Šias išvadas teismo medicinos specialistas S. Chmieliauskas visiškai patvirtino ir teisiamajame posėdyje, jos motyvuotos, pagrįstos ir įtikinamos. Kolegija neturi pagrindo jomis abejoti, jomis neabejojo ir kiti proceso dalyviai.

Kaltinamojo gynėjas kaip vieną galimų sužalojimo M. E. padarymo mechanizmų nurodė tai, kad 2019-11-13 apie 4.30 val. radęs sugyventinę prie radiatoriaus, kaltinamasis ją sužaloti galėjo darydamas jai dirbtinį širdies masažą ir rankomis spausdamas jos krūtinę. Tai neįtikinama ir prieštarauja bylos duomenims. Visų pirma, pats kaltinamasis teigė, jog radęs sugyventinę ant grindų prie radiatoriaus, jis pirmiausia įsitikino, kad ji jau nekvėpavo, jos pulso nebuvo – tai reiškia, kad ji jau buvo mirusi. Visiškai akivaizdu, kad M. E. jau mirus, dėl sustojusios širdies veiklos (į tai rodo pulso nebuvimas) jau nebuvo ir kraujo spaudimo, todėl po mirties iš sužalotų didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito niekaip nebegalėjo vykti toks intensyvus vidinis kraujavimas, koks buvo nustatytas lavono skrodimo metu. Tai reiškia, kad M. E. nustatyti vidaus organų sužalojimai buvo padaryti tik jai esant gyvai.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pasak teismo medicinos specialisto, būtent vidinis kraujavimas, gavęsis dėl M. E. patirtų vidaus organų sužalojimo, ir buvo tas dirgiklis, kuris iššaukė nevalingą M. E. tuštinimąsi, kuris, akivaizdu, taip pat galėjo būti tik M. E. dar esant gyvai – tai matyti tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolų, kad išmatomis buvo išteptas visas butas. Kadangi, pasak teismo medicinos specialisto, M. E. po jai padaryto vidaus organų sužalojimo galėjo kurį laiką judėti, tai paaiškina, kodėl išmatos po įvykio buvo rastos praktiškai visame bute. Pagaliau, darant dirbtinį širdies masažą ir fiziškai negalėjo būti padaryti M. E. nustatyti sužalojimai, nes širdies masažo metu įprastai spaudžiama krūtinės ląstos sritis ties širdimi, o specialistas nustatė, jog trauminis poveikis M. E. buvo į pilvą, bambos srityje. Akivaizdu, jog šios anatominės žmogaus kūno vietos yra pakankamai dideliu atstumu viena nuo kitos, todėl visiškai neįtikėtina, kad spaudžiant krūtinės sritį galėjo būti veikiama ir pilvo sritis prie bambos ir taip atsirasti jai vėliau nustatyti vidaus organų sužalojimai. Todėl šiuo atveju kolegija daro išvadą, kad M. E. mirtį lėmę jai padaryti didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimai buvo padaryti jai smūgiuojant į pilvo sritį, jai esant gyvai ir tai negalėjo būti padaryta darant jai dirbtinį širdies masažą.

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje neigė 2019-11-12 – 2019-11-13 sudavęs smūgį savo sugyventinei M. E. į pilvą, dėl kurio jai galėjo būti padarytas lavono tyrimo metu rastas sužalojimas. Pasak kaltinamojo, jiedu įvykio metu galimai tik apsipyko dėl girtavimo, tačiau jis M. E. nemušė ir kitaip prieš ją nesmurtavo. Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo pradžioje (jo apklausos 3 t., 67 – 68; 85 – 87; 89 – 92 b.l.). Pažymėtina, kad visų šių apklausų metu kaltinamasis nuolat akcentavo M. E. turėtus insultus, epilepsijos priepuolius, tai, kad ji galimai viena išgėrė butelį degtinės, kurį tuščią jis rado ant stalo atsibudęs 2019-11-12 apie 19.30 val., t. y. kaltinamasis akivaizdžiai siekė įtikinti, jog M. E. jis nemušė bei kad ji tik dėl savo silpnos sveikatos ar girtumo kur nors griuvo ir taip susižalojo. Kaltės jis nepripažino ir tyrimo pabaigoje (2020-02-12 jo apklausa, 3 t., 157 – 158 b.l.) bei teisiamajame posėdyje, grįžęs prie savo pirminių parodymų, kad M. E. susižalojo pati. Tačiau, visų pirma, kaip jau minėta, tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja virš šiame nuosprendyje išdėstytoms teismo medicinos specialisto išvadoms. Kita vertus, iš bylos matyti, kad yra ir kitokie V. L. parodymai apie 2019-11-12 – 2019-11-13 įvykių seką, galimą konfliktą su M. E. ir jo pobūdį, apie jo ankstesnius santykius su sugyventine. O būtent, po 2020-01-10 atliko tyrimo poligrafu, su kurio atlikimu kaltinamasis sutiko, ir kurio metu buvo nustatyta, kad V. L. į jam pateiktus klausimus apie smūgį M. E. įvykio naktį sakė netiesą, 2020-01-13 kaltinamasis pats parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame prisipažino padaręs šį nusikaltimą, t. y. sudavęs jai vieną smūgį, tačiau tiksliai šio įvykio aplinkybių neprisiminė dėl girtumo (3 t., 113 b.l.). 2020-01-14 papildomos apklausos metu kaltinamasis ėmė tvirtinti, kad anksčiau tarp jo ir M. E. yra buvę konfliktų, kurių metu jie pasistumdydavo, jis M. supurtydavo arba paėmęs už rankų ties žastais paimdavo ir numesdavo ant lovos. Jis parodė, kad kaip per miglą prisimena, jog lyg ir buvo tarp jų kažkoks konfliktas, kurio metu jis galėjo suduoti M., tačiau dėl didelio išgerto alkoholio kiekio jis aplinkybių gerai neprisimena. Be to, pasak kaltinamojo, 2019-11-13 vakare apie 22 val. jis girtavo su A. V., kuriam pasakė, kad prarado mylimą žmogų, kad „15 metų atgyveno su M., dabar 15 metų sėdės“. Taip jis pasakė iš G. G. (nukentėjusiosios J. G. vyro) dar dienos metu išgirdęs, kad ekspertai neatiduoda M. lavono, nes jiems kilo kažkokių įtarimų. Iš to suprato, kad bus apkaltinas M. mirtimi, nes daugiau niekas negalėjo sužaloti M., nes namuose daugiau nieko nebuvo. Būdamas girtas tarpusavio ginčo metu galėjo sumušti M., dėl to gailisi (3 t., 115 – 117 b.l.). 2020-01-17 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. L. patvirtino, kad konfliktų su M. E. būdavo ir anksčiau, kad jis konfliktų metu M. E. stumdavo ant lovos. Jis taip pat parodė, kad apie 4.30 val. radęs M. jau nekvėpuojančią kambaryje prie radiatoriaus, nuo šono atvertė ją ant nugaros, darė širdies masažą, po to ją vėl pavertė taip pat, kaip rado – ant kairio šono, ir apklojo antklode (3 t., 125 – 147 b.l.). 2020-02-03 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. L. iš esmės patvirtino savo 2020-01-14 duotus parodymus, nors ėmė jais abejoti ir parodė neprisimenantis, kas įvyko nuo 2019-11-12 16 val., abejojo, ar galėjo M. suduoti smūgius. Degtinę, kurios tuščią butelį rado ant stalo, išgerti galėjo tik jis. Galėjo prieš M. smurtauti, tik to nepamena. Anksčiau yra jai sudavęs, ją stumdęs (3 t., 150 – 151 b.l.).

Šie kaltinamojo parodymai, nors ir nėra itin informatyvūs ir tikslūs, tačiau jie atitinka esminį momentą – būtent V. L. ir sudavė M. E. smūgį į pilvą, dėl kurio jai plyšo didžioji taukinė ir plonųjų žarnų pasaitas, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, ir dėl ko M. E. mirė. Būtent šie kaltinamojo parodymai sutampa su byloje surinktų įrodymų visetu – su teismo medicinos specialisto padarytomis išvadomis; duomenimis, kad M. E. negalėjo susižaloti pati ar kad ją sužalojo koks nors kitas pašalinis žmogus; N. S. parodymais, kad girtaudamas su jais V. L. pasakojo, jog ateidamas pas juos jis konfliktavo su M. E., ši ant jo rėkė. Visiškai akivaizdu, kad V. L. įvykio metu buvo stipriai girtas, t.y. 2019-11-12 pradėjęs girtauti realiai nuo pat ryto dar pas B. L., vėliau, kaip pats pripažino, išgėręs butelį degtinės bute (nors to taip pat tiksliai neprisiminė), tęsė girtavimą pas kaimynus A. L. ir N. S., todėl labai realu, kad būtent dėl girtumo jis prisiminė ne visas įvykio detales ir įvykio eigą. Kita vertus, iš byloje esančio 2016-06-01 teismo baudžiamojo įsakymo kopijos (4 t., 42 – 46 b.l.) matyti, kad kaltinamasis ir anksčiau buvo linkęs „neprisiminti“ jam nenaudingų smurto 2016-04-07 prieš buvusią sugyventinę aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad tuomet jam buvo nustatytas 1,50 promilių girtumas, o 2019-11-13 6.27 val. jis buvo dar girtesnis – nustatytas 1,87 promilių girtumas. Paminėtas teismo baudžiamasis įsakymas, nukentėjusiosios J. G., liudytojų N. S., I. I., E. D. bei A. V. parodymai patvirtina, kad V. L. ir anksčiau yra mušęs savo sugyventinę, todėl smurtas prieš ją 2019-11-12 vakare nebuvo joks atsitiktinumas ar netikėtumas. V. L. parodymai, kad jis nuoširdų prisipažinimą parašė ir vėliau tyrimo eigoje kaltę pripažino suklaidintas advokato ar tyrėjo, tikėdamasis kad byla bus greičiau baigta, vertinami tiesiog kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą.

V. L. 2020-01-14 apklausos metu nurodė vieną pakankamai reikšmingą aplinkybę – jis teigė, kad 2019-11-13 vakare girtaudamas su A. V. pasakė jam, jog prarado mylimą žmogų, kad „15 metų atgyveno su M., dabar 15 metų sėdės“. Pasak kaltinamojo, taip jis pasakė, nes nukentėjusiosios vyras G. G. dar dieną jam minėjo, jog M. E. mirtis galimai smurtinė. Liudytojai E. D. ir A. V. iš esmės patvirtino tokius kaltinamojo parodymus. V. L. tai pripažino ir teisme. Tačiau, M. E. lavono tyrimas buvo pradėtas tik 2019-11-14 8.30 val., aktas surašytas 2020-02-04. Byloje taip pat yra 2019-11-18 pažyma (1 t., 117 b.l.) apie M. E. lavono tyrimo rezultatus, kurioje konstatuota ta pati jos mirties priežastis. Įtariamuoju V. L. sulaikytas 2019-11-14 15.07 val. – akivaizdu, paaiškėjus, kad M. E. buvo nužudyta. Tai reiškia, kad 2019-11-13 dienos metu ar vakare G. G. dar niekaip negalėjo žinoti apie M. E. smurtinę mirties priežastį, bet pats V. L. tikrai apie tai žinojo ir suvokė, kad jam teks atsakyti už sugyventinės nužudymą.

Tokiu būdu, atsižvelgusi į virš aptartų byloje surinktų įrodymų visetą, kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad V. L. 2019-11-12, laikotarpyje nuo 17 val. iki 19.30 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavęs savo sugyventinei M. E. vieną smūgį į pilvą, taip padarė didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito plyšimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko ji mirė, t. y. jis ją tyčia nužudė. Kaltinamojo veika BK 129 str. 2 d. 3 p., nes jis nužudė savo šeimos narį – tiek pats kaltinamasis to neneigė, tai patvirtinta ir byloje apklaustų nukentėjusiųjų J. G., B. L., liudytojų A. L., N. S., E. D. parodymais. Nėra jokių duomenų, kad V. L. siekė M. E. mirties – taigi, kad jis ją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti, kad suduodamas savo sugyventinei į pilvą, kaltinamasis suvokė, kad veikia pavojingai, numatė, kad jo smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kurioje išsidėstę daug žmogaus gyvybines funkcijas užtikrinančių ir palaikančių vidaus organų, gali sukelti sunkias pasekmes – jos mirtį, ir nors tokių pasekmių jis tiesiogiai nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pasak paties kaltinamojo, jis nekreipė dėmesio į M. E. skundus, kad jai bloga, jos prašymą iškviesti pagalbą – ir tai tik patvirtina, jog kaltinamasis sąmoningai leido kilti negrįžtamiems padariniams. Kaltinamasis M. E. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

J. G. prašo priteisti jai 680 Eur turtinės žalos, kurią sudaro sesers M. E. laidojimo išlaidos. Šis ieškinys tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Ieškinyje nurodytos laidotuvėms išleistos sumos (573 Eur už karstą, laidojimo reikmenis, transportavimą; 391 Eur už mirusiosios kremavimą ir 20 Eur už urną) yra realios ir protingos, iš visos laidotuvėms išleistos sumos minusuota iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa. Kaltinamasis V. L. patvirtino, kad M. E. laidotuves organizavo J. G..

Taip pat J. G. ir B. L. prašo priteisti iš kaltinamojo atlyginti neturtinę žalą : J. G. (M. E. sesuo) – 15000 Eur, B. L. (jos motina) – 20000 Eur. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai tiek konkrečiais, tiek vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Abiejų nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodoma, kad dėl sesers ir dukters M. E. mirties abi nukentėjusiosios buvo sukrėstos, patyrė didelį emocinį šoką ir dvasinį skausmą. Iš bylos matyti, kad B. L. gyveno netoli (duomenys neskelbtini), jos dukra M. E. ją dažnai lankydavo, ja rūpinosi, nes nukentėjusioji buvo silpnos sveikatos. J. G. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ji su seserimi buvo artimos, palaikė ryšį telefonu, nukentėjusioji ją taip pat rūpinosi. Nekyla abejonių, kad šiuo atveju tiek motiną, tiek seserį J. G. su mirusiąja siejo artimas dvasinis ir psichologinis ryšys, kad dėl netikėtos smurtinės M. E. mirties jos patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, už kuriuos joms turi būti atlyginta. Šio nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos, jos sukeltos tyčiniais nusikalstamais V. L. veiksmais. Jis yra darbingo amžiaus, todėl, būdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Įvertinusi visas šias aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kolegija pripažįsta, kad abu šie civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsti, todėl pilnai tenkinami.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų jie su M. E. sutarė gerai, konfliktai prasidėdavo jiems ėmus girtauti. Kaltinamasis antrą dieną iš eilės vartojo alkoholį, nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo neblaivus, todėl neabejotina, kad kaltinamojo girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Be to, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t. y. neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytus tyčinius nusikaltimus.

Skirdama kaltinamajam bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, jog V. L. pilnametis, pakaltinamas, išsamesnių jį kaip asmenybę apibūdinančių duomenų iš gyvenamosios vietos byloje nėra. Jis padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, kuris dėl savo pavojingumo kelia didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės jau negrįžtamos – jo veiksmais buvo nužudytas jam artimas žmogus. Nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tarpusavio konflikto metu. Kaltinamasis teistas, tame tarpe – ir už smurtinius nusikaltimus, yra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui. Nors jis pats teigė, kad dirbo užsienyje, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Turi galiojančią administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad smurtaudamas prieš kitus bei prieš savo buvusią sugyventinę M. E., V. L. dėsningai ėjo link šioje byloje nagrinėjamo įvykio – jis nužudė niekuo dėtą žmogų, su kuriuo gyveno pakankamai ilgą laiką. Įvertinus visus šiuos duomenis, kurie kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tai, kad nustatytos tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, V. L. skiriama laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą jos vidurkį.

Iš kaltinamojo išieškomi 300 Eur nukentėjusiosios J. G. atstovo advokato K. Rakausko teisinei pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Šios bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo jo sulaikymo 2019 m. lapkričio 14 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, jam palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

- J. G. – 680 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- B. L. – 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Visus prie bylos esančius lyginamuosius pavyzdžius ir kitus bylai reikšmingus daiktus, šiuo metu saugomus Utenos AVPK saugojimo patalpoje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

V. L. asmens byloje saugomus 118,42 Eur grąžinti jam.

Išieškoti iš V. L. J. G. 300 Eur už jai atstovavusio gynėjo teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo šio nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.