Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1276-265/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1276-265/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: M. J., J. J., S. J.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1276-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07995-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovų M. J., J. J. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams M. J., J. J. ir S. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlygimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. J. ieškovei priteisti 2665,70 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o M. J. neturint pajamų turto žalai atlyginti arba jų esant nepakankamai, minėtas sumas priteisti subsidiariai iš atsakovų S. J. ir J. J., nustatant, kad jų pareiga yra solidari ir pasibaigia, kai atsakovas M. J. sulaukia pilnametystės, yra emancipuojamas, taip pat kai jis prieš pilnametystę ar emancipaciją įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 19 val. 50 min. ji perėjo pėsčiųjų perėją per Duomenys neskelbtini., priešais prekybos centrą „Duomenys neskelbtini“ ir pradėjo eiti tiesiai link prekybos centro „Duomenys neskelbtini“ adresu Duomenys neskelbtini. Perėjo skersai esantį šaligatvį su dviračių taku ir, tik pradėjusi eiti skersai per važiuojamąją kelio dalį – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „Duomenys neskelbtini“, ji pamatė kaip jos link atvažiuoja dviratininkas. Ieškovė, siekdama išvengti susidūrimo, žengė žingsnį atgal, tačiau dviratininkas taip pat pasuko jos link ir atsitrenkė į ją. Susidūrimo metu ieškovė buvo pargriauta, griūnant jai lūžo dešinės rankos riešas. Dėl patirto didelio skausmo ji negalėjo atsikelti, gulėjo ant kelio dangos apie 15 min., kol atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir išvežė ją į Klaipėdos m. universitetinę ligoninę. Ligoninėje ieškovei buvo nustatytas dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis. Ieškovė buvo gydoma ambulatoriškai vaistais, taip pat buvo skirta reabilitacija. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė turtinę žalą – pirko vaistų, gydymo priemonių, turėjo transporto išlaidų, kadangi vyko pas medikus, taip pat negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų sirgusi ir buvusi nedarbinga. Iš viso išlaidos vaistams ir gydymosi priemonėms sudaro 224,05 Eur; transporto išlaidos – 134,80 Eur; dėl nedarbingumo ieškovė negavo 2306,85 Eur pajamų. Dėl patirto įvykio ieškovė turi baimės jausmą eiti kelio danga ir būti netikėtai sužalota, ją dažnai kankina nerimas prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Be to, ieškovė per gydymosi laikotarpį dešimt kartų buvo tirta rentgenu, du kartus daryta magnetinė tomografija ir vieną kartą magnetinio rezonanso tomografija, t. y. jos kūnas gavo daug radiacijos, ir visa tai gali atsiliepti jos sveikatai ateityje. Be to, ieškovei būnant nedarbingai ir negalint visiškai savimi ir buitimi pasirūpinti, trūko lėšų pragyvenimui, gydymuisi, reabilitacijai, todėl teko kreiptis į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Swedbank“ ir paimti 3000,00 Eur vartojimo paskolą tam, kad galėtų išgyventi ir gydytis. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 4000,00 Eur suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutiko. Jų teigimu, pati atsakovė nesilaikė kelių eismo taisyklių, nustatančių ir pėsčiųjų pareigą elgtis atsakingai, reikalavimų. Nurodė, kad ieškovė staiga išėjo į kelio (stovėjimo aikštelės) važiuojamąją dalį pro stovinčio automobilio šoną neįsitikinusi, ar tai saugu, dėl to atsakovas M. J. (vairavęs dviratį) negalėjo jo laiku sustabdyti. Atsakovas M. J. laikėsi Kelių eismo taisyklių, elgėsi atsakingai ir stengėsi kiek įmanoma susidūrimo išvengti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei J. K. iš atsakovo M. J. 1350,00 Eur turtinės ir 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2250,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o M. J. neturint pajamų ar turto žalai atlyginti arba jų esant nepakankamai, nusprendė nurodytą sumą subsidiariai išieškoti iš atsakovų J. J. ir S. J. nustatant, kad ši J. J. ir S. J. pareiga yra solidari ir pasibaigia, kai atsakovas M. J. sulaukia pilnametystės, yra emancipuojamas, taip pat kai jis prieš pilnametystę ar emancipaciją įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteisė valstybei žyminį mokestį iš atsakovų M. J., J. J. ir S. J. po 29,66 Eur iš kiekvieno atsakovo, o M. J. neturint turto ar pajamų, žyminis mokestis išieškotinas solidariai iš atsakovų J. J. ir S. J.. Priteisė valstybei iš atsakovų M. J., J. J. ir S. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, t. y. po 40,25 Eur iš kiekvieno atsakovo, o M. J. neturint turto ar pajamų, išlaidos išieškotinos solidariai iš atsakovų J. J. ir S. J.. Priteisė atsakovui S. J. iš ieškovės J. K. 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki 2250,00 Eur.

5. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų surinktos medžiagos bei teismo posėdžio metų teiktų paaiškinimų teismas padarė išvadą, tarp šalių nėra jokio ginčo dėl eismo įvykio vietos, laiko ir susidūrimo mechanizmo, tačiau tarp šalių yra ginčas dėl kaltės ir pasekmių.

6. Nustatęs, kad atsakovas M. J. važiavo ne dviračio taku, be to, važiavo nesaugiu greičiu, kadangi, išvydęs kliūtį, negalėjo laiku sustabdyti dviračio, o ieškovė išėjo iš už stovinčios transporto priemonės neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonės (dviračio), be to, žengė atgal, todėl atsakovo pastangos išvengti susidūrimo tapo beprasmės, padarė išvadą, kad susidūrimą lėmė atsakovo ir iš dalies pačios ieškovės neteisėti veiksmai. Konstatavo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs ir nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, todėl nusprendė, kad susidūrimas įvyko dėl abiejų kaltės.

7. Teismo vertinimu, bylos duomenys bei nurodytas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nesant ieškovės ir atsakovo neteisėtų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, todėl teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą, t. y. sveikatos sužalojimą.

8. Vertindamas turtinės žalos dydžio pagrįstumą, nurodė, kad byloje buvo paskirta ieškovės medicininių dokumentų ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad tarp ieškovės patirto stipinkaulio ylinės ataugos lūžio ir stuburo osteochondrozės priežastinio ryšio nėra (stuburo amžiniai degeneraciniai pokyčiai ieškovei buvo diagnozuoti jau anksčiau, iki nurodomo eismo įvykio). Minėtame akte taip pat nurodyta, kad po eismo įvykio dešinio peties sąnario skausmu ieškovė nesiskundė, kokių nors sąnario srities sužalojimų neužfiksuota, peties sąnario skausmu ieškovė ėmė skųstis praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pirko vaistų ir gydymo procedūrų (224,05 Eur) gydydama net tik patirtą traumą, bet ir kitas ligas, arba tie vaistai buvo naudojami kelioms ligoms gydyti. Ieškovės nurodytos 134,80 Eur transporto išlaidos, teismo vertinimu, taip pat negali būti priteistos visa apimtimi, kadangi ieškovė pirko nuolatinius bilietus, kuriuos neabejotinai naudojo ir savo kitiems poreikiams, nesusijusiems su traumos gydymu. Nustatė, kad ieškovė buvo nedarbinga ne tik dėl patirtos traumos, bet ir dėl kitų sveikatos problemų, todėl, teismo nuomone, negali būti priteistas visas 2306,85 Eur žalos atlyginimas už netektas su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismo nuomone, ieškovės didelis neatsargumas sudaro pagrindą mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą. Todėl sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį iki 1350,00 Eur.

9. Teismo vertinimu, ieškovė neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl susidūrimo, tiek ir dėl vėliau taikyto gydymo. Taip pat neišvengiamai patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Įvertinęs nustatytą abipusę ieškovės ir atsakovo kaltę ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundą argumentai

10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalis dėl ieškovės kaltės nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl šių sprendimo dalių priimti naują srendimą, perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismo išvada, kuria konstatuota ir ieškovės kaltė, nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovas M. J., nevažiavęs dviračių taku, pažeidė imperatyvią KET 64.1 punkte nurodytą normą, nustatančią, jog dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai. Šios KET normos pažeidimo nekonstatavęs teismas padarė esminę klaidą, nes jei atsakovas M. J. būtų važiavęs dviračių taku, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir ieškovė nebūtų nukentėjusi. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nustatęs abiejų šalių KET pažeidimus, nenustatė priežastinio ryšio, dėl kurio asmens kaltės įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Šiuo atveju nebuvo pagrindo išvadai, jog ieškovė pažeidė KET 48.4 punkto normą, kadangi priešingai, nei nurodė teismas, ieškovė apsižvalgė ir pradėjo eiti keliu tik įsitikinusi, kad artėjančių transporto priemonių nėra. Manytina, kad išvada, ar ieškovė pažeidė KET 48.4 punkto normą, galėjo būti padaryta tik nustačius atsakovo važiavimo dviračiu greitį.

10.2. Teismas, nepriteisdamas turtinės žalos atlyginimo už pirktus vaistus ir gydymosi priemones, turėjo konkrečiai nurodyti, kurie vaistai ir kurios gydymosi priemonės buvo pirkti ne patirtai žalai gydyti. Taip pat iš sprendimo neaišku, kokia konkrečiai suma už vaistus ir gydymosi priemones ieškovei priteista, kokia nepriteista.

10.3. Teismas, nepriteisdamas kelionės išlaidų, neteisingai nusprendė, kad nuolatinių bilietų įsigijimas nepagrindžia ieškovės turėtų kelionės išlaidų gydymuisi. Šiuo atveju buvo būtina atsižvelgti, kad ieškovė už nuolatinių bilietų įsigijimą mokėdavo tik 20,00 Eur/mėn., o vienkartinis bilietas į gydymosi įstaigą jai kainuodavo 5,80 Eur. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, kiek kartų per mėnesį ieškovei reikėdavo vykti į gydymosi ir į reabilitacijos įstaigas, į tai, kad ieškovė gydydamasi nedirbo ir kitokių reikalų, išskyrus sveikatos gydymą, neturėjo ir t. t. Taip pat teismas sprendime nenurodė, kiek konkrečiai kelionės išlaidų ieškovei priteisė, o kiek atmetė.

10.4. Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat negalima suprasti, kokią negautų pajamų dalį teismas priteisė, o kokios ne. Taip pat nėra aišku, nuo kurio laikotarpio teismas manė, kad ieškovė gydėsi ne traumos padarinius, o kitas ligas.

10.5. Nėra aiškūs motyvai, kuriais remdamasis teismas sumažino priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas neatsižvelgė į pasekmes, į atsakovų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, į teismų praktiką analogiškose bylose.

10.6. Šioje byloje nebuvo būtinybės skirti teismo ekspertizę, kadangi teismas turėjo analizuoti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį pagal ieškinio reikalavimą – ieškovei eismo įvykio metu padarytą traumą, atitinkančią nesunkų sveikatos sužalojimo lygį, o ne pagal atsakovų teikiamą prašymą gilintis į ieškovės kitas gydymosi metu gydytas ligas. Todėl atsakovų patirtos 525,40 Eur išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, yra patirtos atsakovų rizika ir nepriteistinos iš ieškovės.

Atsiliepimas

11. Atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Ieškovės argumentas, kad dėl įvykusio susidūrimo kaltas tik atsakovas M. J., yra visiškai nepagrįstas, kadangi važiuoti automobilių stovėjimo aikštelėje dviračiams nėra draudžiama (KET 130 punktas), o ieškovės nurodyta aplinkybė, neva atsakovas M. J. važiavo nesaugiu ar per dideliu greičiu, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Taigi, išeidama iš už stovinčios transporto priemonės vietoje, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos ar sankryžos ir eidama skersai kelio, ieškovė elgėsi neteisėtai ir prisiėmė riziką dėl jai kilusių padarinių.

11.2. Iš dalies sutiktina su ieškovės argumentais, jog sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokio dydžio turtinę žalą teismas laiko pagrįsta, o kokią atmeta kaip nepagrįstą. Tačiau, atsakovų nuomone, teisingai apskaičiavus pagrįstą ir įrodytą turtinės žalos dydį ir tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias priteistino žalos (nuostolių) atlyginimo mažinimą ar atleidimą nuo civilinės atsakomybės, ji (žala) būtų daug mažesnė nei pirmosios instancijos teismo priteista suma arba žalos atlyginimas visai nebūtų priteistas.

11.3. Ieškovės argumentas, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra deklaratyvus. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nei nustatytas 75 proc. darbingumas, nei stuburo, nei peties skausmai nėra susiję su 2018 m. rugpjūčio 22 d. patirta trauma. Įvertinus ieškovės patirtą trumpalaikį fizinį skausmą ir nepatogumą, atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykusio susidūrimo kalta ir pati ieškovė, atsakovų manymu, neturtinė žala šiuo atveju galėtų būti ne didesnė kaip 300 Eur.

11.4. Skundo argumentas, jog ieškovė neturėtų atlyginti paskirtos teismo ekspertizės išlaidų, nepagrįstas, kadangi būtent dėl ieškovės nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (ieškovė kaip įvykusio susidūrimo pasekmes įvardijo visas savo ligas, po įvykio patirtas traumas ir netgi nustatytą 75 proc. nedarbingumą) atsakovai teikė prašymą skirti teismo medicininę ekspertizę. Manytina, kad iš ieškovės turėjo būti ne tik priteistos visos išlaidos už teismo medicininę ekspertizę, bet ir paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

12. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai nustatė esant visas civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismo išvada, kad susidūrimas įvyko dėl ieškovės ir atsakovo M. J. kaltės, nepagrįsta, kadangi aplinkybė, jog atsakovas M. J. nevažiavo dviračių taku, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų (KET pažeidimo) ir kilusios žalos ieškovei. Be to, teismo padarytos išvados, kad atsakovas M. J. pažeidė KET 59 punktą ir nesilaikė saugaus greičio ar važiavo per dideliu greičiu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, konstatuodamas, kad tarp atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų (nors neaišku, kokių konkrečiai veiksmų) ir ieškovei kilusios žalos (sveikatos sužalojimo) yra priežastinis ryšys ir jo kaltė, teismas nepakankamą dėmesį skyrė ir pačios ieškovės veiksmams įvertinti.

12.2. Teismas be pagrindo ir nenurodydamas jokių motyvų atsisakė taikyti CK numatytą atleidimą nuo civilinės atsakomybės / civilinės atsakomybės netaikymą. Ieškovės išėjimas į važiuojamąją kelio dalį iš už stovinčios transporto priemonės neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių ir kad tai yra saugu, vertintinas kaip neteisėtas, labai neatsargus, neatsakingas ir itin rizikingas elgesys ir tai sudaro pagrindą atleisti atsakovą M. J. nuo civilinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės netaikyti. Esant konkrečiai ieškovės kaltei ir atsakovo bendro pobūdžio pareigos būti atidžiam pažeidimui, šių veiksmų vertinimas kaip lygiareikšmių prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

12.3. Taikydamas civilinę atsakomybę teismas ignoravo CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą ir pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimų taisykles, t. y. nenustatęs žalos dydžio pagrįstumo netinkamai apskaičiavo priteistino turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo realiai nevertino, o lik sumažino ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą vadovaudamasis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi. Apskaičiavus pagrįstą (įrodymais paremtą) turtinės žalos dydį jis sudarytų 294 Eur. Šią sumą dar reikėtų mažinti vadovaujantis 6.248 straipsnio 4 dalimi, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, t. y. atsižvelgiant į atsakovo M. J. ir pačios ieškovės kaltės laipsnį. Taigi priteistinas turtinės žalos atlyginimas ieškovei būtų 147 Eur. Neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į nesudėtingą 5 savaičių gydymo laikotarpį be jokių komplikacijų ir ilgalaikių pasekmių galėtų būti ne daugiau kaip 600 Eur, ši suma, atsižvelgiant į teismo nustatytą abipusę kaltę, turėjo būti mažinama perpus.

12.4. Pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus priteisė procesines palūkanas už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas.

Atsiliepimas

13. Ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas aiškiai nurodė, kad atsakovo M. J. veiksmų neteisėtumą lėmė KET 57 ir 59 punktų pažeidimai.

13.2. Argumentas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje dviračiams nėra draudžiama važiuoti, neteisingas, nes iš byloje pateiktos fotonuotraukos matyti, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra kelias, o ne automobilių stovėjimo aikštelė.

13.3. Teismo išvada, jog atsakovas M. J. pažeidė KET 59 punktą ir nesilaikė saugaus greičio ar važiavo per dideliu greičiu, visiškai pagrįsta, kadangi ieškovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog atsakovas dviračiu atvažiavo dideliu greičiu. Faktas, jog atsakovas laiku nesustabdė dviračio, partrenkė ieškovę ir ją sužalojo, parodo, jog M. J. važiavo per dideliu greičiu.

13.4. Skundo nuostata, kad ieškovės sveikatos sužalojimą lėmė tik pačios ieškovės neteisėti veiksmai, labai neatsargus, neatsakingas, rizikingas elgesys, o ne atsakovo nevažiavimas dviračių taku, yra visiškai neteisinga, nes iš įvykio situacijos matyti, kad atsakovas M. J. pažeidė imperatyvią KET 64.1 punkto normą, nurodančią, kad esant dviračių takui atsakovas M. J. turėjo važiuoti dviračių taku, todėl negalėjo pasielgti kitaip. Taigi, jei atsakovas M. J. būtų važiavęs šalia esančiu dviračių taku, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir ieškovė nebūtų buvusi sužalota.

13.5. Priešingai, nei nurodoma skunde, nėra teisinio pagrindo atsakovui M. J. netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

13.7. Nesutiktina su atsakovų skunde nurodytu turtinės žalos apskaičiavimu, nes tiek vaistus, tiek įtvarus pirko atsakovo padarytam sužalojimui – dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžiui gydyti. Byloje įrodymų, kad pirktais vaistais įtvarais ieškovė gydėsi kitas ligas, nėra, todėl turtinės žalos atlyginimas už pirktus vaistus ir gydymo priemones turėjo būti priteistas visas, koks nurodytas ieškinyje. Analogiškai su kelionės išlaidomis: jos turėjo būti priteistos visa apimtimi, nes esant byloje pateiktiems įrodymams apie atsakovo padaryto sužalojimo – dešinio stipinkaulio ataugos lūžio gydymą reabilitacijos įstaigose, nepriteisti kelionės išlaidų ieškovei būtų neteisinga. Taip pat negautos pajamos turi būti priteistos visos, nes kitos medikų išrašuose nurodytos ligos nebūtų ieškovei sukėlusios nedarbingumo.

Atsiliepimas

13.8. Atsakovų nurodytas 300 Eur neturtinės žalos dydis visiškai neatitiktų teisingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Iš šalių apeliacinių skundų matyti, kad ir ieškovė, ir atsakovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias tiek su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu bei jų vertinimu, tiek su žalos dydžio pagrindimu.

18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

20. Taigi nagrinėjamu atveju šioje byloje turi būti nustatyti visi delikto elementai, o įrodinėjimo pareigą turi ieškovė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas M. J., nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, turėjo pareigą pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį įrodyti, kad būtent ieškovės tyčia ar didelis neatsargumas nulėmė žalos atsiradimą ir kad būtent ieškovė yra atsakinga už kilusią žalą.

21. Kadangi šiuo atveju byloje nebuvo ginčo dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.50 val. ieškovei einant per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „Duomenys neskelbtini“, adresu Duomenys neskelbtini, tik pradėjus eiti skersai per važiuojamąją kelio dalį – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „Duomenys neskelbtini“, į ją atsitrenkė dviratininkas M. J.. Susidūrimo metu ieškovė buvo pargriauta, griūnant jai lūžo dešinės rankos riešas.

23. Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs ir nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, todėl susidūrimas įvyko dėl abiejų kaltės. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji pažeidė KET 48.4 punkto reikalavimą, ir akcentuoja, jog prieš eidama iš už stovinčios transporto priemonės ji buvo apsižvalgiusi, ir atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, o atsakovas M. J. su kitais dviratininkais atvažiavo staiga ir važiavo dideliu greičiu, t. y. tik atsakovo neteisėti veiksmai (KET pažeidimas) lėmė susidūrimą. Atsakovas M. J. teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pažeidė KET 59 punkto reikalavimus, ir įrodinėja, kad ieškovės sveikatos sužalojimą tiesiogiai lėmė tik jos pačios neteisėti veiksmai, labai neatsargus, neatsakingas ir itin rizikingas elgesys (KET 48.4 punkto pažeidimas), o ne atsakovo M. J. nevažiavimas dviračių taku. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nepatvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo.

24. KET 57 punkte nustatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 59 punkte nustatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kurioje reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo M. J. važiavimo kryptimi buvo dviračio takas. Kaip M. J. paaiškino, jis dviračio taku nevažiavo, nes toliau dviračio takas eina per autobusų stotelę, kurioje paprastai yra daug žmonių, todėl jis pasirinko važiuoti automobilių stovėjimo aikštele, kur ir įvyko susidūrimas.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo pritaikyti imperatyvią KET normą – 64.1 punktą, numatantį, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai. Vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 punkto nuostatomis, važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. KET 3.7 punktas nurodo, kad kelias – eismui skirta naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Atitinkamai KET 3.16 punktas nustato, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pėsčioji buvo kliudyta ne važiuojamojoje kelio dalyje, o kelio (ne važiuojamojoje kelio) dalyje, skirtoje stovėti automobiliams (stovėjimo aikštelėje). Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas M. J. pažeidė imperatyvų KET 64.1 punkte įtvirtintą reikalavimą.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog šalia susidūrimo vietos buvo dviračių takas, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, jog atsakovas M. J. negalėjo dviračiu važiuoti automobilių aikštele. Tokio draudimo nėra įtvirtinta ir KET. Tačiau ši išvada nėra pakankama konstatuoti atsakovo M. J. veiksmų neteisėtumo.

28. Minėta, jog KET 59 punkte nustatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. KET taip pat nurodyta, jog pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kolegija kritiškai vertina atsakovo M. J. argumentą, jog jo važiavimo greitis buvo saugus ir susidūrimas įvyko tik dėl ieškovės veiksmų – žingsnio žengimo atgal ta kryptimi, į kurią, norėdamas apvažiuoti pėsčiąją, dviratį nukreipė ir M. J.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sulėtinęs važiavimo greitį (kaip to reikalauja KET) arba kad būtų bandęs sustoti, siekdamas išvengti susidūrimo. Šių aplinkybių, net ir nesant įrodymų apie konkretų M. J. važiavimo dviračiu greitį, pakanka išvadai, jog važiavimo greitis buvo nesaugus, o tai leidžia konstatuoti buvus KET 59 punkto pažeidimą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovo M. J. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje susiję su žalos ieškovei atsiradimu.

29. Atsakydama į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, jog šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės arba žalos dydžio sumažinimo, kolegija pažymi, jog CK 6.248 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.

30. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, nurodyta, kad, remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis).

31. Vertinant eismo įvykio aplinkybes ir dalyvių elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nustato pareigą kelio važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui – ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Kita vertus, vairuotojas (šiuo atveju dviratį vairavęs atsakovas) turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

32. Pagal Kelių eismo taisyklių 48.4 punktą pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

33. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė apsidairė prieš išeidama iš už stovinčio automobilio, tačiau atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, o atsakovas M. J. su kitais dviratininkais atvažiavo staiga važiuodamas dideliu greičiu, kolegijos neįtikina. Visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas M. J. važiavo dideliu greičiu. Antra, jeigu ieškovė būtų apsidairiusi, neabejotinai būtų pastebėjusi net ir galbūt dideliu greičiu atvažiuojantį M. J.. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vidutiniškas važiavimo dviračiu greitis yra 15–20 km/h. Įvertinus, jog susidūrimas įvyko automobilių aikštelėje šviesiu paros metu, manytina, jog jeigu ieškovė būtų apsidairiusi, būtų pastebėjusi dviratininką, atvažiuojantį net ir dideliu greičiu, ir nebūtų priėmusi sprendimo išeiti iš už stovinčio automobilio. Todėl spręstina, kad ieškovė pažeidė pirmiau nurodytas Kelių eismo taisyklių nuostatas ir išėjo iš už stovinčio automobilio neįvertinusi atstumo iki artėjančios transporto priemonės neįsitikinusi, kad tai saugu.

34. Kolegijos vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad toks ieškovės elgesys atitinka paprasto neatsargumo sąvoką. Ieškovė kaip pėsčioji ir eismo dalyvė nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su aikštele važiuojančia transporto priemone išvengti, žengė žingsnį atgal ta pačia kryptimi, į kurią dviratį nukreipė ir atsakovas, taip sumažindama galimybę išvengti susidūrimo. Atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis, susijusius su eismo įvykiu ir žalos ieškovei atsiradimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės paprastas neatsargumas nagrinėjamoje situacijoje susijęs su žalos atsiradimu (CK 6.248 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

35. Taigi, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu bei nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai nėra, kadangi šiuo atveju ieškovės elgesys nevertintinas kaip didelis neatsargumas. Tačiau išvada, jog ieškovės elgesys vertintinas kaip paprastas neatsargumas, suteikia pagrindą mažinti priteistiną žalos atlyginimą. Kolegijos nuomone, byloje surinkti duomenys suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, todėl susidūrė ir ieškovė buvo sužalota, t. y. konstatuota abipusė ieškovės ir atsakovo M. J. kaltė.

36. Aptartų aplinkybių taip pat pakanka pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog transporto priemonei partrenkus ieškovę žala kilo ir dėl ieškovės, ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – specialių reikalavimų, išdėstytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymo (CK 6.247 straipsnis).

37. Tačiau kolegija nesutinka su ieškovei priteistos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pritartina šalių apeliacinių skundų argumentams, kad iš skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokią pinigų sumą vaistams, gydymosi priemonėms ir transporto išlaidoms teismas laikė pagrįsta ir įrodyta, taip pat nėra aišku ir tai, kokią negautų pajamų sumą teismas laikė pagrįsta.

38. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

39. Ieškovė prašė priteisti 2665,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš kurio išlaidos vaistams ir gydymosi priemonėms sudaro 224,05 Eur, transporto išlaidos – 134,80 Eur, o dėl nedarbingumo ieškovė negavo 2306,85 Eur pajamų.

40. Turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo vertinimą komplikuoja tai, kad bylos metu buvo nustatyta, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų buvo susijusios ne tik su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu.

41. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė 19 medicininių įrašų, iš kurių nustatyta, kad ieškovei buvo diagnozuoti dešinio petinio raktikaulio sąnario artroziniai pakitimai, mentės antdyglinio raumens saikingos tendinozės požymiai, sąauginis kapsulitas, bursitas (tepalinio maišelio uždegimas), žasto dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės tenosinovitas (sausgyslinės makšties uždegimas), impidžmento sindromas bei peties sąnario srities lipoma. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyrius 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. STS-3324 nustatė 75 proc. darbingumo lygį. Į bylą pateikti įrodymai apie ieškovei taikytas reabilitacijos procedūras. Byloje paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, kad tarp J. K. patirto stipinkaulio ylinės ataugos lūžio ir stuburo osteochondrozės priežastinio ryšio nėra. Stuburo amžiniai degeneraciniai pokyčiai J. K. buvo diagnozuoti jau seniau, iki nurodomo eismo įvykio. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio dešinio peties sąnario skausmu J. K. nesiskundė, kokių nors sąnario srities sužalojimų neužfiksuota. Peties sąnario skausmu J. K. ėmė skųstis praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio. Vėliau atlikus ultragarsinį echoskopinį ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą diagnozuoti dešinio petinio raktikaulio sąnario artroziniai pakitimai, mentės antdyglinio raumens saikingos tendinozės požymiai, sąauginis kapsulitas, bursitas (tepalinio maišelio uždegimas), žasto dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės tenosinovitas (sausgyslinės makšties uždegimas), impidžmento sindromas bei peties sąnario srities lipoma negali būti potrauminiai ir yra nesusiję su patirtu dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžiu (1 t., b. l. 175–181).

42. Taigi byloje pateikti medicininiai įrašai bei ekspertizės metu padarytos išvados suponuoja išvadą, kad ieškovė lankėsi pas gydytojus ir dėl kitų priežasčių, kurios, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas, nėra susijusios su 2018 m. rugpjūčio 22 d. patirta trauma. Kolegijos vertinimu, abejonių dėl to, ar ieškovė teismui atskleidė visas reikšmingas bylai aplinkybes, kelia ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovei apsilankius pas medikus jai buvo diagnozuotas krūtinės slankstelio lūžis (lygis nepatikslintas) bei gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 27), tačiau šie požymiai nebuvo nustatyti 2018 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrint ieškovę viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje. Taip pat minėti požymiai nenustatyti ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovę apžiūrint teismo medicinos ekspertei. Kaip matyti iš eksperto išvados, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas negali būti siejamas su eismo įvykiu.

43. Nors, kaip jau minėta, ekspertizės metu buvo nustatyta, jog dalis ieškovės susirgimų, nurodytų medicininiuose dokumentuose, nėra susiję su eismo įvykio metu patirta trauma, tačiau ieškovė nepasinaudojo teise patikslinti prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį išskirdama išlaidas, susijusias tik su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu. Taigi, ieškovei nepasinaudojus minėta teise, šių išlaidų pagrįstumas vertintinas vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

44. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

45. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju į turtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo įskaičiuoti 2019 m. spalio 8 d. mokėjimo už reabilitacijos procedūras medicinos centre „Lorna“ ir vaistų, pirktų nuo 2019 m. kovo 3 d. (kai buvo išduotas nedarbingumas). Taip pat nuo 2019 m. kovo 3 d. į turtinės žalos atlyginimą neįskaičiuotinos ir negautos pajamos. Šiuo atveju taip pat negalima vertinti ir visų išlaidų, panaudotų autobuso bilietams. Tokios išvados grindžiamos toliau nurodytais motyvais.

46. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. ieškovei jau nustatyta lipoma dešinio peties sąnario srityje, teigiamas impidžmento simptomas, 2019 m. vasario 21 d. diagnozuotas sąauginis (adhezinis) peties sąnario kapsulitas, peties bursitas, dvigalvio raumens tendinitas, sąnario kontraktūra. Kolegijos vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog nuo 2019 m. kovo mėn. (nedarbingumo išdavimo laikotarpis) ieškovė gydėsi kitas, su 2018 m. rugpjūčio 22 d. trauma nesusijusias ligas. Bylos duomenimis, ir iki 2019 m. kovo mėn. ieškovė gydėsi kitas ligas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovei sumušta galva, įtariamas krūtinės slankstelio lūžis, 2018 m. spalio 2 d. ieškovei diagnozuojami kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos dalių paviršiniai sužalojimai bei gretutiniai susirgimai (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, krūtinės sritis). Taigi, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog ir nedarbingumas ieškovei buvo tęsiamas taip pat ne tik dėl patirtos traumos, bet ir dėl kitų sveikatos problemų. Todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog ir iki 2019 m. kovo mėn. dalis turėtų išlaidų buvo susijusios su kitų susirgimų ar traumų gydymu.

47. Vertinant išlaidas vaistams bei reabilitacijai nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. ieškovė sumokėjo 12,50 Eur už reabilitacijos procedūras, 2018 m. gruodžio 3 d. pirko vaistus „Dexletoprofenum“ (5,89 Eur), 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė pirko „Lioton“ tepalą ir „Mialdex“ tabletes (13,36 Eur), 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė pirko įtvarą (55 Eur), 2018 m. gruodžio 7 d. pirko riešo įtvarą (13 Eur), 2019 m. vasario 18 d. pirko vaistus „Minemlidi“ (nors iš pateikto recepto nėra galimybės patvirtinti, jog būtent toks vaistų pavadinimas) (8,30 Eur), 2019 m. spalio 8 d. sumokėjo 116 Eur už reabilitacijos procedūras. Kolegijos vertinimu, 116 Eur išlaidos, patirtos 2019 m. spalio 8 d. už reabilitacijos procedūras, negali būti vertinamos kaip susijusios su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, todėl jos nepriteistinos. Nors minėta, kad byloje yra duomenų, jog ir iki 2019 m. kovo mėn. ieškovė gydėsi kitas ligas, tačiau, nesant galimybės šias išlaidas aiškiai išskirti, darytina labiau tikėtina išvada, jog visos jos buvo patirtos traumai gydyti. Taigi pagrįstomis laikytinos 108,05 Eur išlaidos vaistams ir reabilitacijos procedūroms (12,50 Eur + 5,89 Eur + 13,36 Eur + 55 Eur + 13 Eur + 8,30 Eur).

48. Vertinant išlaidas, susijusias su važiavimu autobusu, nustatyta, kad ieškovė turėjo šias išlaidas: 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 5,80 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. – 5,80 Eur, 2018 m spalio 11 d. – 5,80 Eur, 2018 m. spalio 30 d. – 5,80 Eur, 2018 m. lapkričio 20 d. – 5,80 Eur, 2018 m. gruodžio 5 d. – 5,80 Eur, nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. pirko mėnesinius bilietus, už kuriuos sumokėjo 100 Eur. Nesant galimybės nustatyti, kiek kartų ieškovė autobusu važiavo dėl eismo įvykio metu patirtos traumos gydymo, pagrįstomis laikytinos visos nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. (imtinai) turėtos išlaidos, t. y. 34,80 Eur išlaidos. Anksčiau padarytos išvados, t. y. jog nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovė gydėsi kitas, su 2018 m. rugpjūčio 22 d. trauma nesusijusias ligas, pagrindu spręstina, jog100 Eur transporto išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos.

49. Spręsdama įrodinėjamų negautų pajamų dydį kolegija kaip atskaitos tašką vertina jau anksčiau minėtą išvadą – nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovė gydėsi kitas ligas. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., jeigu nebūtų turėjusi nedarbingumo, ieškovė būtų gavusi 2214,38 Eur (132,63 Eur + 587,36 Eur + 643,42 + 643,42 Eur + 207,55 Eur). Iš viso už šį laikotarpį ieškovė yra gavusi nedarbingumo išmoką – 1590,27 Eur (424,07 Eur + 445,27 Eur + 190,84 Eur + 318,05 Eur + 212,04 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog minėtu laikotarpiu ieškovė buvo nedarbinga ne dėl įvykio metu patirtos traumos, pagrįstomis laikytinos visos šiuo laikotarpiu negautos pajamos, t. y. 624,11 Eur (2214,38 Eur – 1590,27 Eur).

50. Taigi iš viso įrodyta ir pagrįsta laikytina 766,96 Eur (108,05 Eur + 34,80 Eur + 624,11 Eur) turtinė žala. Atsižvelgiant į byloje nustatytą abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę ši suma mažintina 50 proc. ir ieškovei priteistinas 383,48 Eur turtinės žalos atlyginimas.

51. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nepagrįstai priteistas 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokį neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas vertino kaip įrodytą ir pagrįstą, ir vadovaudamasis abipuse kalte šį dydį sumažino perpus.

52. Ieškovė prašė priteisti 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuodama tuo, kad dėl eismo įvykio ilgą laiką buvo gydoma ambulatoriškai, jai paskirta ilgalaikė reabilitacija, kuri tęsiasi iki šiol, nes liko sužalojimo pasekmės – skausmingai valdoma ranka, negalėjimas pakelti svorio virš 3 kg. Ieškovė taip pat teigė, jog dėl įvykusio eismo įvykio ieškovė patyrė stresą, išgąstį, fizinį skausmą, nes lūžusi ranka ilgą laiką stipriai skaudėjo ir tebeskauda, patyrė dvasinių išgyvenimų dėl negalėjimo būti visaverčiu asmeniu, buitinių nepatogumų, nes be dešinės rankos ieškovei buvo sunku susitvarkyti buityje, jai buvo reikalinga slaugos pagalba, kurią jai suteikė sūnus. Be to, po eismo įvykio ieškovę dažnai kankindavo nemiga.

53. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas turi atsižvelgti, ar paties nukentėjusiojo elgesys buvo tinkamas ir nesąlygojo padarinių atsiradimo.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

55. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

56. Kaip jau minėta šioje nutartyje, 2018 m. rugpjūčio 22 d. susidūrimo metu ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (sužalojimai dešiniame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis) (2018 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvada Nr. G1493/2018(3)).

57. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę dėl ateities. Taip pat akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai remiantis fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio rankos valdymo galimybių ir gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog po eismo įvykio metu patirtos traumos buvo taikomas reabilitacinis gydymas, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji, praėjus daugiau nei dvejiems metams laiko nuo eismo įvykio, vis dar patirtų rankos skausmus ar rankos valdymo apribojimų.

58. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. ieškovei buvo nuimta imobilizacija ir padarytas rentgenas. Šio tyrimo metu liekamųjų reiškinių nenustatyta (rentgenologiškai be neigiamos dinamikos) (1 t., b. l. 28.). Iš 2018 m. spalio 2 d. medicinos išrašo matyti, kad ieškovė skundėsi stuburo skausmais. Minėtame išraše nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikta stuburo torokalinės dalies KT ir nustatyta diagnozė – degenaraciniai pokyčiai, kurie, kaip jau minėta, J. K. buvo diagnozuoti jau seniau, iki nurodomo eismo įvykio. Ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis, t. y. kad ji ilgą laiką buvo gydoma ambulatoriškai, jai paskirta ilgalaikė reabilitacija, kuri tęsiasi iki šiol, ir liko sužalojimo pasekmės – skausmingai valdoma ranka, vertintini kritiškai, kadangi, kaip jau anksčiau šioje nutartyje minėta, jie negali būti laikomi išimtinai susijusiais su 2018 m. rugpjūčio 22 d. patirta trauma. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad neturtinės žalos dydis vertintinas atsižvelgiant į nesudėtingą 5 savaičių gydymo laikotarpį, kurio metu nebuvo nustatyta komplikacijų bei ilgalaikių pasekmių.

59. Tad nors dėl patirtos traumos ieškovei teko iškęsti fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, tam tikrą laiką pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, būtina įvertinti tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog būtent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jai buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, taip pat negalima daryti išvados, jog patirta trauma trukdo šiuo metu gyventi savarankišką ir socialiai aktyvų gyvenimą.

60. Taip pat, kolegijos vertinimu, atsakovų apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232- 507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt).

61. Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytu 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kuris, atsižvelgiant į šioje byloje konstatuotą abipusę abiejų eismo įvykio dalyvių kaltę, mažintinas 50 proc., t. y. iki 300 Eur.

62. Atsakydama į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, jog priteisiant procesines palūkanas nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, kolegija pažymi, kad įstatyme nėra numatyta galimybė išskaidyti procesinių palūkanų priteisimo laikotarpius.

63. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia tai, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

65. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.

66. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla iškelta 2019 m. spalio 24 d. ir ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos abi būtinos sąlygos priteisti procesines palūkanas.

67. Šioje nutartyje jau minėta, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovės) kaltę, byloje nėra.

68. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus spręstina, jog ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad šalių apeliacinių skundų motyvais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, tačiau konstatavus, jog teismas netinkamai vertino ieškovės reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, sprendimo dalis keistina – ieškovei priteistinas 383,48 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat keistina sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

71. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

72. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 23 d. pažymą Nr. (12.34)PT-2721 teisinės pagalbos išlaidos, suteiktos ieškovei, sudarė 357,78 Eur.

73. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 6665,70 Eur (2665,70 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės) žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas kaip pagrįstą vertino 683,48 Eur (383,48 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės) žalos atlyginimo dydį.

74. Sprendžiant klausimą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, kolegijos vertinimu, būtina pažymėti, kad šioje byloje konstatuota, jog ieškovė įrodė visas atsakovo M. J.civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, kad priteista tik dalis jos prašytos kompensacijos už neturtinę žalą, neleidžia daryti išvados, jog turėtų būti vertinama, jog ji neįrodė buvus neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, manytina, jog šiuo atveju turi būti laikoma, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo tenkintas. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad kita reikalavimo dalis buvo tenkinta iš dalies, t. y. tenkinta 14,38 proc. ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 57,19 proc. (50 proc. + (14,38 proc. / 2)) ieškinio reikalavimų.

75. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistas 683,48 Eur žalos atlyginimas, iš atsakovų valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovų priteistinas 38 Eur žyminis mokestis, kuris mokėtinas už byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi iš viso valstybei iš atsakovų priteistinas 53 Eur žyminis mokestis (15 Eur + 38 Eur), iš kiekvieno po 17,67 Eur.

76. Atsižvelgiant į patenkintų (57,19 proc.) ieškinio reikalavimų proporciją valstybei iš atsakovų priteistina 204,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 68,20 Eur.

77. Atsakovas S. J. pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 1120,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 525,40 Eur išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu; iš viso atsakovas S. J. turėjo 1645,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog atsakovui neturėtų būti priteisiamos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovės reikalavimų pagrįstumui patikrinti ekspertizės skyrimas buvo būtinas, kadangi ieškovės pateikti medicininiai dokumentai kėlė pagrįstų abejonių dėl juose nurodytų ligų bei tyrimų sąsajumo su eismo įvykio metu įvykusia trauma. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šia įrodinėjimo priemone, kaip specialiu žinių šaltiniu, vadovavosi (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

78. Taigi, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją atsakovui S. J. iš ieškovės priteistina 704,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

80. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-l209-9574 skirta 50 proc. antrinė teisinė pagalba. Apeliantė pateikė įrodymus apie sumokėtą 49,50 Eur žyminį mokestį. VGTPT Klaipėdos skyrius pateikė įrodymus apie turėtas 168 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

81. Atsakovas S. J. pateikė įrodymus apie sumokėtą 68 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

82. Atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su ieškovės neteisėtais veiksmais bei kalte, tačiau ir sumažino priteisto tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikytina, jog ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

83. Įvertinus tai, jog atsakovai apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą sprendimą ir teikė išsamius argumentus, kiek netenkinus reikalavimo atmesti ieškinį turėtų būti mažinimas priteistino žalos atlyginimo dydis, spręstina, jog atsakovų apeliacinis skundas tenkintas, todėl priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 68 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei J. K. iš atsakovo M. J. priteistą 1350,00 Eur turtinės žalos atlyginimą iki 383,48 Eur, o 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą - iki 300 Eur.

Sumažinti iš atsakovų M. J., J. J. ir S. J. priteistą valstybei žyminį mokestį po 29,66 Eur iš kiekvieno atsakovo iki 17,67 Eur.

Padidinti valstybei iš atsakovų M. J., J. J. ir S. J. priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nuo 40,25 Eur iš kiekvieno atsakovo iki 68,20 Eur.

Sumažinti priteistą atsakovui S. J. iš ieškovės J. K. 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 704,40 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės J. K. atsakovui S. J. priteisti 68 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiAlbina PupeikienėLarisa ŠimanskienėAlvydas Žerlauskas