Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams I. L. ir M. L. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Kadangi ieškovo dalies atidalinimas natūra nėra įmanomas dėl pernelyg mažo 1/8 dalies ploto – 10,24 kvadratinių metrų bendro ploto, iš kurių gyvenamojo ploto dalis tesudaro 6,90 kvadratinių metrų, o bute esantis mažiausias kambarys (plane pažymėtas Nr. 1-4) yra 11,40 kvadratinių metrų dydžio, ateityje nebūtų išvengta bendrasavininkų konfliktų, naudojantis jiems priklausančiomis buto dalimis, todėl ieškovas prašo atidalinti jam priklausančią 1/8 dalį buto išmokant jam už šią dalį piniginę kompensaciją 18 636,80 EUR sumoje (1 820 EUR už vieną kvadratinį metrą). Atsakovams priteistina sumokėti kompensacijos suma turėtų būti paskirstyta pagal kiekvieno jų turto dalies dydį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. iš I. L. priteisiant 15973,60 Eur kompensacijos sumą, o iš M. L. – 2 663,20 EUR. Tokiu būdu atsakovo I. L. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų 8,96 kvadratinių metrų ir jam, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausytų viso 70,44 kvadratinių metrų buto, o atsakovės M. L. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų 1,28 kvadratinių metrų ir jai, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priklausytų viso 11,53 kvadratinių metrų buto. Taigi atsakovo reikalavimas yra absoliučiai pagrįstas ir atitinkantis atsakovų teises ir teisėtus interesus.

II. Atsakovų atsikirtimų santrauka

7. Ieškovas turi gyvenamąjį būstą, o ginčo patalpas įsigijo tikslu nuomoti. Atsižvelgdami į būsto paskirties specifiką, keblumus naudojantis bendros paskirties patalpomis, atsakovai sutikimo nuomai neduotų, taip pat nesutinka patys nuomotis.

8. Atsakovai sutinka, kad vienintelis efektyvus ir teisingas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas būtų priteisiant atsakovams ieškovo turto dalį natūra, o ieškovui sumokant už tai kompensaciją.

III. Ieškovo dubliko santrauka

IV. Atsakovų tripliko santrauka

14. Individualiai vertinant ginčo turtas turi savo specifinius požymius (neatitinka higienos normų reikalavimų keliamų gyvenamajai erdvei, ribotas-sutartinis naudojimasis bendra virtuve, prieškambariu, vonia ir tualetu), dėl ko pats ieškovas nusipirko šį objektą pagal kainą žymiai mažesne nei tuo metu skelbė analogiškų butų kainas nurodomos interneto svetainės.

Motyvuojamoji dalis

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

19. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

20. Byloje nėra ginčo, jog ieškovui priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui I. L. priklauso ¾ dalys, o M. L. priklauso 1/8 to paties ginčo buto.

21. Patikslintu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti ginčo butą natūra, atsakovams priteisiant butą natūra, ieškovui priteisiant kompensacijas iš atsakovų. Dėl turto padalijimo būdo byloje ginčo nėra, nes atsakovai taip pat nurodė, jog tai būtų tinkamiausias turto padalijimo būdas ir prašė atidalinti ginčo butą natūra priteisiant atsakovams, o ieškovui priteisiant 12 600 EUR kompensaciją.

22. Byloje kilo ginčas tik dėl ieškovui mokamos kompensacijos už jo ginčo buto dalį dydžio. Ieškovo teigimui, jo buto dalies vertė yra 18 636,80 EUR, kuri dalintina proporcingai atsakovų turimai turto daliai. Ieškovas savo kainą grindžia internetinio skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, kur mažiausia turto kaina nurodyta 1 820 EUR/kv. m. kadangi ieškovui priklauso 10,24 kv.m ginčo buto ploto, tai jo vertė, ieškovo nuomone, yra 18 636,80 EUR.

23. Atsakovai nesutiko su ieškovo nurodoma kaina. Atsakovų teigimu ieškovo ginčo buto dalies vertė yra 12 600 EUR. Atsakovai savo kainą grindė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. DGA220603, kurią atliko licenciją turintis turto vertintojas D. G., vertintojo veikla užsiimantis daugiau nei 14 metų, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą daugiau nei 13 metų.

24. Ieškovo pateiktos ekrano fotonuotraukos iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo aruodas.lt nėra individualizuotas ginčo buto vertės nustatymas, nes jame pateikiama kitų butų pardavimų pasiūlymai. Portale nurodoma pageidaujama pradinė derybų kaina, kuri paprastai būna sumažinama sudarant sandorius. Be to, nurodytos kainos viso buto, o ne 1/8 buto dalies, nesudarančios pilnai viso kambario. Akivaizdu, jog viso nekilnojamojo turto objekto kaina yra didesnė, nei turtą įgyjant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, šią aplinkybę vertino ir turto vertintojas savo ataskaitoje. Priešingai, atsakovų turto vertinimą atliko profesionalus, pažymėjimą verstis tokia veikla turintis asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turintis virš 10 metų darbo stažą, ataskaita pilna, išsami, atlikta apžiūrėjus vertinamą turtą, nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ja nepasitikėti. Ieškovo nurodomos aplinkybė, kad buvo vertinama dalis patalpos, kuri buvo valdoma kito asmens ir yra reikalaujanti remonto nėra pagrindas laikyti neteisinga ataskaita. Kasacinės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje yra suformuota taisyklė, jog sprendžiant klausimus dėl bendraturčių atidalijimo teismas turi atsižvelgti į faktinę nusistovėjusią daikto naudojimosi tvarką. Neremontuota 1/8 turto dalis buvo ta, kuria naudojosi asmuo, kurio 1/8 dalis turto buvo parduota iš varžytinių ir kurią įsigijo ieškovas, t. y. ieškovas įsigijo 1/8 dalis turto nusistovėjusią pagal bendraturčių faktinę naudojimosi tvarką, kuri ir buvo neremontuota, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti, kaip ataskaitos esminio trūkumo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovui priklausančio ginčo buto 1/8 dalies vertė yra 12 600 EUR.

25. Kadangi ginčo dėl atidalijimo būdo byloje nėra, t. y. ieškovas ir atsakovai prašė atidalinti ieškovo dalį natūra ir priteisti ją atsakovams, o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais, todėl ieškinys tenkintinas ir ginčo butas atidalintinas atsakovams priteisiant ieškovo 1/8 dalį ginčo buto natūra, o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

26. Kaip minėta atsakovas I. L. turi nuosavybės teises į 3/4 (arba 6/8) dalis ginčo buto, o atsakovė M. L. į 1/8 dalį. Atsakovai prašė priteisti ieškovo dalį išlaikant tas pačias nuosavybės proporcijas, todėl iš atsakovo I. l. priteistina kompensacija 10 800 EUR, o iš atsakovės M. L. priteistina 1 800 EUR kompensacija ieškovui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ir atitinkamomis dalimis atsakovams priteistina ieškovo turėta dalis natūra (atsakovų turimo turto proporcija – 1/6.

27. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako (CPK 265 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Sprendimu buvo patenkinta 67 procentai ieškovo reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

29. Ieškovas pateikdamas ieškinį patyrė 94 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti bei 1 000 EUR advokatės pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus dalyje ieškovui iš atsakovų priteistina 732,98 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. 122,16 EUR iš atsakovės M. L. ir 610,82 EUR iš atsakovo I. L..

30. Atsakovas I. L. patyrė 500 EUR advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus dalyje, atsakovui I. L. iš ieškovo priteistina 165 EUR išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

31. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovui iš atsakovų, tiek atsakovui iš ieškovo, remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, atliktinas atsakovo I. L. ieškovo G. B. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina įskaitymas ir ieškovui iš atsakovų priteistina 567,98 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. 122,16 EUR iš atsakovės M. L. ir 445,82 EUR iš atsakovo I. L..

32. Teismas patyrė 26,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka ir, ieškinį tenkinus iš dalis, priteistinos iš ieškovo 8,87 EUR, iš atsakovų 18,01 EUR, t. y. 3,00 EUR iš atsakovės M. L. ir 15,01 EUR iš atsakovo I. L.. Kadangi iš atsakovės M. L. priteistina suma neviršija teisės Aktų nustatytos minimalios sumos (5 EUR), todėl iš jos ši suma nepriteistina.

33. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį dalyje.

Atidalinti ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), atsakovams I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant turtą (1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini))) natūra dalims proporcingomis turimai daliai, o ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 12 600 EUR (dvylika tūkstančių šeši šimtai euro) kompensaciją pinigais iš atsakovų proporcingai jiems tenkančioms turto dalimis, t. y. 10 800 EUR (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus euro) iš atsakovo I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1 800 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus euro) iš atsakovės M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų 567,98 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt septynis euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 122,16 EUR (vieną šimtą dvidešimt du euro ir 16 euro centų) iš atsakovės M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 445,82 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt penkis euro ir 82 euro centus) iš atsakovo I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,87 EUR (aštuonis euro ir 87 euro centus) bei iš atsakovo I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,01 EUR (penkiolika euro ir 1 euro centą) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma nedelsiant pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.