- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 1-284-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26152-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Valdas Burneikis, Eugenijus Karažinas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas – 0,70 promilių girtumas), tiksliai nenustatytu veiksmų skaičiumi apdraskė savo sutuoktinės R. P. veidą bei, apvyniojęs R. P. kaklą chalato diržu, ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus kairiajame žande ir poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kas pagal 2016 m. birželio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 1698/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, R. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. birželio 13 d., apie 9 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laužė ir sukinėjo savo sutuoktinei R. P. rankas, ranka smaugė jos kaklą, spaudė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį, tuo padarydamas R. P. kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas, sprando, smakro odos nubrozdinimus, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvas odoje, kas pagal 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. G 1779/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. paaiškino, kad 2016 m. birželio 3 d. jis jokių veiksmų, galinčių nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, neatliko. 2016 m. birželio 3 d. buvusio įvykio metu jis jau negyveno namuose, nes ten buvo psichologinis smurtas, jis bijo dėl savo sveikatos, su žmona jau buvo padavę dokumentus dėl skyrybų. Dabar tame bute gyvena nuomininkai. Tądien žmona jo prašė grįžti. Jis grįžo namo, žmona buvo blaivi, jis buvo išgėręs – turėjo pusę butelio degtinės, virtuvėje išgėrė 200 g ir nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizorių. Paaiškino, kad su žmona kilo konfliktas dėl telefono – ji ėjo į tualetą ir pro praviras kambario duris pamatė, kad šalia jo guli telefonas. Ji puolė prie telefono ir jį paėmė, laikė suspaudusi savo dešinėje rankoje. Jis, stovėdamas žmonai už nugaros, savo dešine ranka nuo jos juosmens atitraukė jos ranką ir ištraukė telefoną. Tuomet, paėmęs ją už riešų, kad ji nesimuštų, apsukęs, išstūmė iš kambario. Stūmė savo rankas jai atrėmęs į nugarą, koja užtrenkė duris. Nukentėjusioji aprimo, tačiau po to sugrįžo vėl. Tuo metu jis rūkė tualete, o ji, atidariusi tualeto duris, spyrė jam į veidą. Tuo metu nukentėjusioji buvo su chalatu, sakė, kad ir jį nužudys, ir pati pasikars, chalato diržą buvo apsivyniojusi aplink kaklą. Jis atsistojo, paėmęs už rankų ją nustūmė ir apsukęs, rankomis įsirėmęs jai į nugarą, įstūmė į jos kambarį. Ji nukrito ant lovos, esančios prie durų, šone. Kaip ant jos krito – ar nugara, ar priekiu – jis neatsimena. Diržo, esančio ant jos kaklo, nelietė. Pats grįžo į savo kambarį. Tuomet ji, vis dar su apie kaklą apvyniotu diržu, įlėkė į jo kambarį, pargriebė lėkštę ir metė jam į galvą. Jis užsidengė, lėkštė sudužo. Nuo smūgio liko sužalojimas ant jo rankos. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko du patruliai, kiek pamena, vyrai. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Pareigūnus į butą įleido jis. Kraujosruvų ar kokių nors kitokių sužalojimų ant žando, ant kaklo, ar išvis ant nukentėjusiosios kūno po įvykio jis nematė, o prieš įvykį jos kūno nematė, nes ji buvo su chalatu. Vėliau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki šio įvykio ant nukentėjusiosios kūno kraujosruvos buvo, nes ji maždaug prieš 10 dienų buvo nualpusi prie stoties. Mėlynės buvo ant jos rankų ir kojų, tai yra įprastas dalykas. Tąkart policijos pareigūnai jį ir nukentėjusiąją nuvežė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK. Greitosios pagalbos jis atsisakė. Komisariate dėl pareiškimo jo niekas neklausė, uždarė į kamerą, o po to nuvežė į Kosciuškos gatvėje esančią areštinę. Kai iš areštinės paleido, jis nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Tądien buvo karšta, ligoninėje buvo daug žmonių, ir jis, nesulaukęs savo eilės, išvažiavo ir daugiau į medikus dėl savo sužalojimų nesikreipė. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu apie epizodą tualete jo niekas neklausė, jis tyrėjai pasakojo viską. Iš kur ant nukentėjusiosios veido atsirado nubrozdinimai, jis nežino, bet gali būti, kad ji susižalojo, kai jis ją apsukinėjo. Žymės ant kaklo nukentėjusiajai atsirado turbūt nuo to, kai ji pati buvo apsisukusi diržą aplink kaklą, tačiau tyrimo metu apie tai tyrėjams jis nepasakojo, nes tuo metu rūpėjo ne tai – jam skaudėjo ranką, ir galvojo, kaip pakliūti į namus. Pažymėjo, kad nukentėjusioji jam grasino, kad su juo susidoros, nes keršija dėl skyrybų, dėl jo bendravimo su kita moterimi. Tyčia savo žmonos veido nedraskė, jai nespyrė, už plaukų negriebė, chalato diržu jos nesmaugė, jokio konflikto virtuvėje nebuvo.
Taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir 2016 m. birželio 13 d. jis nukentėjusiosios nežalojo. Tądien jis iškvietė antstolį, kad jis padarytų turto aprašą. Tuo metu namuose buvo nukentėjusiosios 4 metų anūkė. Antstolis atvažiavo 9.00 val. Jie nuėjo į butą, kur nuketėjusioji užsipuolė antstolį. Be to, ji užuodė nuo kaltinamojo sklidusį alkoholio kvapą, tačiau alkoholio jis tą dieną nevartojo, o buvo pagiringas iš vakar dienos. Nukentėjusioji, manydama, kad jis vairuos jų bendrą automobilį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino dokumentus ir išvažiavo. Antstolis padarė savo darbą ir jis kartu su juo nusileido į apačią. Kadangi reikėjo mokėti už butą ir dėl to reikėjo mokėjimo knygutės, jis, kai antstolis išvažiavo, pakilo į viršų. Nukentėjusioji buvo bendro naudojimo virtuvėje bendrabučio koridoriuke. Ji su šauksmais bei grasinimais jį puolė. Anūkė norėjo eiti pas jį ant rankų, tačiau nukentėjusioji vaiką atitraukė nuo jo. Vaikas verkė, nukentėjusioji nulėkė į virtuvę, paėmė mokėjimo knygutę ir metė į jį knygutę. Jis pradėjo rinkti išbyrėjusius lapus, o nukentėjusioji jam su kumščiu davė per kuprą. Kai jis norėjo išeiti, ji atsistojo tambūre priešais laiptus, kurie veda į pirmą aukštą, kad jis neišeitų. Jis ėjo šonu pro ją, o ji, atsisukusi šonu, jį puolė, triukšmas buvo didžiausias; nukentėjusioji su nagais jam draskė per veidą. Jis gynėsi, rankomis laikė jai už riešų, savo kūnu prispaudė ją prie sienos, užlaikė ir pastūmė link virtuvės, o pats nubėgo laiptais žemyn. Stūmimo metu nukentėjusioji į jį buvo atsisukusi priekiu. Jam nuvažiavus į degalinę prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pažymėjo, kad įvykio metu nukentėjusiajai rankų nesukinėjo, ji pati sukinėjosi, kad išsilaisvintų. Už kaklo suėmęs jai nebuvo, taip pat ir smūgių kumščiu į pakaušį nebuvo. Iš kur galėjo atsirasti nubrozdinimai, jam yra nežinoma, tačiau jie galėjo atsirasti jam su nukentėjusiąja besigrumiant, jam bandant išeiti, ištrūkti, kai laikydamas ją spaudė į duris. Ikiteisminio tyrimo metu apie epizodą prie laiptų tyrėjai pasakojo, tačiau tyrėja turbūt neįsivaizduoja to buto išplanavimo. Pažymėjo, kad parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, permetė akimis, matė, kad ten yra netikslumų, be to, nukentėjusioji sakė, kad jį sužlugdys, dėl to jos parodymai skiriasi nuo jo (b. l. 119-121, 154-156).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P. nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. jos ir vyro tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, kiek pamena, vyro iniciatyva skyrybų byla jau buvo pradėta, be to, dar iki tos dienos ji taip pat turėjo sužalojimų, padarytų vyro, bet į policiją nesikreipė. Tą dieną, apie 19.30 val., kaltinamasis grįžo į namus. Iki tol jis išeidavo pas kitas moteris ir sugrįždavo namo. Tuo laikotarpiu jie gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi ir anksčiau yra buvęs didelis smurtas šeimoje, ji užsidarė savo kambaryje ir su juo nebendravo iki 23.30 val.; abu buvo skirtinguose kambariuose, nekalbėjo. Apie 23.30 val. ji atsirakino savo kambario duris ir išėjo į tualetą. Jai išėjus, ir kaltinamasis išėjo iš savo kambario. Jis tą vakarą išgėrinėjo – ji, eidama į tualetą, pro pravertas jo kambario duris matė alkoholį, jis stovėjo ant stalo. Kai ji buvo tualete, kaltinamasis atidarė tualeto duris, kurios buvo neužrakintos, kadangi gyveno tik dviese, ir stvėrė jai už veido ir ėmė draskyti, apdraskė dešinės pusės veido dalį. Be to, nusiėmęs šlepetę, sudavė jai į veidą. Kodėl jis taip elgėsi, ji nežino. Tuomet ji išėjo į koridorių, jis, kiek ji pamena, atsistojęs prie tualeto rūkė. Tuo momentu ji pabėgo į virtuvę, o joje tarp šaldytuvo ir stalo stovėjo kėdė. Ji sėdėjo ant kėdės, o kaltinamasis stovėjo prieš ją. Kadangi ji buvo su chalatu, tai jis, stovėdamas prieš ją, neišvėręs diržo iš chalato, bet kažkiek patraukęs jį už vieno galo, apsuko jai diržą aplink kaklą iš kairės pusės į dešinę, ir pradėjo smaugti; ji nebegalėjo apsiginti. Virtuvės durys nebuvo užrakintos, nors yra galimybė jas iš vidaus užsirakinti, tačiau ji nepagalvojo, kad jis pribėgęs smaugs. Ji gynėsi, kiek galėjo, po to jam spyrė, kad galėtų išsilaisvinti. Daugiau jokių veiksmų virtuvėje jis neatliko, matyt, pamatęs, kad ji dūsta, pats išsigando. Kai nukentėjusiajai pavyko išsilaisvinti, ji išbėgo iš virtuvės į koridorių. Koridorius yra tarp tualeto ir jų kambarių. Ten toliau vyko grumtynės – jis, suėmęs ją už kaklo ir smakro, daužė jos galvą į sieną, tampė už plaukų, suėmęs už žastų, stumdė. Kiek kartų jis trenkė jos galvą į koridoriaus sieną, nežino, bet ne mažiau kaip 4-5 kartus. Po to, kai ji bandė išsilaisvinti, jis dar du kartus iš kojos spyrė jai į užpakalį. Jai nuo spyrių nugriuvus ir ant žemės, jis ją vėl spardė, tampė po visą koridorių. Nuo spyrių jai skaudėjo. Nors tai nebuvo akivaizdžiai matomi sužalojimai, bet skausmas buvo. Atsikėlusi nuėjo į jo kambarį, kadangi jis buvo arčiau. Jo kambaryje ant stalo stovėjo kažkas, ką jis valgė ir gėrė. Jai stovint prie lango, jis vėl artinosi prie jos, todėl ji nuo stalo paėmė lėkštę ir ją paleido į kaltinamąjį. Kadangi jis pakėlė kairę ranką, tai lėkštė pataikė į alkūnę ir ją prakirto. Ji pati, berods, išėjo ar išbėgo iš jo kambario. Kaltinamasis, pamatęs kraują, jai jau nieko nebedarė, tik išsigando ir kvietė policiją, nes ji jį sužalojo. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad iš karto po lėkštės sudužimo į kaltinamojo ranką, jis vėl ją puolė, tuomet ji išbėgo į koridorių, kur ją į sieną daužė kaltinamasis. Atvažiavę pareigūnai juos išsivežė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK. Policijos komisariate greičiausiai tyrėja mobiliuoju telefonu nufotografavo jos veidą ir kaklą. Po įvykio jai ant kaklo buvo matyti smaugimo žymės, apdraskytas veidas, žymės buvo ant kaklo, rankų, žastų; nuotraukose tai turėtų būti matoma. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, jog kambaryje kaltinamasis ją irgi spardė, tampė už plaukų, bet taip kalbėjo dėl to, kad viskas ten buvo bendra, ji neatsimena visų momentų, nes muštynių buvo daug. Kas dar vyko kaltinamojo kambaryje, ji nepamena. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivi, o kaltinamasis buvo išgėręs, tačiau kiek – ji nežino. Po įvykio jai greitoji medicinos pagalba nebuvo reikalinga, nes pareigūnai juos išsivežė į policijos komisariatą. Po to ją iš komisariato paleido, o kaltinamąjį turbūt uždarė. Išėjusi iš komisariato ji parvyko namo. Į teismo medicinos specialistą ji kreipėsi gal trečią dieną po įvykio – pasiskambino ir ją kitą dieną priėmė. Tyrėja, kiek pamena, 2016 m. birželio 5 d., jai į darbą atvežė užduotį ir ji važiavo pas specialistą. Ekspertizė neužfiksavo sužalojimų pakaušio srityje, jis prakirstas nebuvo, o skausmas buvo. Kodėl į teismo medicinos specialistus kreipėsi ne iš karto, ji nežino, gali būti, kad iš karto negalėjo kreiptis, nes jie nedirbo. Apibendrindama paaiškino, kad pirmiausia veiksmas prasidėjo tualete, tuomet persikėlė į koridorių, o dar po to vyko virtuvėje, į kurią galima pateikti tik per koridorių. Kai virtuvėje ji išsilaisvino, bėgo į koridorių ir ten kaltinamasis ją pagavo, o sugavęs trankė, vėl prasidėjo grumtynės. Vėliau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad viskas prasidėjo tualete, ten kaltinamasis ją ėmė mušti, tuomet ji iš ten išbėgo į laiptinę ir nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, o jis, atėjęs iš paskos, ten ją smaugė, kai ji virtuvėje iš jo išsilaisvino, bėgo į koridorių ir įbėgo į kaltinamojo kambarį – ten vėl įvyko konfliktas. Pažymėjo, kad kaltinamasis veiksmus prieš ją atliko koridoriuje ir po to, kai ji išbėgo iš virtuvės, ir po to, kai ji išbėgo iš jo kambario. Po įvykio ji į gydymosi įstaigas nesikreipė, gydėsi pati. Jai teko pirkti vaistus nuo nervų, tačiau pirkimo čekių neišsaugojo. Tvarsčių, pleistrų, kitokių medikamentų nereikėjo. Dabar tiksliai nepamena, bet išlaidų turėjo iki 50 Eur. Pažymėjo, kad tarp pirmo ir antro įvykio su vyru nesimatė, tik per langą pamatė, kad jis po pirmo įvykio grįžo iš policijos, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o sugrįžo tik 2016 m. birželio 13 d.; jei ir buvo grįžęs į namus, tai jos tuo metu nebuvo. Neneigė, kad 2016 m. birželio 3 d. – 2016 m. birželio 13 d. ieškojo ryšių su kaltinamuoju, siuntė jam žinutes, nes norėjo, kad jis grįžtų, tuo metu norėjo gyventi su juo. Kokio pobūdžio buvo žinutės, nežino, neturi jų išsisaugojusi. Iki 2016 m. birželio 13 d. jos žaizdos apgijo, kitų sužalojimų nebuvo. Pažymėjo, kad į Priklausomybės ligų centrą ji nesikreipė, į Psichikos sveikatos centrą po 2016 m. birželio 3 d. įvykio ją išvežė ir paguldė vyras, tačiau jos ten niekas nelaikė, sakydami, kad sveiko žmogaus niekas nelaiko. Nurodė, kad ji psichikos problemų neturi, taip pat neturi ir problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, o visi konfliktai šeimoje iki santuokos nutraukimo vyko dėl vyro neištikimybės.
Aptardama 2016 m. birželio 13 d. įvykį nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išvakarėse, 2016 m. birželio 12 d., pas ją buvo ir nakvojo vaikai – dukra su savo vyru ir anūke. Pažymėjo, kad 2016 m. birželio 12 d. ji alkoholio nevartojo. Kitos dienos ryte dukra su žentu išėjo į darbą, o jai paliko anūkę, kuriai nebuvo 4 metų. Mergaitė tuo metu sirgo. 2016 m. birželio 13 d. iš ryto, apie 8.30 val., į butą kaltinamasis grįžo su antstoliu susirašyti savo turto. Antstolis atliko visus veiksmus. Ji nuo vyro pajuto stiprų alkoholio kvapą ir išsigando, kad jis išvažiuos jos vardu registruotu automobiliu, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko, bet kadangi kaltinamąjį jį pagavo ne už vairo, tai pakalbėjo ir išvažiavo. Tuomet kaltinamasis išlydėjo antstolį, grįžo į namus ir prasidėjo muštynės, kurias pradėjo jis. Gal jis supyko, jog ji nenorėjo, kad jis išgėręs sėstų už vairo, ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji nematė, jog jis norėjo pasiimti mokesčių knygeles, bet jam kelio neužtvėrė. Tuo metu koridoriuje, kai kaltinamasis po žodinio konflikto ją stūmė, nors gali būti, kad smogė delnu – to dabar nepamena, ji ant rankų laikė anūkę. Kai jis trenkė jai per pakaušį, ji paleido anūkę ir liepė jai eiti į kambarį, nes žinojo, kas gali būti. Tuo metu jie stovėjo vienas priešais kitą. Kaltinamasis koridoriuje ją rankomis smaugė, gali būti, kad smaugė viena ranka, suėmęs už kaklo – šiuo metu tiksliai to nepamena, ar smaugė viena ar dviem rankomis, o ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus atsiminė. Ji sąmonės praradusi nebuvo, bet žymės buvo. Po to kaltinamasis, paėmęs už riešų, jai laužė rankas. Rankas jis suėmė vieną kartą. Rankų pozicija keitėsi, nes ji norėjo išsilaisvinti, o jis suko rankas. Suko ilgai, jai skaudėjo. Ar kokius nors dar veiksmus prieš ją atliko kaltinamasis, ji neatsimena. Ar jis jai sudavė smūgį, nepamena, bet taip galėjo būti. Šiuo metu negali pasakyti, kas po ko vyko, bet faktas, jog veiksmai buvo atlikti. Kaltinamasis tikrai buto patalpose jai laužė rankas, smaugė ir smūgiavo. Nurodė, kad kaltinamojo ir jos vaikų santykiai buvo normalūs, vaikai į jų skyrybas nesikišo. Pažymėjo, kad reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 5 000 Eur. Paaiškino, kad po įvykių pirko medikamentus, bet įsigijimo kvitų nėra išsaugojusi, kainų nepamena. Tai nebuvo gydytojo paskirti vaistai, nes ji į medikus nesikreipė, o vaistai, sudaryti žolelių pagrindu. Be to, ji į darbą ėjo sumušta. Į psichologus nesikreipė, bet išgyvenimai tęsiasi ir iki šiol – jaučiasi pažeminta, sunkiai užmiega, miegas sutriko, taip pat sutriko ir įprasta veikla, ji bando nusiraminti. Taip pat jai ir teismo procesas kelia išgyvenimus, bijo eiti į posėdžius. Paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio prasidėjo įtampa, kai ji nežinojo, ką ras grįžusi į namus, o nuo 2016 m. birželio 3 d. neigiami pojūčiai yra sustiprėję, ji negali atsigauti po patirtų sumušimų. Iki 2016 m. lapkričio buvo labai įsitempusi dėl visų kaltinamojo veiksmų – mušimo, neištikimybės. Baimę išgyveno ilgai, ir šiuo metu ją jaučia, nes jis bet kuriuo metu gali pareiti, kadangi dabartiniu metu ji gyvena gretimame bute, o ankstesniame bute, kur vyko aptariami įvykiai, dabar gyvena nuomininkai (b. l. 125-131).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patrulis A. N. nurodė, kad jis 2016 birželio 13 d. dirbo patruliu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus mieto 2 PK teritorijoje. Gavo iškvietimą į Subačiaus gatvę, namo numerio nepamena, bet galėtų būti 115B. Iškvietimo esmė – pas pranešėją atvyko neblaivus vyras su automobiliu ir ji baiminasi, kad jis vėl gali važiuoti, namuose vyksta konfliktas. Atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri nurodė, jog atvyko neblaivus jos vyras, o ji buvo su mažamete anūke, jie konfliktuoja, ir vyras ketina vėl išvažiuoti. Užėję į butą pareigūnai pamatė R. P., kuris vaikščiojo su prekybos centro maišeliais, turbūt rinkosi asmeninius daiktus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo matyti, kad arba šiandien, arba vakar jis tikrai gėrė, todėl jis buvo įspėtas dėl vairavimo neblaiviam. Pranešėjai buvo paaiškinta, kad žmogus yra suaugęs ir jis turi teisę rinktis, kaip elgtis. Pretenzijų pareiškėja neturėjo, R. P. nesmurtavo, bet abu buvo susijaudinę, lyg ir apsipykę. Po to pareigūnai nusprendė palaukti, kada minėtas asmuo išvažiuos automobiliu iš namų, ir už kelių minučių pamatė, kaip labai greitai jis išvažiavo iš kiemo. Pareigūnams tikrai prireikė paspausti greičio pedalą, kad jį pasivytų. R. P. buvo sustabdytas degalinės teritorijoje. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, jis neviršijo leistinos normos, t. y. buvo 0,3 promilės su trupučiu. Davė pasirašyti ant čekiuko, alkotesterio knygoje, ir paleido. Be to, R. P. pareigūnams paaiškino, kad jiems išvykus, namuose kilo didelis skandalas, kad jį puolė. Ant jo jokių sužalojimų pareigūnai nematė, tačiau R. P. buvo susijaudinęs. Pareigūnai jį nuramino, paaiškino, kad geriau gal į namus negrįžti, skirtis su žmona ar pan. Netrukus išgirdo pranešimą dėl to, kad tuo pačiu adresu pranešėją sumušė vyras. Į įvykio vietą išvyko kitas pareigūnų ekipažas. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Juose buvo nurodęs, kad 2016 m. birželio 13 d., dirbant kartu su I. K., apie 9.10 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad girtas asmuo, esantis (duomenys neskelbtini), ruošiasi vairuoti transporto priemonę. Kadangi tuo metu buvo Vilniaus rajone, į vietą atvyko apie 9.40 val. Užėjus į nurodytą butą pamatė vyrą ir moterį, jie ramiai bendravo. Kaip paaiškėjo, tai buvo R. P. ir R. P.. Moteris teigė, kad R. P. yra išgėręs ir ketina sėstis už automobilio vairo. Tuo metu R. P. rinkosi savo daiktus ir ketino išvažiuoti su jų bendru automobiliu. Pareigūnai paaiškino R. P., kad sėstis už automobilio vairo būnant neblaiviu yra draudžiama, jis pasakė, kad žino ir supranta. Daugiau nei R. P., nei R. P. jokių pretenzijų neturėjo, tad jie išėjo iš buto. Išėjus iš buto jie su kolege užvažiavo už namo kampo ir laukė, ar minėtas vyras vis dėlto atsisės vairuoti automobilį. Maždaug po 10 minučių jis išėjo ir atsisėdo už automobilio Mitshubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. R. P. nuvažiavus, jie jį pasivijo prie „Neste“ degalinės, esančios Subačiaus g., Vilniuje. Sustabdžius minėtą automobilį, patikrino jo blaivumą, jis įpūtė 0,35 promiles, tai yra leistina norma, tad jam protokolas surašytas nebuvo. Taip pat R. P. papasakojo, kad tik jiems išėjus R. P. puolė jį mušti, tad jis greitai ir išvažiavo iš ten. R. P. susijaudinęs nebuvo, ant jo jokių grumtynių, smurto pėdsakų nepastebėjo (b. 1. 50, 131-132).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patrulė Ž. S. (dab. A.) nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. dirbo ryte. Gavo iškvietimą, kad smurtauja vyras. Į įvykio vietą ji vyko su D. R., kolega jau buvo buvęs tame bute. Atvyko į daugiabutį, pareigūnus prie buto pasitiko moteris. Ji paaiškino, kad prieš tai jau kvietė pareigūnus dėl to, kad galimai neblaivus jos vyras gali vairuoti automobilį. Jos vyras, išvykus pareigūnams, grįžo ir pradėjo smurtauti. Moteriai ant kaklo dešinėje pusėje buvo matyti šviežios smurto žymės – kraujosruvos, jas galima įvardinti kaip nubrozdinimą, ji buvo susijaudinusi. Ji paaiškino, kad vyras turi kitą moterį, jie skiriasi. Pareigūnai jai iškvietė greitąją med. pagalbą, nes moteris buvo sutrikusi, susijaudinusi ir medikai ją išsivežė. Pažymėjo, kad nukentėjusiosios girtumo nenustatinėjo, požymių kad ji neblaivi, nebuvo. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Juose buvo nurodžiusi, kad 2016 m. birželio 13 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. R., apie 10.35 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą vykti (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko R. P., kuri buvo labai susijaudinusi, ant jos dešinės rankos matėsi naujai padaryti nubrozdinimai. Ji paaiškino, kad ką tik ją sumušė sutuoktinis, kuris pasišalino iš buto. Pokalbio metu atvyko GMP ir R. P. išsivežė, prieš tai jai buvo išaiškinta, kad ji su pareiškimu turi kreiptis į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK. Jie su D. R. tarnybinį pranešimą pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK (b. 1. 52).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patrulis D. R. nurodė, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo namuose yra buvęs kelis kartus. Vyras kvietė pareigūnus, kad žmona jį sužalojo. Atvykus pareigūnai pamatė, kad vyrui buvo sužalota ranka, nes žmona metė stiklinį daiktą. Vyras paaiškino, kad žmona pyksta, kad jis turi meilužę, o ką sakė nukentėjusioji, liudytojas neatsimena. Pareigūnai 2016 m. birželio 4 d. paėmė iš nukentėjusiosios skundą ir paaiškino, ką jai reikėtų daryti toliau, o skundą perdavė tyrėjai (b. l. 155-156). Patvirtino, kad 2016 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyti teisingi duomenys, pagal kuriuos 2016 m. birželio 4 d., apie 1.05 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į vietą į pareigūnus kreipėsi R. P., kuris paaiškino, kad jo žmona R. P. į jį metė lėkštę ir pataikė jam į ranką. R. P. paaiškino, kad R. P. ją mušė ir ji apsigindama metė į jį lėkštę. Pas R. P. smurto žymių nebuvo, o R. P. buvo sužalota ranka. Abu konflikto dalyviai turėjo vienas kitam pretenzijų, todėl aiškinimuisi buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 5). Aptardamas 2016 m. birželio 13 d. įvykį, liudytojas nurodė, kad atvyko pagal iškvietimą, vyro nebuvo namuose. Nukentėjusioji pareigūnams paaiškino, kad vyras, galimai išgėręs, pasišalino su automobiliu. Namuose buvo medicinos darbuotojai, jie moterį nuvežė apžiūrai į ligoninę. Ant nukentėjusiosios matėsi sužalojimai, švieži nubrozdinimai, tačiau kokie – tiksliai pasakyti negali. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule Ž. S. (dab. A.), iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja R. P., kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras ir pabėgo. Ji buvo susijaudinusi, ant kaklo matėsi nubrozdinimai. Netrukus atvyko GMP ir išvežė į ligoninę, ji pati pasakė, kad su pareiškimu ir užfiksuotais sužalojimais kreipsis į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK (b. 1. 54, 155-156).
Teisiamojo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė nurodė, kad mažai tikėtina, jog 2016 m. birželio 3 d. įvykio metu ant nukentėjusiosios kairio žando galėjo atsirasti nubrozdinimai tokiomis aplinkybėmis, kaip kad nurodė kaltinamasis – jam ją apglėbus iš nugaros ir traukiant iš jos rankų ties juosmeniu telefoną. Taip pat kraujosruvos atstūmimo metu ant kaklo atsirasti negalėjo kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusioji puolė muštis priešprieša, ji atmušė smūgį, veiksmas persimetė į koridorių, ir vėl buvo grumtynės, ir jis ją apsuko ir pastūmė, o nukentėjusioji pargriuvo ant lovos, jis ją stūmė, kai nukentėjusioji buvo į jį atsisukusi priekiu, jis į ją irgi priekiu buvo atsisukęs ir pagriebęs už chalato apsuko. Kad žmogus, apsivyniojęs chalato diržu aplink kaklą, pats sau padarytų tokias kraujosruvas, visiškai atmesti negalima, bet mažai tikėtina. Apsukus už kaklo kraujosruvos galėjo atsirasti. Teigia, kad sužalojimai nukentėjusiosios žande galėjo būti padaryti kietu ribotu paviršutiniu daiktu, galimai tai padaryta rankomis ir nagais (b. l. 154-155).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas O. D., aptardamas išvadą Nr. G. 1779/2016(01), paaiškino, kad griebimas, spaudimas nukentėjusiajai už rankų buvo, sužalojimas galėjo atsirasti griebimo metu, taip pat galėjo atsirasti ir smūgiuojant. Smakro nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo smūgio, o atstumiant nubrozdinimas galėjo atsirasti, jeigu buvo slystantis kontaktas. Nubrozdinimas galėjo likti tiek smūgiuojant, tiek stumiant. Jo kolegės sužalojimai, konstatuoti dėl 2016 m. birželio 3 d. įvykių, jam apžiūrint konstatuoti nebuvo, jie jau buvo sugiję. Pažymėjo, kad sukant rankas ir riešus poodinės kraujosruvos užspaudžiant galėjo atsirasti. Nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos odoje yra būdingos odos suspaudimu buku daiktu, galėjo atsirasti smarkiai suėmus (b. l. 155).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2016 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. G 1698/2016(01) nurodyta, kad R. P. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai kairiame žande, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. birželio 14 d. Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1779/2016(01) nurodyta, kad R. P. padarytos kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, sprando, smakro odos nubrozdinimai, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvos odoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 39-40).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2016 m. birželio 4 d., 1.39 val., R. P. nustatytas 0,70 promilių neblaivumas (b. 1. 88).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Dėl 2016 m. birželio 3 d. įvykio byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val. tiek kaltinamasis R. P., tiek nukentėjusioji R. P. buvo bute, kuriame iki tol abu gyveno, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo metu jų santuoka dar buvo nenutraukta, t. y. nukentėjusioji buvo kaltinamojo sutuoktinė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji apklausiami teisiamųjų posėdžių metu pripažino, kad jų santykiai įvykio metu buvo konfliktiški, kaltinamasis jau buvo inicijavęs skyrybų bylą.
Apklausiama teisiamojo posėdžio metu dėl 2016 m. birželio 3 d. įvykio nukentėjusioji nurodė, kad viskas prasidėjo, kai ji buvo tualete, o kaltinamasis, atidaręs tualeto duris (kurios buvo neužrakintos), stvėrė rankomis jai už veido, apdraskė nagais dešinę veido pusę, be to, nusiėmęs šlepetę, sudavė jai į veidą (b. l. 125-129). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė apklausiama pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio – 2016 m. birželio 4 d., paaiškindama, jog jai būnant tualete, kaltinamasis atidarė duris ir be žodžių įsikibo jai į veidą nagais, nusiėmęs šlepetę, sudavė ja nukentėjusiajai per veidą (b. l. 16). Be to, 2016 m. rugpjūčio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis, jai būnant tualete, pradėjo draskyti nukentėjusiąją (b. l. 35-37). Taip pat ir iš karto po įvykio surašytame protokole – pareiškime nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis apdraskė jai veidą (b. l. 3). Tai, jog nukentėjusiajai buvo apdraskytas veidas, patvirtina byloje esanti 2016 m. birželio 8 d. Specialisto išvada Nr. G 1698/2016(01), kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti linijiniai odos nubrozdinimai kairiame žande, padaryti 4-10 dienų laikotarpyje iki apžiūros (b. l. 19), tyrėjos 2016 m. birželio 4 d. prie asmens apžiūros protokolo bei prie jo pridėtos nukentėjusiosios veido nuotraukos duomenys, kur nustatyta, kad nukentėjusiosios veido kairė pusė yra paraudusi, matosi daugybiniai apdraskymai (b. l. 9-10). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Rasa Gaidienė nurodė, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiosios žande galėjo būti padaryti kietu ribotu paviršutiniu daiktu, galimai tai padaryta rankomis ir nagais (b. l. 154-155).
Be to, pagal nuoseklius nukentėjusiosios parodymus dėl smaugimo veiksmo atlikimo nustatyta, kad tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad kaltinamasis 2016 m. birželio 3 d. vakare kilusio konflikto metu, nukentėjusiajai esant virtuvėje, stovėdamas prieš nukentėjusiąją, neišvėręs diržo iš chalato, bet jį patraukęs už vieno galo, apsuko nukentėjusiajai jos chalato diržą aplink kaklą iš kairės pusės į dešinę ir pradėjo smaugti nukentėjusiąją, įspyrusi kaltinamajam, nukentėjusioji pabėgo (b. l. 16, 35-37, 126-129), tokias aplinkybes ji nurodė ir 2016 m. birželio 4 d., 3.11-3.21 val. protokole – pareiškime (b. l. 3). Nukentėjusiosios apžiūros protokole bei pridėtose foto nuotraukose, darytose iš karto po įvykio – 2016 m. birželio 4 d., 4.01-4.15 val. užfiksuota ant nukentėjusiosios kaklo dešinės pusės matomos smaugimo žymės, kaklas paraudonavęs (b. l. 9-10). Taip pat ir 2016 m. birželio 8 d. Specialisto išvadoje nustatytos poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kaklo dešinėje (b. l. 19), o apklausta teisme specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, jog mažai tikėtina, kad žmogus, apsivyniojęs chalato diržu aplink kaklą, pats sau padarytų tokias kraujosruvas, kokios nustatytos ant nukentėjusiosios kūno, tačiau tokios kraujosruvos galėjo atsirasti, apsukus chalato diržą aplink kaklą (b. l. 154-155). Be kita ko, teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas patrulis D. R. patvirtino, kad jo 2016 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime teisingai nurodyta, jog nukentėjusioji, atvykus pareigūnams, nurodė, kad ją mušė jos vyras, t. y. kaltinamasis (b. l. 5, 155-156). Alkotesterio kvitų duomenimis, 2016 m. birželio 3 d. įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi (b. l. 20), kaltinamajam nustatytos 0,7 promilės, be to, kaltinamasis pats pripažino prieš pat įvykį išgėręs 200 g degtinės (b. l. 67, 88, 119).
Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais dėl šių dviejų epizodų nukentėjusiosios paaiškinimais, kurie dėl šių epizodų nesikeitė, tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio, vėliau – du kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, bei teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko praėjus 7 mėnesiams po įvykio. Juolab kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Be to, nukentėjusiosios paaiškinimas, dėl ko ji ne iš karto kreipėsi pas specialistus dėl sužalojimų masto nustatymo, yra logiškas ir objektyvus. Tuo tarpu kaltinamojo pozicija nebuvo nuosekli, pasakodamas apie įvykio aplinkybes bei įvykių seką, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nurodė skirtingas aplinkybes. Apklausiamas teisme jis teigė, kad 2016 m. birželio 3 d. įvykis prasidėjo jo kambaryje, tęsėsi tualete ir baigėsi jo kambaryje, tuo tarpu tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog įvykis vyko tik jo kambaryje, apie veiksmus tualete jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, taip pat tyrimo metu neminėjo ir aplinkybės, kad nukentėjusioji neva pati smaugėsi su savo chalato diržu (b. l. 67, 119-120). Pastebėtina ir tai, kad kaltinamojo versija, jog jis galėjo sužaloti nukentėjusiosios veidą, bandydamas iš jos atimti savo mobilųjį telefoną, paneigta specialistės Rasos Gaidienės paaiškinimu teisme, kuri nurodė, kad padaryti nukentėjusiajai išvadoje nustatytus sužalojimus tokiu būdu, kokį teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė ir paaiškino specialistei, neįmanoma (b. l. 154-155). Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo versiją dėl būtinosios ginties. Juolab kad po to, kai nukentėjusioji metė į kaltinamąjį lėkštę, kaltinamasis nutraukė savo veiksmus.
Įvertinus aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. P. 2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas – 0,70 promilių neblaivumas), veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas galimus padarinius ir jiems sąmoningai leidęs kilti, apdraskė nukentėjusiosios – savo sutuoktinės R. P. veidą, be to, apvyniojęs R. P. kaklą chalato diržu, ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus kairiajame žande ir poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kas pagal 2016 m. birželio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 1698/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamajam R. P. kaltinimas buvo pareikštas ir dėl to, kad jis aukščiau nurodytoje vietoje ir laiku spardė į tyrimo metu tiksliai nenustatytas nukentėjusiosios kūno vietas, tampė ją už plaukų. Teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta kaltinamojo kaltė dėl šių veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad pagal specialisto išvadą, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje ir poodinė kraujosruva dešinio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje padaryti 1-3 savaičių laikotarpyje iki apžiūros (b. l. 19). Nukentėjusiosios apžiūros metu nustatyta, kad mėlynės ant dešinės pusės rankos yra senos (b. l. 9-10). Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl šių veiksmų galimo atlikimo jos atžvilgiu nėra nuoseklūs, nekonkretūs. Protokole – pareiškime ji nenurodė, kad kaltinamasis būtų ją spardęs ar tampęs už plaukų (b. l. 3). Iš karto po įvykio apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nenurodė tokių aplinkybių, kad kaltinamasis ją spardė, tampė už plaukų (b. l. 16). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad kambaryje ją kaltinamas spardė, tampė už plaukų (b. l. 35-37). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis jai tampė už plaukų koridoriuje po to, kai ji pabėgo iš virtuvės, taip pat koridoriuje kelis kartus spyrė jai iš kojos į užpakalį, jai pargriuvus ant žemės, toliau ją spardė. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją pasakė, kad ją spardė ir tampė už plaukų kambaryje, nes bute viskas bendra, teismui, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, ir kaltinamojo pateikto buto plano duomenis (b. l. 116-117), kyla pagrįstų abejonių dėl šios kaltinimo dalies, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl nurodyto darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis R. P. 2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spardė į tyrimo metu tiksliai nenustatytas nukentėjusiosios kūno vietas, tampė ją už plaukų.
Dėl 2016 m. birželio 13 d. įvykio byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 9 val. kaltinamasis buvo atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jau gyveno atskirai tik nukentėjusioji; jų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, vyko skyrybų procesas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji tiek šio įvykio aplinkybes, tiek ir jo tikslią vietą nurodo skirtingai. Dėl šio įvykio nukentėjusioji nuosekliai teigia, kad kaltinamasis jai bute laužė ir sukinėjo rankas, smaugė jos kaklą, spaudė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį. Tai, jog kaltinamasis koridoriuje smaugė nukentėjusiąją, vieną kartą kumščiu smogė į pakaušį ir suko rankas, nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio 2016 m. birželio 13 d. 14.25-14.44 val. protokole – pareiškime (b. l. 29), tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir 2016 m. birželio 13 d. apklausos metu (b. l. 32) bei apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 35-37). Nukentėjusiosios parodymai iš esmės nesikeitė ir teisme. Teisiamojo posėdžio metu ji nuosekliai ir detaliai paaiškino, kad kaltinamasis koridoriuje, suėmęs už riešų, laužė nukentėjusiosios rankas, viena ranka smaugė ją, prirėmė prie sienos, vieną kartą kumščiu smogė į pakaušį (b. l. 129-131). Teismo vertinimu, kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.
Visų pirma, 2016 m. birželio 14 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1779/2016(01) konstatuota, kad galimai 2016 m. birželio 13 d. nukentėjusiajai padaryti šie sužalojimai: kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, sprando, smakro odos nubrozdinimai, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvos odoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo būti padaryti vienas po kito, jie nebūdingi savęs žalojimui, taip pat nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais (b. 1. 39-40). Įvykio dieną, 11.17 val. nukentėjusiajai diagnozuota: abiejų riešų, plaštakų sumušimai, kaklo sumušimas (b. l. 26, 28, 43). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausti patruliai, atvykę į įvykio vietą, taip pat iš esmės patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Liudytoja patrulė Ž. S. (dab. A.) nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusiajai ant kaklo dešinėje pusėje bei dešinės rankos buvo matyti šviežios smurto žymės (b. 1. 52; 2017 m. kovo 3 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Liudytojas patrulis D. R. taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. ant nukentėjusiosios matėsi sužalojimai, švieži nubrozdinimai, įskaitant ir nubrozdinimus ant kaklo (b. 1. 54, 155-156).
Pastebėtina, kad kaltinamojo versija dėl šio įvykio vėlgi yra skirtinga. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nukentėjusioji, kaltinamajam renkant atsiskaitymo knygutės lapus nuo žemės, paėmė šepetį, vieną kartą juo sudavė kaltinamajam per nugarą, o jis po to atsistojo ir išėjo; pakartotinai apklaustas abstrakčiai nurodė, jog nėra mušęs nukentėjusiosios, nebent gynėsi jos išprovokuotas (b. l. 73, 78). Tuo tarpu teisme paaiškino kitokias įvykio aplinkybes, teigdamas, kad įvykis įvyko bendro naudojimo virtuvėje ir bendrabučio koridoriuje; kaltinamajam renkant atsiskaitymo knygutės lapus nuo žemės, nukentėjusioji jam kumščiu (o ne šepečiu) sudavė per nugarą, o kaltinamajam išeinant, atsistojusi priešais laiptus, nukentėjusioji jį puolė, apdraskė nagais veidą, tuo tarpu jis, norėdamas praeiti pro nukentėjusiąją ir išeiti, gynėsi nuo nukentėjusiosios (b. l. 120-121). Tuo tarpu liudytojas A. N., sustabdęs kaltinamąjį iš karto po įvykio, nepastebėjo sužalojimų ant kaltinamojo veido. Be to, šiuo atveju taip pat nenustatyta būtinosios ginties sąlygų. Be kaltinamojo teiginių, be kita ko, nurodytų tik teisiamojo posėdžio metu, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamojo atžvilgiu buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis.
Papildomai pažymėtina, jog aplinkybės, kad nukentėjusioji galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat kad buvo gydyta VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ neturi esminės reikšmės šios bylos kontekste, kadangi nenustatyta, jog įvykių metu ar duodant parodymus nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi (priešingai, konstatuotas jos blaivumas); be to, įvertinus jos paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji nesuvokia savo veiksmų. Taip pat nepaneigia kaltinamojo kaltės ir ta aplinkybė, kad ir po nagrinėjamų įvykių nukentėjusioji bendravo su kaltinamuoju telefonu, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pradėti, tačiau vėliau nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš kaltinamąjį. Be kita ko, nepagrįsti ir kaltinamojo teiginiai, kad neva nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.
Įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumą (nukentėjusiosios, liudytojų, specialisto paaiškinimus, specialisto išvados, tarnybinių pranešimų, kitų rašytinių dokumentų duomenis), darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. P. 2016 m. birželio 13 d., apie 9 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas netiesiogine tyčia, laužė ir sukinėjo savo sutuoktinei R. P. rankas, ranka smaugė jos kaklą, spaudė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį, tuo padarydamas R. P. kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas, sprando, smakro odos nubrozdinimus, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvas odoje, kas pagal 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. G 1779/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė abiem rankomis, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, jog buvo smaugiama viena ranka, patikslino kaltinimą, jo iš esmės nepakeisdamas.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (įvykdyti du nusikaltimai žmogaus sveikatai), nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, (nors nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,7 promilės), byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, psichiatrijos ir psichikos įstaigose negydytas, administracine tvarka baustas daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą dėl to, kad skambino pagalbos telefonu, žinodamas, jog tam nėra pagrindo (dėl įvykio toje pačioje vietoje kaip ir nagrinėjami įvykiai), neteistas.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. P. už padarytus nusikaltimus skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmės, t. y. už kiekvieną padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p.; 72² str.).
Bylos duomenimis, kaltinamasis R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 4 d., 1.35 val. iki 2016 m. birželio 4 d., 11.51 val. (b. l. 63, 69). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).
Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti (b. l. 68, 74).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (b. l. 13-14, 44-45, 131).
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykdytų nusikaltimų nukentėjusiajai R. P. buvo du kartus padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, pasireiškę linijiniais odos nubrozdinimais kairiame žande, poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje pusėje, taip pat kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodinėmis kraujosruvomis, sprando, smakro odos nubrozdinimais, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvomis odoje (b. l. 19, 39-40). Pati nukentėjusioji paaiškino, kad po patirtų sužalojimų ji į darbą ėjo sumušta, negali atsigauti po patirtų sumušimų, jos patirti išgyvenimai tęsiasi iki šiol, ji jaučiasi pažeminta, sunkiai užmiega, o ir pats miegas sutriko, taip pat sutriko ir įprasta jos veikla, ji bando nusiraminti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, buvo pažeminta, privalėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau šioje byloje įvertintina ir ta aplinkybė, kad paminėti sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios sutuoktinio, vykstant santuokos nutraukimo procesui, o pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo atskirti, ar nurodytą žalą ir padarinius ji patyrė dėl nagrinėjamų dviejų kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų, ar dėl vykusio skyrybų proceso.
Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios R. P. sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios R. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val.), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis.
Pripažinti R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 13 d., apie 9 val.) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 4 d., 1.35 val. iki 2016 m. birželio 4 d., 11.51 val. (iš viso 1 laikinojo sulaikymo para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš dalies patenkinti R. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. nukentėjusiajai R. P. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti R. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.