Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-166/2017

Teisėjas R. R. Teisėja Giedrė Norvilienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26152-2016-8

2017 m. spalio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val.), ir skirta jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis.

R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 13 d., apie 9 val.) ir skirta jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta R. P. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, būti užsiregistravusiam darbo biržoje arba mokytis. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 4 d., 1.35 val. iki 2016 m. birželio 4 d., 11.51 val. (iš viso 1 laikinojo sulaikymo para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Iš dalies patenkintas R. P. civilinis ieškinys ir priteista iš R. P. nukentėjusiajai R. P. 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas – 0,70 promilių girtumas), tiksliai nenustatytu veiksmų skaičiumi apdraskė savo sutuoktinės R. P. veidą bei, apvyniojęs R. P. kaklą chalato diržu, ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus kairiajame žande ir poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kas pagal 2016 m. birželio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 1698/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. birželio 13 d., apie 9 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laužė ir sukinėjo savo sutuoktinei R. P. rankas, ranka smaugė jos kaklą, spaudė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį, tuo padarydamas R. P. kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas, sprando, smakro odos nubrozdinimus, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvas odoje, kas pagal 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. G 1779/2016(01) yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P., jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji R. P., jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apelaicinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikusi papildomą dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai R. P. pripažino kaltu pagal 140 straipsnio 2 dalį ( 2016-06-03 ir 2016-06-13 epizodai). Nagrinėjamu atveju R. P. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais, ir kuriais grindžia R. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka.

Nuteistasis R. P. neneigia, jog įvykių metu su nukentėjusiąja turėjo konfliktus, tačiau neigia vartojęs smurtą, nurodo, jog ir pirmu, ir antru atveju jis nesmurtavo, o gynėsi nuo nukentėjusios R. P., pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad galėjo R. P. padaryti kažkokius sužalojimus, besigindamas nuo jos užpuolimo, tačiau tų sužalojimų, už kuriuos nuteistas, tikrai nepadarė. Tačiau tokius nuteistojo R. P. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir kurie paneigiami byloje esančiais objektyviais duomenimis. Analizuojant nukentėjusiosios parodymus viso proceso metu matyti, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, kad ją sumušė apeliantas, iš esmės pakankamai detaliai nurodė sumušimo pobūdį, lokalizacijos vietas, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Nukentėjusioji nurodė, kad 2016-06-03 įvykio metu, nuteistasis R. P. apdraskė jos veidą, apvyniojęs kaklą chalato diržu, ją smaugė. Iš 2016-06-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad į konfliktą atvykusiems policijos pareigūnams R. P. nurodė, jog vyras R. P. ją mušė, o ji gindamasi metė į jį lėkštę. Tai, kad nukentėjusiajai buvo apdraskytas veidas, patvirtina 2016-06-04 asmens apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos nukentėjusiosios veido nuotraukos duomenys, kur nustatyta, kad nukentėjusiosios veido kairė pusė yra paraudusi, matosi daugybiniai apdraskymai. Ant kaklo dešinės pusės matosi smaugimo žymės, kaklas paraudonavęs. Byloje yra 2016 m. birželio 8 d. Specialisto išvada Nr. G 1698/2016(01), kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti linijiniai odos nubrozdinimai kairiame žande, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, padaryti 4-10 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė R. G. paaiškino, kad mažai tikėtina, jog 2016-06-03 įvykio metu ant nukentėjusiosios kairio žando galėjo atsirasti nubrozdinimai tokiomis aplinkybėmis, kaip, kad nurodė kaltinamasis – jam ją apglėbus iš nugaros ir traukiant iš jos rankų ties juosmeniu telefoną. Taip pat kraujosruvos atstūmimo metu ant kaklo atsirasti negalėjo kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis: kad nukentėjusioji puolė muštis priešprieša, ji atmušė smūgį, veiksmas persimetė į koridorių, ir vėl buvo grumtynės, jis ją apsuko ir pastūmė, o nukentėjusioji pargriuvo ant lovos, jis ją stūmė, kai nukentėjusioji buvo į jį atsisukusi priekiu, jis į ją irgi priekiu buvo atsisukęs ir pagriebęs už chalato apsuko. Specialistė pažymėjo, kad žmogus, apsivyniojęs chalato diržu aplink kaklą, pats sau padarytų tokias kraujosruvas, visiškai atmesti negalima, bet mažai tikėtina. Apsukus už kaklo kraujosruvos galėjo atsirasti. Teigia, kad sužalojimai nukentėjusiosios žande galėjo būti padaryti kietu ribotu paviršutiniu daiktu, galimai tai padaryta rankomis ir nagais. Nors apeliantas nurodo, kad po 2016-06-03 įvykusio šeimyninio konflikto ant nukentėjusiosios veido ar kaklo jokių sužalojimų nematė, tačiau minėtuose dokumentuose nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo laikas ir pobūdis iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus, o visi aukščiau paminėti duomenys papildydami vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vientisą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo R. P. kaltę, dėl 2016-06-03 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo R. P. atžvilgiu. Apeliantas kelia versiją, jog R. P., sugrįžusi iš policijos komisariato, pati pasidarė jai užfiksuotus kūno sužalojimus, tačiau specialistė R. G. paaiškino, kad mažai tikėtina, jog 2016-06-03 įvykio metu ant nukentėjusiosios atsiradę sužalojimai galėjo atsirasti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis. Be to nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti tyrėjos ir byloje yra tai patvirtinančios nuotraukos. Iš tiesų, liudytojas policijos pareigūnas D. R. nurodė, kad R. P. ranka buvo sumušta, tačiau nukentėjusioji pati neneigia, jog ji gindamasi metė į apeliantą lėkštę, be to ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptarti duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes ir patvirtina nuteistojo R. P. kaltę, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies padarymo (2016-06-03 epizodas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. P. kaltė taip pat įrodyta ir dėl 2016-06-13 epizodo, tai yra R. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų policijos pareigūnų, specialistų parodymus, specialisto išvadą, kitą rašytinę bylos medžiagą, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji R. P. parodė, jog 2016-06-13 R. P. jai bute laužė ir sukinėjo rankas, smaugė jos kaklą, spaudė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį. 2016-06-13 11.17 val. nukentėjusiajai diagnozuota: abiejų riešų, plaštakų sumušimai, kaklo sumušimas. Pirmosios instancijos teisme liudytoja policijos pareigūnė Ž. S. (A.) parodė, kad 2016-06-13 atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusiajai ant kaklo dešinėje pusėje bei dešinės rankos buvo matomos šviežios smurto žymės. Liudytojas policijos pareigūnas D. R. taip pat nurodė, kad 2016-06-13 ant nukentėjusiosios matėsi sužalojimai, švieži nubrozdinimai, matėsi nubrozdinimai ant kaklo. Iš 2016 m. birželio 14 d. Specialisto išvados Nr. G 1779/2016(01) matyti, kad galimai 2016 m. birželio 13 d. nukentėjusiajai padaryti šie sužalojimai: kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, sprando, smakro odos nubrozdinimai, kaklo priekinio paviršiaus kraujosruvos odoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo būti padaryti vienas po kito, jie nebūdingi savęs žalojimui, taip pat nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie objektyvūs duomenys yra pakankami išvadai, kad tarp apelianto ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kurio pasėkoje nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas nurodo, jog ir pirmu, ir antru atveju jis nesmurtavo, o tik gynėsi nuo nukentėjusios R. P.. Tačiau tokius nuteistojo R. P. parodymus teisėjų kolegija vertina, kaip gynybinę versiją, todėl jie yra atmetami. Pirmosios instancijos teismas šiose situacijose nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti nukentėjusiosios veiksmai, kurie būtų kėlę realų pavojų nuteistojo sveikatai ar gyvybei, dėl kurių būtų galima būtinoji gintis. Tai, kad tarp sutuoktinių įvyko konfliktai, nukentėjusiosios mesta lėkštė, nepatvirtina pačių situacijų pavojingumo prieš nuteistąjį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyti sužalojimai nustatyti būtent nukentėjusiajai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti nuteistąjį veikus esant būtinosios ginties sąlygoms. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo R. P. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, yra teisinga, baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai. Apelianto argumentai, kad R. P. dažnai gerdavo, provokuodavo konfliktus, ko pasėkoje smurtaudavo apelianto atžvilgiu, grasinosi nusižudyti, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog nuteistasis prieš nukentėjusiąją 2016-06-03 ir 2016-06-13 pavartojo smurtą ir dėl tokių padarytų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai iš tikrųjų buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos įrodymų patikimumą bei pakankamumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo, R. P. nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. yra teisingos, todėl abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo. Priešingai nei teigia nuteistasis R. P., jo kaltė teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.