Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-508-2013

Teisėja: R. Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00158-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.1.;

1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.;

2.4.6.4.2.; 2.4.7.

2013 m. birželio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, išteisintajam R. M., nuteistajam D. M., jų gynėjams advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai, Singridai Samoškienei, nukentėjusiajam T. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas; D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinus iš dalies, priteista iš D. M. 3000 Lt nukentėjusiajam T. R. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat priteista iš D. M. 2315,31 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų D. N. ir T. R. gydymo išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 00 val. 40 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais kavinę „S.“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties prikibo prie D. N., sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nukentėjusiajam D. N. ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais į galvą (veidą), taip nukentėjusįjį pargriaudami ant žemės bei nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimo, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, R. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą T. R., bandžiusiam pakelti ant žemės nugriuvusį D. N., tuo nukentėjusiajam T. R. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžimo, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairės akies junginėje, nosies sumušimo, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. vasario 11d. apie 00 val. 40 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais kavinę „S.“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. M., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties prikibo prie D. N., sudavė su D. M. nukentėjusiajam D. N. ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais į galvą (veidą), taip nukentėjusįjį pargriaudami ant žemės bei nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimo, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, R. M. su D. M. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą T. R., bandžiusiam pakelti ant žemės nugriuvusį D. N., tuo nukentėjusiajam T. R. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžimo, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairės akies junginėje, nosies sumušimo, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisino R.M. kaip nepadariusį nusikalstamų veikų asmenį, tačiau pripažino, kad prieš D. N. ir T. R. nusikalstamus veikas atliko D. M. su kitu nenustatytu asmeniu. Tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja ištirtoms aplinkybėms, kadangi visi įvykyje dalyvavę asmenys identifikuoti. Nukentėjusysis T. R., liudytojai D. M., R. K. ir D. V. parodė, kad visi nusikalstamas veikas darę vaikinai sulipo į vieną automobilį ir juo nuvažiavo. Tai patvirtino ir kaltinamieji D. ir R. M. bei liudytojai D. B., pirmas sukonfliktavęs su D. N. ir vėliau laikomas liudytojos R. K., ir Ž. V., nurodęs, kad jis anksčiausiai atėjo į automobilį ir jį, atėjus broliams M. ir D. B., nuvairavo. Kaltinamieji D. M. ir R. M. neigia padarę nusikalstamas veikas, nurodydami, kad matė kažkokias muštynes, tačiau jie patys nesimušė. Teismas nuosprendyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymais atpažinti nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir kiti asmenys - A. R. bei R. Š., tačiau jų vaidmuo konflikte netirtas, tačiau ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad įvykio metu šie asmenys buvo kavinės viduje, ir kad jie būtų buvę lauke, kai buvo vykdomos nusikalstamos veikos prieš D. N. ir T. R., jokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negauta. Taigi, jeigu pagal teismo nuosprendį nusikalstamą veiką prieš D. R. ir T. R. padarė ne vienas D. M., tai su R. M.. Teismas, išteisindamas R. M., daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokia teismo išvada pagrįsta dalinai. Neginčijamai nustatyta, kad prie įvykio R. M. prisijungė vykstant konfliktui tarp D. R. ir D. B.. Liudytoja D. V. nurodo, ką cituoja ir teismas, kad „iš kavinės išėjo du vaikinai. Jiems nepatiko, kad D. garsiai kalba. Įvyko susistumdymas. Po to atėjo trečias asmuo. Ji laikė R. M., o R. K. - kitą vaikiną, pradėjusį konfliktą. R. M. pasakė, kad jie iš „L.“, tuomet R. M. ją atpažino ir pasakė „baigiam muštis“. Agresyviausias buvo trečias priėjęs asmuo“. Liudytojas D. M. taip pat nurodo, kad konflikte dalyvavo trys asmenys, vieną iš jų laikė R. K.. Nukentėjusysis T. R. taip pat patvirtino, kad prie D. R. pribėgo du ar trys asmenys ir sudavinėjo jam smūgius rankomis bei spardė, dėl ko jis nugriuvo. Šie duomenys rodo, kad R. M. atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Jis savo nusikalstamus veiksmus baigė tik įsikišus D. V., kuri atpažinusi R. M., jį laikė ir neleido jam toliau mušti. D. V. nurodė, kad D. N. nugriuvo nuo trečio asmens smūgio. Esant tokioms aplinkybėms, byloje nesurinkta duomenų, kad būtent dėl R. M. veiksmų buvo nesunkiai sužaloti D. N. ir T. R.. Tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad R. M. kartu su D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. prieš D. N.. D. M. ir R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, nukentėjusįjį, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistuosius ir gynėjus, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl R.M. kaltės bei jo ir nuteistojo D. M. bendrininkavimo požymių nenustatymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl D. M. yra keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 3 p.), o dalyje dėl R. M. išteisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 00 val. 40 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais kavinę „S.“, (duomenys neskelbtini), R. M. veikdamas kartu su D. M., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties prikibo prie D. N., sudavė nukentėjusiajam D. N. ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais į galvą (veidą), taip nukentėjusįjį pargriaudami ant žemės, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą keturiese atvažiavo į kavinę „S.“. Jam rūkant kartu su broliu, atėjo Ž. V. ir pakvietė važiuoti. Baigęs rūkyti išėjo į lauką ir pamatė, kad kažkas mušasi, o D. B. ramino sakydamas „baikit, baikit“. Prie jo priėjo D. ir jie kalbėjosi. Tuo metu Ž. V. apsukinėjo mašiną. Įvykio vietoje buvo 7-8 asmenys. Matė, kad šviesi mergina prisitraukė D. B. ir jie šnekėjosi. Jis pats nesudavė smūgių nei vienam iš nukentėjusiųjų. Matė, kad smūgius abiems nukentėjusiesiems sudavinėjo tas pats asmuo, tačiau jo nepažįsta. Jam išėjus į lauką, brolis liko rūkomajame, brolį pamatė tik prie automobilio. Muštynių vietoje brolio nematė.

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad į kavinę „S.“ atvažiavo keturiese. Iš kavinės išėjo paskutinis. Stovėdamas ant laiptų, matė, kad kažkas mušėsi, tačiau į muštynes nekreipė dėmesio. Taip pat matė, kad brolis kalbėjosi su kažkokia mergina, kurios jis nepažinojo, jos vardas D.. Nukentėjusiesiems smūgių nesudavė.

Nukentėjusysis T. R. parodė, kad atvažiavo prie kavinės „S.“ parvežti draugų. Vienas iš kaltinamųjų draugų prikibo prie jų. Įvyko kivirčas. Norėdamas išvengti muštynių, stengėsi išskirti. Po to išbėgo kaltinamieji ir įvyko grumtynės. Pribėgo du ar trys asmenys. Pirmiausiai pribėgo prie D. ir sudavinėjo jam smūgius. D. du kartus įspyrė į koją, po to ranka pataikė į galvą. D. pargriuvo, o jis padėjo atsikelti. Kai lenkėsi pakelti D., gavo tris smūgius į galvą. Po grumtynių kaltinamieji sėdę į automobilį, kurio valstybinius numerius nurodė ikiteisminio tyrimo metu, išvažiavo.

Apeliacinėje instancijoje atliekant įrodymų tyrimą taip pat buvo perskaityti apklaustųjų asmenų parodymai, atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu T. R. apklausiamas netrukus po įvykio, parodė, kad konflikto metu vienas iš jaunuolių priėjo prie D. ir kumščiu trenkė į veidą, dėl ko D. parkrito, tačiau tuoj pat atsikėlė. Tada D. vėl trenkė į veidą, tačiau jau kitas vyriškis. Nuo smūgio D. vėl pargriuvo. Jis kėlė D. ir pajuto tris smūgius. Atsisaukęs jis pamatė, kad smūgius sudavę vyriškiai greitai sėdo į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo (t. 1, b. l. 21-22).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. R. parodė vietą, kur nepažįstamiems vyrams sudavus smūgius D. šis nugriuvo ant žemės. Paaiškino, kad toje pačioje vietoje jam buvo suduoti trys smūgiai į veidą (t. 1, b l. 28).

Nukentėjusysis D. N. apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti, kadangi jo metu girtas.

Liudytoja R. K. parodė, jog įvykio vakarą nuvyko į kavinę „S.“. Išlipęs iš mašinos, D. sutiko savo pažįstamą ir su juo kalbėjosi. Iš kavinės išėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo juodu paltuku. D. susistumdė su tuo vaikinu. Ji laikė D. ir jie išsiskyrė. Tas vaikinas vėl prikibo prie D., paimdamas jį už nosies ir sakydamas „kas čia“. D. tam vaikinui liepė dingti ir įvyko muštynės. Ji laikė prie D. prikibusį žmogų. Muštynės vyko jai už nugaros. D. pamatė gulint ir tuo metu T. jį kėlė. Viskas vyko labai greitai. Kas sudavė smūgius D. ir T. nematė. Buvo trys asmenys, iš kurių ji vieną laikė. Tarp tų trijų asmenų buvo ir tas, kurį ji atpažino. Be trijų asmenų kitų asmenų arti nebuvo ir niekas kitas negalėjo sumušti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. taip pat patvirtino, kad laikė vyrą su paltu, kuris buvo prikibęs prie D.. Į konfliktą įsitraukė dar du vyriškiai. Tiek D., tiek T. galėjo sužaloti tik to vyriškio su paltu draugai, nes be jų daugiau niekas konflikte nedalyvavo. Po visko jie išvažiavo „VW Passat“ automobiliu (t. 1, b. l. 69-72).

2012-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja R. K. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris kartu su kitais jaunuoliais 2012-02-10 apie 24 val. prie kavinės „S.“ sudavė smūgius D. ir T.. Jį atpažino iš bendrų bruožų, iš matymo jai yra pažįstamas (t. 1, b. l. 73-76).

Iš 2012-05-16 liudytojos R. K. ir R. M. akistatos protokolo matyti, kad R. K. patvirtino, kad R. M. buvo tarp asmenų, kurie buvo prie D. N.. Ar šis vyriškis taip pat sudavė smūgius D. N., negali atsakyti, nes nematė. Patvirtino, kad visi muštynėse dalyvavę asmenys susėdo į tą patį VW Passat automobilį (1 t., b.l. 77-78)

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad prie D. N. prisikabino vyriškis juodu paltuku ir juoda kepure. Ji pastarąjį laikė ir jis nesimušė. Muštynėse buvo ir R. M.. Kurie sudavė, ji nematė, tačiau buvo trise. Konfliktuojančių pašalinių asmenų nebuvo.

Iš liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotų parodymų matyti, kad konflikte dalyvavo trys asmenys, kurių vieną ji laikė, ir kuris nesimušė. Ji patvirtino, kad R. M. buvo prie D. N., ir kad D. N. ir T. R. galėjo sužaloti tik to vyriškio, kurį ji laikė, draugai. Pašalinių asmenų nebuvo. Be to, iš jos parodymų matyti, kad visi muštynėse dalyvavę asmenys išvyko tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu. Kad konflikte dalyvavo trys asmenys, ir kad jų tarpe buvo R. M., kad konflikte dalyvavę asmenys išvyko vienu automobiliu, kad pašalinių asmenų šalia nebuvo, patvirtino ir liudytoja D. V..

Liudytoja D. V. parodė, kad iš kavinės išėjo du vaikinai ir jiems nepatiko, kad D. garsiai kalbėjo. Įvyko susistumdymas. Kadangi iš pradžių buvo stumdomas D., puolė juos skirti ir laikyti kaltinamąjį R. M.. Po to atėjo trečias asmuo. R. laikė vieną iš vaikinų, kuris buvo su puspalčiu, o ji laikė R. M., kurį atpažino kaip degalinės klientą. R. M. ją pažino ir pasakė „baigiam muštis“. D. nugriuvo tuo metu, kai ji laikė R.. T. gavo smūgį ne nuo R. M., o nuo trečio asmens. Tas trečias asmuo buvo aršiausias ir atrodė, kad nori muštis. Kitų asmenų nebuvo. Po to vaikinai sėdo į automobilį ir išvažiavo.

2012-02-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja D. V. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris 2012-02-10 apie 24 val. prie kavinės „S.“ kartu su kitais jaunuoliais dalyvavo muštynėse. Ar jis tiksliai sudavė smūgius, pasakyti negalėjo. Jį atpažino iš bendrų bruožų, iš matymo jai yra pažįstamas (1 t., b. l. 81).

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. V. parodė, kad pradžioje įvyko apsistumdymas, po to muštynės. Iš kavinės išėję du vaikinai prisikabino prie D., čiupo už nosies. Po to išėjo trečias, kuris aktyviausiai dalyvavo, buvo agresyviausias. Ji atpažino R. M., jis nuo pat pradžių dalyvavo apsistumdyme. Atpažinusi R. M., jį laikė už rankos ir prašė nesimušti. D. ir T. gavus po smūgį, pradėjo laikyti. Kai šis ją atpažino, pradėjo ir pats raminti muštynes. R. K. laikė kitą vaikiną. Po įvykio pas ją į darbą buvo atvykęs R. M. ir pasišaipė, kad jam viskas gerai pasibaigs.

Liudytojo D. M. parodymai toje dalyje, kad konflikte dalyvavo 3 asmenys ir kad jų tarpe buvo ir R. M., sutampa su liudytojų R. K. ir D. V. nurodytomis aplinkybėmis.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. M. parodė, kad D. su kažkuo apsižodžiavo ir kilo konfliktas. Matė, kad R. laikė vieną vyruką. Ar kita mergina laikė vyruką pasakyti negali. Jam atrodo, kad konflikte dalyvavo trys asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu, liudytojas D. M. parodė, kad iš kavinės „S.“ išėjo du vyriškiai, kurie nuėjo link lauke stovinčio D.. Vienas iš jų, tai tas šviesus, kirto D. į veidą, ir tada abudu pradėjo mušti D.. Vėliau iš kažkur atsirado trečias vyriškis, kuris taip pat pradėjo mušti D.. T. bekeliant D., tie vyriškiai pradėjo mušti ir jį. Nuo suduotų smūgių T. taip pat nugriuvo ant žemės. (t. 1, b. l. 60). Papildomos apklausos metu, jis parodė, kad ar D. smūgiavo visi trys vyriškiai ar vienas kuris, nematė, tačiau nuo suduotų smūgių jis nugriuvo ant žemės. Prie D. buvo visi tie trys vyriškiai. T. taip pat buvo suduota smūgis ar keli. T. smūgius sudavė kažkuris iš tų trijų vyriškių, kurie mušė D., tačiau kuris nežino. Jis patvirtino, kad konflikte dalyvavo trys asmenys, kurie sumušė ir sužalojo D. su T. (1 t., b. l. 62).

2012-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas D. M. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris 2012-02-10 prie kavinės „S.“ sudavė smūgius D. ir T.. Šį asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, jį anksčiau ne vieną kartą yra matęs (1 t., b.l. 63).

2012-05-17 liudytojo D. M. ir R. M. akistatos protokole užfiksuota, kad liudytojas D. M. parodė, jog nėra įsitikinęs, kad R. M. sudavė smūgius D. ir T., tačiau jis buvo su tais asmenimis, kurie mušė bendradarbius. Ar apklausoje įvardintas „šviesus“ vyriškis yra būtent šis vyras, jis nebuvo tikras. Taip pat nebuvo tikras, ar tas vyras sudavė smūgį į veidą ar tik ranka prilietė jam smakrą lyg pagąsdindamas (t. 1, b. l. 68).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. M. parodė, kad iš kavinės išėjo trys vaikinai ir apsižodžiavo su D. N. ir taip gavosi konfliktas. Ar R. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam, neprisimena. R. M. matė trijulėje. Dėl laiko daug ko neprisimena.

Liudytojas G. N. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad R. K., D. M. ikiteisminio tyrimo metu savo valia davė parodymus.

Liudytoja R. J. parodė, kad veiksmus pradėjo atlikinėti vėliau, nei G. N.. Iš D. M. jautėsi nerimas, kaip jam dabar dirbti reikės, tačiau konkrečiai nieko neišsakė. Akistatą atliko, nes apklausos metu D. M. nurodė, kad mušė trise. Detalizuojant jis daug ko neprisiminė. R. K. atpažino R. M. kaip dalyvavusį įvykyje. Per apklausas išsiaiškinta, kad D. B. suėmė už nosies, kad atvažiavo keturiese – broliai R. ir D. M., D. B., Ž. V..

Liudytojas Ž. V. parodęs, kad įvykio vakarą buvo atvažiavęs į šokius. Išėjo iš baro, norėdamas važiuoti namo. Lauke buvo D. B.. Pasišaukė R. su broliu ir jie išvažiavo. Kad kažkas įvyko, sužinojo tik vėliau. Po to, kai pašaukė brolius M., jis išėjo į lauką ir nuėjęs įsėdo į automobilį, o M. atėjo baigę rūkyti. Kol jis apsisuko, atėjo ir M. ir visi nuvažiavo į „Č.“.

Liudytojas D. B. parodęs, kad su R., Ž. ir D. M. buvo kavinėje „S.“. Jam nusibodo ir jis pirmas išėjo į lauką. Lauke buvo grupė žmonių, vienas vaikinas buvo stipriai neblaivus ir agresyvokai nusiteikęs. Mergina tą vaikiną nutempė į šoną. Tas pats vaikinas atsistojo prie jų mašinos, todėl jis praeidamas paėmė už nosies ir paklausė kodėl jis piktas. Tuo metu vaikinas jam spyrė į koją. Matė, kad prie agresyvokai nusiteikusio jaunuolio pribėgo kažkoks vaikinas ir pradėjo jį mušti. Pribėgo dar vienas vaikinas ir pradėjo mušti kitą vaikiną. R. M. juos skyrė. Jam šviesi panelė buvusi su nukentėjusiaisiais padėkojo, kad jis išskyrė besimušančius. Muštynių metu D. M. nematė, jį pamatė tik prie mašinos po muštynių.

Įvertinęs liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad konfliktą su D. N. pradėjo liudytojas D. B., tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad niekas iš konfliktą stebėjusių asmenų nenurodė, jog R. M. kokiais nors veiksmais prisidėjo prie konfliktuojančių asmenų, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė su nenustatytu asmeniu. Tokios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Iš nukentėjusiojo T. R., liudytojų R. K., D. V., D. M. parodymų matyti, kad konflikte dalyvavę asmenys sulipo į vieną automobilį ir išvažiavo „VW Passat“ automobiliu. Būtent šiuo automobiliu į kavinę „S.“ buvo atvykę R. ir D. M., D. B., Ž. V.. Iš liudytojų parodymų seka, kad Ž. V. pirmasis nuėjo į automobilį. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Taigi jis konflikte nedalyvavo. Išanalizavus nukentėjusiojo T. R., liudytojų D. M., R. K., D. V. parodymus, galima daryti išvadą, kad konflikte su nukentėjusiaisiais D. N. ir T. R. dalyvavo trys asmenys, kurie po muštynių išvyko automobiliu VW „Passat“. Nors teismas nurodo, kad liko netirtas A. R. bei R. Š. vaidmuo, tačiau niekas nenurodė, jog jie konflikto metu būtų buvę lauke. Be to, jie neatvyko į kavinę „S.“ ir neišvyko iš jos „VW Passat“ automobiliu kartu su R. bei D. M., Ž. V., D. B. iškart po nukentėjusiųjų sumušimo.

Kaip minėta, apylinkės teismas nustatė, kad konfliktą inicijavo D. B.. Įvertinus nukentėjusiojo T. R. ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus matyti, kad grumtynių vietoje taip pat buvo R. M.. Liudytojai D. V., R. K., D. M. jį atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Liudytojai G. P. ir G. N. patvirtino, kad pirminių apklausų metu ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojai ir nukentėjusysis parodymus davė laisva valia, jiems nebuvo daromas spaudimas. Vėliau, akistatos su R.M. metu liudytojai ėmė keisti tam tikras savo parodymų aplinkybes, tačiau pastebėtina, kad tyrėja R. J., kuri atlikinėjo vėlesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausiama apeliacinės instancijos teisme paminėjo, kad iš liudytojo D. M. jautėsi nerimas. Papildomos apklausos buvo atliekamos po netrumpo laikotarpio. Liudytoja D. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po įvykio pas ją į darbą buvo atvykęs R. M. ir šaipėsi, kad jam viskas gerai baigsis. Įvertinus visumą aplinkybių, kritiškai vertinamos liudytojų parodymų dalys, kuriose imta minimalizuoti R. M. atliktus veiksmus. Juolab, kad apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. V. aiškiai išdėstė visas vykusio konflikto aplinkybes. Ji patvirtino, kad R.M. nuo pat pradžių dalyvavo apsistumdyme, R. M. ji pradėjo laikyti nukentėjusiesiems gavus po smūgį. Visiškai akivaizdu, kad nereikia laikyti asmens, kuris neatlikinėja neteisėtų veiksmų, šiuo atveju, kuris nemuša kitų. Ji taip pat patvirtino, kad trečias asmuo buvo agresyviausias. Įvertinus liudytojos D. V. išsamius parodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo T. R., liudytojų R. K. ir D. M. parodymais, remiantis parodymų atpažinti protokolais, kuomet D. M. atpažino R. M., sudavusį smūgius (t.1,b.l.63) bei R. K. atpažino R. M., sudavusį smūgius (t.1,b.l.73-76), yra paneigiami R.M., D. M., jų draugų liudytojų Ž. V. ir D. B. parodymai, kad R. M. jokių nusikalstamų veikų neatliko. Tuo pačiu yra paneigiamos ir apylinkės teismo išvados, kad R. M. nedalyvavo padarant LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

R. M. ir D. M. veiksmai, atlikti automobilių stovėjimo aikštelėje, rodo, kad jie abu tiesiogiai dalyvavo realizuodami objektyviąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., pusę – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties prikibo prie D. N., sudavė nukentėjusiajam D. N. ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais į galvą (veidą), taip nukentėjusįjį pargriaudami ant žemės, nusikalstamus veiksmus baigė tik D. V. jį atpažinus, laikant ir prašant baigti muštis. R.M. ir D. M. veikė sutartinai kaip bendrininkai ir buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Todėl jie abu yra atsakingi už atsiradusius padarinius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., veidamas kartu su D. M., 2012 m. vasario 11 d. apie 00 val. 40 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais kavinę „S.“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties prikibo prie D. N., sudavė nukentėjusiajam D. N. ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais į galvą (veidą), taip nukentėjusįjį pargriaudami ant žemės, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Šiuo nuosprendžiu pripažinus R. M. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į tai, kad R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Jis anksčiau teistas kelis kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro apeliaciniame skunde prašomą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Kadangi apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. M. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. M., daroma išvada, kad teismas nepagrįstai nenustatė D. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.). D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad dėl R.M. veiksmų būtų buvusi nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, tačiau anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad visi konflikte dalyvavę asmenys yra identifikuoti, niekas iš pašalinių asmenų konflikte nedalyvavo, todėl iš kaltinimo dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., šalintina aplinkybė, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė su nenustatytu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 3 p.).

Dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia nuteistasis D. M., teismas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai pripažino D. M. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Kad D. M. padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, patvirtina nukentėjusiojo T. R., liudytojų R. K., D. V., D. M. parodymai. Nors nei vienas iš liudytojų neįvardijo, kad smūgius ir būtent kokius sudavė D. M., tačiau aukščiau, atsakinėjant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, aptarti įrodymai patvirtina, kad konflikte dalyvavo 3 asmenys. Agresyviausias buvo trečias, vėliausiai atėjęs asmuo. Visi liudytojai kategoriškai patvirtino, kad be tų trijų asmenų, jokių pašalinių asmenų, galėjusių suduoti smūgius, nebuvo. Po įvykusių grumtynių visi konflikte dalyvavę asmenys išvyko tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu. Pats D. M. patvirtino, kad iš visos kartu atvykusios kompanijos, t.y. jo paties, brolio R.M., D. B. ir Ž. V., jis paskutinis išėjo iš kavinės. Remiantis liudytojų parodymais agresyviausias buvo paskutinis atėjęs vaikinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. B. inicijavo konfliktą, tačiau vėliau jame nedalyvavo. Liudytoja R. K. parodė, kad ji laikė su paltuku buvusį, prie D. N. prikibusį asmenį, t.y. būtent D. B.. Tad jis negalėjo nesunkiai sutrikdyti sveikatos nukentėjusiesiems. Liudytojai atpažino, kad konflikte taip pat dalyvavo ir R.M., tačiau jis nebuvo agresyviausias konflikto dalyvis. Liudytoja D. V. parodė, kad T. R. gavo smūgį ne nuo R.M.. D. nugriuvo, kai ji laikė R. M.. Iš to seka, kad smūgius, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, D. N. ir T. R. galėjo suduoti tik D. M.. Apeliantas klaidingai nurodo, kad liudytoja R. K. nurodė, jog konfliktą inicijavęs asmuo buvo agresyviausias, kadangi iš jos teisme duotų parodymų matyti, kad vyriškis juoda striuke buvo labai agresyviai nusiteikęs, o byloje nustatyta, kad konfliktą inicijavęs asmuo, t.y. D. B. buvo su paltuku.

Liudytojo Ž. V. parodymai, kad jokio konflikto nematė ir liudytojo D. B. parodymai, kad R.M. skyrė besimušančius ir kad D. M. nematė, vertintini kritiškai bei atmestini ir paneigti objektyviais įrodymais, kadangi prieštarauja nukentėjusiojo T. R. ir liudytojų parodymams, jog visi muštynėse dalyvavę asmenys išvyko vienu „VW Passat“ automobiliu ir kad niekas kitas be šiuo automobiliu važiavusių asmenų muštynėse nedalyvavo.

Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. M. padarė LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. numatytus nusikaltimus. Todėl tenkinti nuteistojo D. M. apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. M. skundo argumentais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos konstatavo, kad „...toliau tęsdami nusikalstamą veiką, R. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą T. R., bandžiusiam pakelti ant žemės nugriuvusį D. N., tuo nukentėjusiajam T. R. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžimo, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairės akies junginėje, nosies sumušimo...“. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, be to, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms pasisakyta analizuojant prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nuosprendis šioje dalyje pakeistas.

R. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniame skunde neginčijamos. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad smūgius T. R. sudavė D. M.. Visi konflikte dalyvavę asmenys identifikuoti, kad dar kas nors be D. M. būtų sudavęs smūgius T. R., nėra duomenų. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, kad tris smūgius T. R. sudavė D. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodydamas, kad smūgius T. R. sudavė R. M., padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas, nurodant, kad smūgius T. R. sudavė D. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsiprašyti nukentėjusiojo D. N.; pradėti dirbti ar tęsti darbą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

iš kaltinimo dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., pašalinti aplinkybę, kad D. M. šią nusikalstamą veiką padarė su nenustatytu asmeniu;

pripažinti, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., D. M. padarė kartu su R. M..

Nuteistųjų D. M. ir R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., pripažinti, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Ištaisyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio nustatomoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, kad R. M. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius T. R. ir nurodyti, kad ne mažiau kaip tris smūgius T. R. sudavė D. M..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.