Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-06-11 · Byla Nr. BIK-211/2024

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-12-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-18Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-06-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2024-07-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
BIK-211/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09630-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Artūras Pažarskis, Danutė Jočienė
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kasacinio skundo Nr. DOK-2159/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09630-2022-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl G. V. nuteisimo ir bylą jam nutraukti arba šių teismų sprendimų dalis pakeisti: perkvalifikuoti G. V. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 1 dalį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 294 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis G. V. grįstas pamąstymais ir prielaidomis, prieštaringais ir nepatikimais, BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Byloje esančių prieštaravimų teismai iki galo nepašalino, kilusius neaiškumus, pažeisdami in dubio pro reo principą, aiškino G. V. nenaudai. Teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos ir apeliacinio skundo esminius argumentus, jų išvados neparemtos visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

Kasatorius teigia, kad byloje neteisingai nustatytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, atskleidžiančios jos požymių turinį. G. V. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės M. B. neturi, t. y. sąžiningai klydo, nes M. B., pasakodamas apie neišspręstus finansinius atsiskaitymus su I. L., jam (G. V.) ir J. G. neteisingai atskleidė su tuo susijusiais faktines aplinkybes. Be to, kasatorius mano, kad, jeigu teismai kalba apie padarytą didelę žalą nukentėjusiajam, G. V. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo atveju nėra didelės žalos požymio, nes I. L. reiškė civilinį ieškinį tik dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pirmosios instancijos teismas dar sumažino iki 3000 Eur. Šių aplinkybių nustatymas svarbus nustatant padarytos veikos pavojingumą, kuris turi reikšmės atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę.