Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (J. J.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 27 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 25 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 15 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 18 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

J. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 4 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. J. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs asmuo faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio J. J. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. J. 167,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. J. 164,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. J. 160,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. J. 199,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. J. 213,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. vasario 27 d., apie 10.10 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė 6 vnt. kavos pupelių pakuočių „Pellini Espresso Bar Gran Aroma Nr. 3“, 1 vnt. vertė – 27,99 Eur, iš viso už 167,94 Eur, šias prekes sudėjo į juodą kuprinę ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė nedidelės, 167,94 Eur vertės, UAB „I.“ turtą.

Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. kovo 25 d., apie 10.24 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. 250 g svorio maltos kavos pakuočių „Pellini Top Arabica 100%“, prekės kodas 95290, 1 vnt. vertė – 10,99 Eur, iš viso už 164,85 Eur; šias prekes sudėjo į medžiaginį maišelį, įdėtą į pirkiniams skirtą krepšį, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė nedidelės, 164,85 Eur vertės, UAB „I.“ turtą.

Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. balandžio 15 d., apie 09.23 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė 7 butelius degtinės „Danzka“, 1 litro talpos, vieno butelio vertė – 22,95 Eur, iš viso už 160,65 Eur, šias prekes sudėjo į juodą kuprinę ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė nedidelės, 160,65 Eur vertės, UAB „I.“ turtą.

Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. birželio 18 d., apie 08.22 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė du 0,7 litro talpos viskio butelius „Glenmorangie Original Single Malt 10 YO“, vieno butelio vertė – 39,95 Eur, iš viso už 79,90 Eur; tris 0,7 litro talpos viskio butelius „The Singleton Speyside Single Malt / 12 Y.O.“, vieno butelio vertė – 39,95 Eur, iš viso už 119,85 Eur; šias prekes sudėjo į baltos spalvos maišelį su iš šonų spalvotu „Lidl“ logotipu ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė nedidelės, 199,75 Eur vertės, UAB „I.“ turtą.

Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 09.02 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė du 1 litro talpos viskio butelius „Bushmills Single Malt 10 YO“, vieno butelio vertė – 34,95 Eur, iš viso už 69,90 Eur; tris 0,7 litro talpos viskio butelius „Arran Barrel Reserve Single Malt Scotch / Whisky“, vieno butelio vertė – 47,95 Eur, iš viso už 143,85 Eur, šias prekes sudėjo į juodos spalvos medžiaginį maišą su šonuose žalios spalvos piešiniu, su rankenomis ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė nedidelės, 213,75 Eur vertės, UAB „I.“ turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, jog jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Olga Šleiterienė atsiliepimu prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepime teigiama, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už J. J. padarytas nusikalstamas veikas yra per griežta ir neteisinga. Atsiliepimu pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog J. J. padarytos nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip atsitiktinės, padarytos nusikalstamos veikos yra jo gyvenimo būdo ir elgesio rezultatas, J. J. teisei priešingas elgesys yra susiformavęs. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų šiuo atveju nepadaryta. Nuteistajam J. J. už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirtos po 35 paras arešto bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskiriant jam subendrintą 45 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežta ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis J. J. neginčija savo kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar sprendimo visiškai tenkinti civilinės ieškovės pateiktus civilinius ieškinius. Nuteistasis J. J. nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra, dėl J. J. paskirtos bausmės.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. J. pripažino kaltu padarius penkis baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje. Įstatymų leidėjas už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė penkis baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Motyvuodamas bausmės skyrimą J. J., pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis nedirba, anksčiau teistas 22 kartus, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes ir kitus pažeidimus, dauguma baudų nesumokėjęs, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisytis. Be to, atkreipė dėmesį, kad anksčiau apeliantui jau buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir šių bausmių atlikimas jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Nors duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats J. J. nurodė, kad turi stiprią priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Pirmosios instancijos teismas teigiamai vertino J. J. ryžtą keisti gyvenimo būdą, spręsti priklausomybės nuo minėtų medžiagų problemą, įsidarbinti, tačiau padarė išvadą, kad tokios aplinkybės neatsveria prieš tai aptartų ir nesudaro pagrindo parinkti bausmės rūšį, kuri nebūtų susijusi su jo laisvės ribojimu. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, J. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje už baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – areštas. Atitinkamai atsižvelgė į J. J. padarytų baudžiamųjų nusižengimų motyvus ir tikslus, ankstesnį jo nusikalstamą elgesį, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, ir nusprendė nuteistajam skirtinų arešto bausmių dydžius nustatyti po 35 paras arešto už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą. Bausmes J. J. subendrino taikant palankesnį nuteistajam – dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir jam buvo paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 30 parų arešto bausmė.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik J. J. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

12. Vertindamas nuteistajam J. J. paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, t. y. 2024 m. vasario mėn. apeliantas buvo teistas net 18 kartų (dominuoja nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei darymas). Vėliau, po šioje byloje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų įvykdymo iki skundžiamo teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje (2025 m. sausio 16 d), jo atžvilgiu buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs). Visais jais J. J. pripažintas kaltu būtent už vagystes (BK 178 straipsnio 5 dalis) (2 t., b. l. 122-135). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. J. atžvilgiu šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos dar 3 baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti J. J., didžioji dalis dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnyje. Visa tai, neabejotinai rodo, jog J. J. nusikalstamas veikas daro sistemingai. SODROS informacinės sistemos duomenimis, J. J. būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba (2 t., b. l. 153), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 152). Apeliantą neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad taip pat jis daugybę kartų buvo baustas ANK nustatyta tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes ir kitus pažeidimus, dauguma baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 137-151). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei arešto bausmė, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, J. J. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai.

13. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Nors duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats J. J. nurodė, kad turi stiprią priklausomybę narkotinėms medžiagoms, iš parduotuvių pagrobtas prekes parduodavo, siekiant gauti joms lėšų. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą bausmės vykdymas, būtų pakankamas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad per itin trumpą laikotarpį buvo įvykdytos net 5 vagystės iš parduotuvių, kurios yra apeliantui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus itin neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik viena J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus buvo paskirta po 35 paras arešto, kurios trukmė atsižvelgus į BK 49 straipsnio 3 dalį nevertintina kaip aiškiai per griežta. Atitinkamai šias bausmes bendrinant, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, buvo parinktas nuteistajam palankesnis bendrinimo būdas – bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies, o ne visiškai, t. y. prie vienos iš bausmių (35 parų arešto) pridedant vos po 2,5 paras arešto, atitinkamai paskirtas už kitas 4 nusikalstamas veikas. Dėl ko, subendrintos 45 parų arešto bausmės, už 5 baudžiamuosius nusižengimus vertinti kaip per griežtos, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė. Taigi, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija švelninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ar mažinti jos dydžio pagrindo nenustato.

15. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. akcentuoja, kad jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo J. J. poelgio ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę bei nustatant jos terminą, t. y. tai, jog apeliantas J. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Spręsti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebūtų atsižvelgęs į nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, teisėjų kolegija pagrindo neturi.

16. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis J. J. negalėtų atlikti bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. J. J. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

17. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK priedas papildytas. Šie įstatymai lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

18. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.

19. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, įvertina ir baudžiamojo įstatymo pakeitimus įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d. aktualius bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu, t. y. pakeitimus priimtus 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Visgi, analizuojamų pakeitimų kontekste, BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ir sankcija nebuvo keista, t. y. po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju J. J. teisinės padėties lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė pagrįstas ir teisingas bausmes, kurių keisti, mažinti jų trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

20. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu J. J. paskirta bausme, svarbu atkreipti dėmesį, kad, be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kurie panaikino apribojimą arešto bausmės vykdymą atidėti tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Nors šis pakeitimas ir lengvina nuteistojo padėtį, kadangi nuosprendžio priėmimo metu J. J. nebuvo galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pastarasis neatitiko formaliųjų sąlygų, t. y. jam ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, tačiau tai jokiu būdu neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti minėtus pakeitimus šiuo metu ir nuteistajam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. J. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius nuteistojo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam J. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

21. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei jų bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas J. J. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta ir dar trečdaliu sumažinta bausmė, yra teisingos, ne per griežtos, jos neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Esant tokioms išvadoms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.