Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. e2-567-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
e2-567-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00022-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
M. Z., S. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-567-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00022-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3578-661/2019 (e2-1202-480/2020) dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „STAK“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stak“ ieškinį atsakovams S. Z. ir M. Z. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Stak“, atstovaujama administratorės UAB „Projektų investicijos“, 2020 m. sausio 16 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė ieškovės naudai iš atsakovo S. Z. asmeniškai priteisti 135 534,93 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovų S. Z. ir M. Z. solidariai priteisti 59 700 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovų S. Z. ir M. Z. priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apygardos teisme 2020 m. sausio 17 d. buvo gautas ieškovės prašymas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto (įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises), esančio pas juos arba trečiuosius asmenis, areštą – atsakovui S. Z. 195 234,93 Eur sumai, atsakovui M. Z. 59 700 Eur sumai.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad BUAB „Stak“ bankroto byloje yra patvirtinti 195 234,93 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl M. Z. ir S. Z. bendrų neteisėtų veiksmų kilusi žala sudaro 59 700 Eur, dėl tokio dydžio žalos padarymo abu atsakovai yra atsakingi solidariai. Dėl likusios žalos sumos – 135 534, 93 Eur (195 234,93 Eur - 59 700 Eur) atsakingas yra S. Z., kaip bendrovės vadovas.

4. Ieškovė ieškinyje detalizavo, kad žalą kildina iš atsakovų sudarytų bendrovei nenaudingų sandorių, privedusių ją prie bankroto: 1) S. Z. 2017 m. vasario 28 d. išmokėtos 42 750 Eur sumos už staklių nuomą; 2) S. Z. sprendimo bendrovei 2017 m. kovo 10 d. įsigyti iš jo paties įrangą už 64 083,75 Eur; 3) 2015 m. spalio 5 d. bendrovės ir S. Z. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1, pagal kurią bendrovė jos vadovui S. Z. paskolino 59 700 Eur sumą iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuri iki šiol nėra grąžinta.

5. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais įmonę tyčia privedė prie bankroto, dėl to turi atlyginti savo veiksmais įmonei sukeltą žalą. Savo ieškinį grindė Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019, kuria bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi šią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

6. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovų turtą ieškinio sumoje. Prašyme nurodė, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia užtikrinti, jog, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovai neišvengtų galiojančios ir vykdytinos prievolės savo turtą perleidžiant, slepiant ar kitaip apsunkinant. Ieškovė suformulavo ieškinio dalyką, pagrindą, pridėjo ieškinį pagrindžiančius įrodymus, todėl mano, jog yra pagrindas teigti, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1219-407/2019 2019 m. spalio 15 d. šią nutartį paliko nepakeistą). Minėtose įsiteisėjusiose nutartyse nustatyta, jog S. Z. sąmoningai privedė ieškovę prie bankroto. Tai rodo, jog atsakovas S. Z. yra nesąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, nevykdo prievolių, todėl tikėtina, jog gali siekti išvengti ir ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas M. Z. ieškovės vardu 2015 m. spalio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią savo tėvui S. Z. be jokių palūkanų ir be jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo paskolino 59 700 Eur sumą. 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1219-407/2019 yra konstatuota, kad šio sandorio sudarymas taip pat buvo viena iš ieškovės nemokumo atsiradimo priežasčių, tai ieškovės manymu, neabejotinai reiškia, kad ieškovė prie bankroto buvo privesta bendrais atsakovų M. Z. ir S. Z. veiksmais. Ieškovės įsitikimu, tokie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog M. Z. taip pat yra nesąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, kuris tikėtinai gali vengti ieškovei palankaus sprendimo vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui S. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 195 234,93 Eur sumai ir areštavo atsakovui M. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 59 700 Eur sumai.

8. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „Stak“ ieškinys pareikštas atsakovams S. Z., kaip buvusiam įmonės vadovui, o M. Z., kaip vieninteliam įmonės akcininkui, dėl žalos, padarytos įmonei, atlyginimo. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas, todėl laikė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

9. Teismas susipažinęs su ieškiniu, taip pat su Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir jose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad atsakovo S. Z., kaip įmonės vadovo, veiksmai atstovaujant ieškovę ir atsakovo M. Z., kaip vienintelio įmonės akcininko, veiksmai 2015 m. spalio 5 d. sudarant paskolos sutartį Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovo S. Z. yra reikšmingi teismui sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro prielaidas vertinti, kad atsakovai aktyviais veiksmais tikėtina gali siekti išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, pagal esamus duomenis atsakovams kaip fiziniams asmenims ieškinio suma yra reikšminga ir gana didelė, taigi, teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovų pajamas, todėl tik atsakovams pateikus įrodymus apie jų gerą turtinę padėtį, būtų paneigti ieškovės argumentai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CK 144 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, ieškovės prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kad tai rodo viešojo intereso buvimą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui, yra pagrindas manyti, jog atsakovams sužinojus apie teismui pateiktą ieškinį, atsakovai gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, o atsakovams perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

11. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir siekdamas užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui S. Z. priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jų nepakankant – piniginėms lėšoms bankų sąskaitose bendrai 195 234,93 Eur sumai, ir areštas atsakovui M. Z. priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jų nepakankant – piniginėms lėšoms bankų sąskaitose bendrai 59 700 Eur sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų suma, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis, 6 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atsakovas M. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – netaikyti atsakovo M. Z. turtui arešto. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas nurodo šiuos argumentus:

12.1. Teismas priėmė nutartį neatsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019, kurioje konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti neteisėti M. Z. veiksmai, turėję įtakos įmonės nemokumui, todėl administratorės pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu šio asmens atžvilgiu buvo netenkintas. Šioje nutartyje buvo įvertinti visi administratorės nurodyti jo, kaip bendrovės akcininko, netinkami veiksmai, ir nė vieno jų teismas nekonstatavo kaip kaltų, įmonę privedusių prie bankroto tyčia.

12.2. Dėl 2015 m. bendrovės išduotos paskolos įmonės vadovui, apeliantas pažymėjo, kad teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 konstatavo, jog bendrovė po šios paskolos išdavimo veikė pelningai. Apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, kad juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles.

Atsiliepimas

13. Ieškovė BUAB „Stak“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės nurodė šiuos argumentus:

13.1. M. Z. bendrovės vardu sudarė 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią savo tėvui S. Z. be jokių palūkanų ir be jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo paskolino 59 700 Eur sumą. 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. E2-1219-407/2019 konstatavo, kad šio sandorio sudarymas taip pat buvo viena iš bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas neginčijamai nustatė, jog viena iš priežasčių dėl kurių UAB „Stak“ buvo privesta prie bankroto buvo apelianto sudarytas nenaudingas įmonei sandoris.

13.2. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad atsakovo M. Z., kaip vienintelio įmonės akcininko, veiksmai 2015 m. spalio 5 d. sudarant paskolos sutartį Nr. 1 yra reikšmingi teismui sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog tiek ieškovės ieškinyje, tiek ir. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d nutartyje bei Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 yra nurodyta eilė aplinkybių, kurios sudaro pagrindą abejoti apelianto, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio, sąžiningumu. Vien jau ta aplinkybė, kad jo turtas yra areštuotas kitais teismų sprendimais ar antstolių patvarkymais, suponuoja išvadą, jog apeliantas nėra linkęs vykdyti savo įsipareigojimų.

13.3. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria tenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. Z. turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

15. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui S. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 195 234,93 Eur sumai ir areštavo atsakovui M. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 59 700 Eur sumai.

16. Kadangi atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo pateiktas tik vieno iš atsakovų (M. Z.), toliau šios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas bus nagrinėjamas tik šio atsakovo atžvilgiu.

Bylos faktinės aplinkybės

17. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2769-230/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Stak“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“.

18. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. buvo S. Z., o vienintelis įmonės akcininkas nuo 2012 m. balandžio 2 d. – M. Z..

19. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019, bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. šią nutartį paliko nepakeistą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo M. Z. atžvilgiu

20. Ieškovė šioje byloje žalą kildiną iš atsakovų sudarytų bendrovei nenaudingų sandorių, privedusių ją prie bankroto: 1) S. Z. 2017 m. vasario 28 d. išmokėtos 42 750 Eur sumos už staklių nuomą; 2) S. Z. sprendimo bendrovei 2017 m. kovo 10 d. įsigyti iš jo paties įrangą už 64 083,75 Eur; 3) 2015 m. spalio 5 d. bendrovės ir S. Z. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1, pagal kurią bendrovė jos vadovui S. Z. paskolino 59 700 Eur sumą iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kuri iki šiol nėra grąžinta.

21. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones M. Z. turtui 59 700 Eur sumai, t. y. sumai lygiai bendrovės išduotos jos direktoriui S. Z. paskolos sumos dydžiui.

22. Dėl būtinumo taikyti M. Z. turtui areštą ieškovė nurodė šiuos argumentus: M. Z. yra atlikęs nepalankų sandorį bendrovei (2015 m. spalio 5 d. išduoto 59 700 Eur paskolos sutartis S. Z.); įmonės, kurios jis yra vienintelis akcininkas, bankrotas pripažintas tyčiniu; atsakovo turimam nekilnojamajam turtui yra taikytas areštas, tai, ieškovės vertinimu, įrodo, kad atsakovas M. Z. nevykdo turimų turtinių prievolių (arba tai, jog egzistuoja tokio nevykdymo grėsmė); manytina, kad prašoma iš jo priteisti suma (59 700 Eur) jam yra didelė.

23. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą šio atsakovo atžvilgiu tenkino ir jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui M. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 59 700 Eur sumai.

24. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškiniu, taip pat su Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir jose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad atsakovo M. Z., kaip vienintelio įmonės akcininko, veiksmai 2015 m. spalio 5 d. sudarant paskolos sutartį Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovo S. Z. yra reikšmingi teismui sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė prielaidas vertinti, kad šis atsakovas aktyviais veiksmais tikėtina gali siekti išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat pasisakė, kad atsakovui kaip fiziniam asmeniui ieškinio suma yra reikšminga ir gana didelė, todėl ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nesant pakankamai duomenų apie šio atsakovo pajamas, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas .

25. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė pirmąją sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išpildė. Tačiau vien jos neužtenka, yra būtina nustatyti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kuri yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

27. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad M. Z. turi nekilnojamojo turto, kurio dalis yra areštuota. Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ieškovės į bylą pateiktų duomenų, konstatavo, kad atsižvelgus į turtinio reikalavimo dydį (59 700 Eur), į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, manytina, kad tokia suma jam yra didelė.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus duomenis, susijusius su M. Z. nuosavybes teise turimu nekilnojamuoju turtu, sutinka, kad šio turto neužtektų padengti reikalaujamos priteisti sumos, be to, didžioji dauguma nekilnojamojo turto objektų yra areštuoti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant byloje duomenims, kurie patvirtina bylos šalies sudėtingą finansinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Papildomai pažymėtina, kad ieškovės argumentai, kad apeliantas nėra linkęs vykdyti savo įsipareigojimų, nes jo daliai turto yra taikytas areštas yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo šio atsakovo automatiškai vertinti kaip nesąžiningą.

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis savaime gali patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

30. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Z. nesąžiningumą ieškovė iš esmės grindžia vienu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatuotu, kaip nepalankiu įmonės valdymui, epizodu – 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi Nr. 1, pagal kurią S. Z. be jokių palūkanų ir be jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo bendrovė paskolino 59 700 Eur sumą. Kiti ieškovės nurodyti atsakovo atlikti įmonei finansiškai nenaudingi veiksmai (nurodyti prašyme įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu) – automobilio įsigijimas iš bendrovės, jos vertinimu, žemesne nei rinkos kaina ir bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d., nei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyse kaip M. Z. neteisėti veiksmai, turėję įtakos įmonės blogam valdymui, konstatuoti nebuvo. Atsižvelgus į nutartis, kuriose buvo konstatuota, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, matyti, kad dauguma neigiamos įtakos įmonei turėjusių veiksmų buvo konstatuoti įmonės direktoriaus S. Z. veiksmuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sandorio sudarymas taip pat buvo viena iš bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių, kadangi sudarius šią sutartį, kurioje nenumatytas palūkanų mokėjimas paskolos davėjai, daugiau nei trims metams buvo apribota galimybė bendrovei naudotis reikšmingo dydžio pinigų suma ir iš to gauti ekonominės naudos, taip pat panaudoti šiuos pinigus atsiskaitymams su kreditoriais. Tačiau, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje konstatuotas aplinkybės, kad bendrovė ir po šio sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklą, generavo pajamas, sumažino trumpalaikius įsipareigojimus (nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur) bei toliau dirbo pelningai. Todėl atsižvelgus į tai, kad po paskolos sutarties sudarymo įmonė sekančius metus dirbo pelningai, jos finansiniai rodikliai gerėjo, spręstina, kad vien šio nepalankaus įmonei sandorio atlikimo konstatavimas, nesudaro pagrindo spręsti apie M. Z. galimą nesąžiningumą šios bylos kontekste. Pažymėtina, kad tam, kad būtų galima spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo, kaip siekimo išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė turėtų pagrįsti jo siekį paslėpti ar perleisti savo turimą turtą, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ir jų nepagrindė.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymą. Ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės šio atsakovo atžvilgiu, neatskleidė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovas elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turimą turtą ir pan.

33. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinumo areštuoti atsakovo turtą jam reiškiamo ieškinio reikalavimo sumoje nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šio atsakovo atžvilgiu, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo M. Z. turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas prašymas areštuoti atsakovo M. Z. turtą 59 700 Eur sumai, yra nepagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui M. Z. taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria taikytas turto areštas atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Stak“ (juridinio asmens kodas 302756693) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 59 700 Eur sumai, netenkinti.

TeisėjaDanguolė Martinavičienė