- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-31263-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25084-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- J. C.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. C. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys L. L. ir antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. liepos 19 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-174-10486, 2019 m. liepos 24 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-174-10824, 2019 m. liepos 24 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-174-10822, 2019 m. liepos 24 d. priimto patvarkymo Nr. 2-DK-S-6120, 2019 m. liepos 24 d. priimto patvarkymo Nr. 0174/19/01672 dalis, kuriose nustatyta 387 Eur/mėn. periodinių išmokų suma ir įpareigoti antstolį pakeisti šių patvarkymų dalis, nurodant 380 Eur/mėn. periodinių išmokų sumą. Pareiškėjo teigimu suma, nurodyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje ir vykdomajame rašte – 380 Eur/mėn., nesutampa su suma, nurodyta antstolio priimtuose patvarkymuose – 387 Eur/mėn. vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/01672. Antstolis prašomą pakeisti periodinių išmokų sumą nustatė nepagrįstai indeksuodamas teismo sprendimu nustatytą periodinių išmokų sumą. Teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. birželio 6 d., todėl priteista periodinių išmokų suma negalėjo būti indeksuojama.
Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. 2-DK-S-6173 netenkino pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nes sumos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams indeksuojamos ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo išlaikymo priteisimo dienos, šiuo atveju nuo 2018 m. birželio 2 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su antstolio pozicija dėl vaiko išlaikymo periodinės išmokos sumos indeksavimo, nurodydamas, kad pagal Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 7 punktą atskaitos taškas yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, o tai reiškia, jog nustatant, ar atitinkama periodinė išmoka neindeksuojama, 6 mėnesių laikotarpis (iki vasario 1 dienos) yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo paskirta ar pakeista periodinė išmoka, įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą kiti suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai – privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio Donato Kisieliaus veiksmus, skunde prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. liepos 19 d. patvarkymo Nr. S-19-174-10486, 2019 m. liepos 24 d. patvarkymo Nr. S-19-174-10824, 2019 m. liepos 24 d. patvarkymo Nr. S-19-174-10822, 2019 m. liepos 24 d. patvarkymo Nr. 2-DK-S-6120, 2019 m. liepos 24 d. patvarkymo Nr. 0174/19/01672 dalis, kuriuose nustatyta 387 Eur/mėn. periodinių išmokų suma, ir įpareigoti antstolį pakeisti šių patvarkymų dalis, nurodant 380 Eur/mėn. periodinių išmokų sumą. Teigia, jog antstolis nepagrįstai indeksavo priteisto išlaikymo sumą, nes teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 2 d. Taigi šio skundo nagrinėjimo dalykas yra priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui indeksavimo tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas.
Kilus klausimui, nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas minėtas 6 mėnesių terminas iki vasario 1 d., svarbu atkreipti dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Šiaulių apygardos teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Analogiškos praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, išaiškinęs, kad kai išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, indeksavimo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o dieną nuo kada priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015).
Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo abejoti šia teismų praktikoje formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisykle. Lingvistiškai aiškinant Aprašo 7 punkto nuostatą negalima teigti, kad joje išreikštas atskaitos taškas visais atvejais yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, nes šioje teisės normoje nėra aptariami atvejai, kai teismo sprendime konkrečiai nustatoma kita apibrėžta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas išmokomis. Teismų pateiktas Aprašo 7 punkto aiškinimas, kad tokiais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, pastaroji data ir turi būti laikoma atskaitos tašku, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, indeksavimas yra periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, ir yra taikomas siekiant apsaugoti vaiko, kuriam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir išmokos nustatymo momentu. Taigi, jei teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir į ateitį. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su tokia išvada, remiasi teismų praktika, formuota ne išmokų indeksavimo, o jų dydžio nustatymo klausimais, t. y. cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinama, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai neduoda pagrindo spręsti, jog teismų pateikiamas Aprašo 7 punkto aiškinimas yra ydingas.
Nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš pareiškėjo priteistas 2019 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Šalių taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad 380 Eur/mėn. išlaikymas vaikui priteisiamas nuo 2018 m. birželio 2 d. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais argumentais, kad indeksavimas dar neturėtų būti taikomas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl priteistų sumų indeksavimo nepagrįsti ir todėl atmestini.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis vykdymo procese veikė aktyviai pagal jam suteiktus įgalinimus, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510–513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo J. C. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.