Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prisidėjimą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-479-565/2016 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi ginčo šalys. Apeliaciniuose skunduose yra keliami turtinės bei neturtinės žalos padarymo ieškovei fakto bei jo dydžio nustatymo klausimai. Atsakovės atstovės taip pat kelia priežastinio ryšio nustatymo bei faktinės situacijos, esant priimtam išteisinamajam nuosprendžiui, vertinimo klausimus. Tokiais aspektais teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl ieškovės paaiškinimų bei naujų įrodymų prijungimo

Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, teismo proceso paskirtis, t. y. teisingas ginčo išnagrinėjimas, suteikia apeliacinės instancijos teismui galimybę kiekvienu konkrečiu atveju individualiai nuspręsti dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-10-31 pateikė savo rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su ieškovės ir jos sūnaus dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. Paaiškinimuose ieškovė, viena vertus, akcentuoja pirmiau skunde jau nurodytas aplinkybes, kad suėmimas, vadovaujantis teisės aktais, negalėjo trukti ilgiau nei 6 mėnesius, o ilgesnis žmogaus laisvės apribojimas proporcingai nulemia patiriamos žalos didėjimą. Kita vertus, tvirtina, kad neteisėti atsakovės veiksmai nulėmė jos grįžimą į Lietuvą bei gyvenimą su sūnumi skurdžiomis sąlygomis, o pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija yra nepakankama tam, kad būtų kompensuoti ieškovės praradimai bei užtikrinta jos ir jos sūnaus minimalus pragyvenimo lygis. Todėl, siekiant nustatyti kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į butų kainas Vilniaus Naujininkų seniūnijoje ir užtikrinama bent šių orių gyvenimo sąlygų jai atkūrimą. Tokie paaiškinimų argumentai grindžiami skelbimų portalo „Aruodas“ informacija.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teikiamuose paaiškinimuos iš esmės formuluojami nauji, apeliacinį skundą papildantys, argumentai bei teikiami nauji juos grindžiantys duomenys, nors tokią galimybę, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, įstatymų leidėjas riboja (CPK 323 str.), šių paaiškinimų bei naujų įrodymų priėmimo į bylą būtinybės nenustatė. Juolab kad ieškovė ir nenurodo, kodėl minėti įrodymai bei argumentai, susiję su jos apeliacinės instancijos teisme siekiamu įrodinėti poreikiu dėl neteisėto suėmimo įsigyti būstą Vilniuje, Naujininkų seniūnijoje, tuo pačiu procesiniuose dokumentuose deklaruojant savo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Dėl neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio nustatymo

CK 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teismų praktikoje pakankamai nuosekliai plėtojamas šios teisės normos aiškinimas bei ieškovo, reikalaujančio atlyginti tokio pobūdžio žalą, įrodinėjimo pareigos, pasisakoma dėl jam tenkančios pareigos įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nebūtų galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-423-378/2015).Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju būtina tirti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė taip pat yra ir ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Visą šią informaciją, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-02 nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 29-33). Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuotas paties tyrėjo (ikiteisminio tyrimo pareigūno) aktyvumas bei provokuojančio turinio klausimų, nukreipiančių pokalbį su ieškove tam tikra linkme, taip pat menamus klausimų jai uždavimas, aiškiai juntamas spaudimas ieškovei, aktyvus skatinimas ir kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant ieškovės veiksmų pasirinkimo laisvę, nors, kaip nustatė baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, iš bylos aplinkybių buvo matyti, kad ieškovė neketino padaryti nusikalstamos veikos. Nuosprendyje pažymėta, kad pareigūno ir ieškovės pokalbio pradžia neįrašyta, tačiau tiek ieškovės, tiek liudytojų parodymai, tiek perklausyto pokalbio garso įrašo turinys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė buvo provokuojama papirkti pareigūną.Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmetė (t. 1, b. l. 34-36). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad galima daryti išvadą, o ne prielaidą, kad policijos pareigūno veiksmuose yra provokavimo požymių. Būtent jo aktyvus ir primygtinis ieškovės klausinėjimas apie pinigus, mėginant judviejų pokalbį nukreipti tam tikra linkme – apie papirkimą, leido teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad tokiais pareigūno neteisėtais veiksmais iš esmės buvo sudaryta situacija, kuri išprovokavo ieškovę padaryti nusikaltimą, kurio ji neketino daryti.Tokių faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir turinčią įrodomąją reikšmę aplinkybę, kad teismų jau anksčiau buvo pripažintas pareigūnų veiksmų neteisėtumas ir neteisėtas ieškovės baudžiamojo persekiojimo pradėjimas (CPK 182 str. 3 p.), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovės baudžiamasis persekiojimas, įtariant ją nusikaltimo padarymu, buvo pradėtas neteisėtai. Atitinkamai, ir jos suėmimas neteisėtai pradėtoje baudžiamojoje byloje, trukęs net ilgiau, nei leidžiama įstatymo - 273 dienas, bei paskesnis kitos kardomosios priemonės taikymas (paso paėmimas), trukęs 1 metus ir 13 dienų, taip pat yra neteisėti. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės atstovės LR teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo išteisinamojo nuosprendžio skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įvertinimo, baudžiamojoje byloje teismams įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais jau konstatavus, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai, t. y. išprovokavus ieškovę duoti kyšį. Įvertinus faktą, kad būtent baudžiamojoje byloje procesinėmis priemonėmis ir šio proceso teisės normų nustatyta tvarka buvo konstatuotas neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimas, tokie atsakovės atstovės skundo teiginiai, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės išteisinimas dar nesudaro prielaidų pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, stokoja teisinio pagrįstumo.Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės atstovių teiginiai dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neteisėto baudžiamojo persekiojimo pradėjimas ir dėl jo taikytas laisvės bei laisvo judėjimo apribojimai neabejotinai turėjo įtakos ieškovės būsenai, sąlygojo jos turtinius ir neturtinius praradimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo, nustatęs atsakovės atstovei pareigą atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės atstovių teiginiai, jog ieškovė dar iki jos sulaikymo ilgą laiką sirgo, nepaneigia teismo vertinimo, jog neteisėti veiksmai turėjo įtakos ieškovės būklės pablogėjimui. Ieškovė atsikirtimuose nurodė, kad baudžiamojoje byloje atliktose ekspertizėse nebuvo nustatyti jos sveikatos sutrikimai, jie atsirado tik dėl užtrukusių neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2013-05-22 – 06-13 vienas iš ekspertui užduotų klausimų buvo toks, ar L. L. supranta su ja atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę ir ar yra pakaltinama. Išvadose nurodyta, kad ieškovės būklė yra pilnai sąmoninga, orientuota. Skundžiasi galvos svaigimu, širdies plakimais, kurie pastaruoju metu padažnėjo. Taip pat nurodyta, jog tenka diferencijuoti specifinį asmenybės sutrikimą su lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl diagnozės patikslinimui reikalinga stebėti tiriamosios būklę ilgesnį laiką stacionare. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-33/2013 (2013-09-11 – 10-08) nustatyta, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu L. L. būdingi asmenybės bruožai netrukdė suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą – inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos tiriamosios sąmonei ir veiklai. Diagnozuotas Histrioninio tipo asmenybės sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, tačiau nurodyta, kad tai netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat konstatuota, kad nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, šiuose ekspertizės aktuose buvo vertintas tik ieškovės pakaltinamumas, nustatyti atitinkami jos asmenybės sutrikimai bei pripažinta, jog jie neturi esminės įtakos ieškovės sąmonei ir veiklai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo įvertintame 2016-03-03 medicinos dokumentų išraše (t. 2, b. l. 224) nustatytas panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas), kuris sulaikymo pradžioje, atliekant ieškovės psichinės būklės ekspertizes, nebuvo nustatytas. Taigi atsakovės atstovių teiginiai dėl ankstesnių ieškovės turėtų ligų nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovės sveikata pablogėjo, o neteisėtai taikytos baudžiamojo persekiojimo priemonės turėjo neigiamą įtaką ieškovės psichinei būklei ir padarė jai turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl kompensacijos už turtinę žalą dydžio nustatymo

Tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovai kelia turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija negali pritarti atsakovės atstovių skundų teiginiams, kad lėktuvo bilieto išlaidos ieškovei neturėjo būti kompensuotos, jų nepagrindus leistinais įrodymais. Nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje vien lėktuvo bilietų teksto vertimo nebuvimas vertintinas kaip itin formalus šio įrodymo trūkumas, neleidžiantis protingai abejoti tokių dokumentų įrodomąja reikšme, juolab kad ir ieškovės bei jos sūnaus asmens duomenys, ir išvykimo / atvykimo vietos ar skrydžių laikas, oro vežėjas yra aiškiai identifikuojami (Raynair aviakompanijos 2013-04-08 skrydis iš Kauno į Bristolį) (t. 1, b. l. 138-144), o bilietai iš ieškovės paimti jos laikino sulaikymo metu (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 57-1-575-13 t. 2, b. l. 171).Atsakovės atstovė nurodo ir tokius skundo argumentus, jog ieškovė neturėjo nuosavybės teise priklausančio būsto nei Lietuvoje, nei Didžiojoje Britanijoje, todėl bet kokiu atveju būtų turėjusi išlaidų būsto nuomai, todėl nuomos mokestis, jos teigimu, ieškovės naudai priteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija ir su tokia pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų, susijusių su būsto išlaikymu Didžiojoje Britanijoje, motyvavęs tokį sprendimą faktu, jog ši gyveno Didžiojoje Britanijoje sugyventino išlaikomame būste. Pripažintina, jog turėdama gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, ieškovė dėl neteisėtai pradėto jos atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo negalėdama į ją sugrįžti neabejotinai turėjo poreikį nuomotis kitą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieškovei buto nuomos Lietuvoje išlaidas. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimus priteisti įsiskolinimą, susidariusį už socialinį būstą Didžiojoje Britanijoje, bei 1 054 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už savivaldybės teiktas paslaugas. Teismas sprendimą šioje ginčo dalyje pagrindė tinkamais motyvais bei argumentais. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad šias išlaidas ieškovė jau yra patyrusi (priešingai, ji pripažįsta, jog įsiskolinimo nėra apmokėjusi) ir kad jų atsiradimas priežastiniu ryšiu yra susijęs būtent su pradėtu baudžiamuoju persekiojimu. Ieškovė iki atvykdama į Lietuvą Didžiojoje Britanijoje gyveno sugyventino išlaikomame būste, o konkrečių duomenų kuriuo laikotarpiu ji įsiskolino už socialinį būstą ir kuriuo laikotarpiu gavo iš savivaldybės paslaugas, kurių nėra apmokėjusi, nesama. Be to, tiek išlaidų, patirtų Lietuvoje nuomojantis būstą, tiek ir Didžiojoje Britanijoje patirtų kaštų / susikaupusių įsiskolinimų kartu priteisimas neatitiktų protingumo bei sąžiningumo principų. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo šioje ginčo dalyje priimti kitokį, nei pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, sprendimą. Dėl tų pačių motyvų ir ieškovės teiginiai, kad atsakovė jai turėtų kompensuoti 25 251 Eur nuomos mokesčio skirtumą, susidariusį dėl prarasto socialinio būsto, yra nepagrįsti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas – darbo užmokestį, pagrįstai jį atmetęs. Nagrinėjamos civilinės bei prijungtos baudžiamosios bylų duomenys kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. I.R.I. Ltd informaciniame laiške (t. 1, b. l. 42-43) nurodyta, kad ieškovė buvo įdarbinta nuo 2012-01-02 iki 2013-03-28. Taip pat nurodyta, kad 2013 m. balandį išvyko atostogauti ir daugiau negrįžo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis laiškas nepatvirtina, jog darbą parduotuvėje ieškovė prarado būtent dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo ir taikytų kardomųjų priemonių (nėra priežastinio ryšio). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovės sugyventinio parodymus, jog ieškovė iki išvykimo į Lietuvą kurį laiką nedirbo. Pažymėtina, kad pati ieškovė jai atliekamos ekspertizės metu pripažino faktą, kad pastaruoju metu iki paskutinio atvykimo į Lietuvą niekur nedirbo, visiškai nepaminėjo ir tokios buvusios savo darbovietės, kaip I.R.I. Ltd (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 57-1-575-13 t. 2, b. l. 49).

Dėl kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymo

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonių taikymą.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti pareigūnų veiksmai, žalos ieškovei padarymo faktas ir priežastinis ryšys), kurių buvimo vien formalūs atsakovės atstovių skundų argumentai nepaneigia. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-563/2014).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad į esmines aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Teismas vertino nepagrįstą ieškovės apkaltinimą, jos sulaikymo trukmę, aplinkybes, kad ieškovė paties sulaikymo metu ir vėliau ilgą laiką buvo atskirta nuo nepilnamečių vaikų (t. 1, b. l. 39), kad ji negalėjo sugrįžti į savo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje. Antra vertus, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (6 000 Eur), atsižvelgiant į šios konkrečios situacijos išskirtinumą, taip pat į pareigūnų neteisėtų veiksmų pobūdį, pakertančių ne tik ieškovės, bet ir visų valstybės piliečių pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis, akivaizdžiai nėra pakankama satisfakcija ieškovei. Ieškovė buvo sulaikyta nepilnamečių vaikų akivaizdoje (baudžiamosios bylos Nr. 57-1-575-13 t. 2, b. l. 83), baudžiamojoje byloje, kurioje ją buvo siekiama apklausti sulaikant, jokios kardomosios priemonės nebuvo paskirtos ir nėra duomenų, kad ieškovė toje byloje anksčiau buvo paieškoma jos apklausos dėl buvusio sugyventinio dingimo aplinkybių tikslu, ieškovės sulaikymas bei išprovokuotas nusikaltimas buvo išviešinti žiniasklaidos priemonėse (t. 1, b. l. 97-105). Kaip nurodyta pirmiau, ikiteisminio tyrimo pareigūnas aktyviais veiksmais provokavo ieškovę duoti kyšį, dėl ko baudžiamasis persekiojimas pripažintas pradėtu neteisėtai. Neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė ir neteisėtą 273 dienas trukusį jos laisvės ribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie faktai sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, baimės ir netikrumo jausmą, nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Atsakovės atstovų apeliacinių skundų ir prisidėjimo prie jų teiginiai, jog neturtinė žala pirmosios instancijos teisme priteista nenustačius jokių konkrečių neturtinės žalos išraiškų, nepagrįstai preziumuojant neturtinės žalos padarymo faktą, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog išprovokavus nusikaltimą bei ieškovę sulaikius buvo nepagrįstai apribota jos teisė į laisvę ir saugumą, ginama pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (LR Konstitucijos 20 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str.). Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą; niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka; vienas tokių atvejų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, kad jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti. Nagrinėjamoje situacijoje, baudžiamasis persekiojimas pradėtas panaudojus provokaciją, vadinasi, prasidėjo neteisėtai. Akivaizdu, jog teisinėje valstybėje, tokia situacija yra neleistina ir netoleruotina. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog ieškovė – nepilnamečių vaikų motina – buvo sulaikyta jų akivaizdoje, nuo jų atskirta 273 dienoms. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šeima dėl pradėto baudžiamojo proceso negalėjo grįžti į namus Didžiojoje Britanijoje. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ambulatorinės ir stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizių paskyrimo ieškovei bylą laikytina sudėtinga ir dėl šių aplinkybių nebuvo galimybės anksčiau užbaigti ikiteisminio tyrimo, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateisina ir suėmimo skyrimą ieškovei ilgiau kaip šešis mėnesius (BPK 127 str. 2 d.), teisėjų kolegija negali pritarti tokiam vertinimui. Suėmimo, paskirto dėl iš pat pradžių neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo (t. y. nebuvo net prielaidų pagrįstam įtarimui, kad ieškovė padarė tokį nusikaltimą, kaip papirkimas) trukmė taip pat turi būti įvertinta, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, jog apskaičiuojant neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti taikoma teisės normos, įtvirtintos BK 65 straipsnyje, kurioje nustatyta, kad viena arešto para prilyginam dviejų MGL dydžio baudai, analogija ir už 273 dienas sulaikymo priteistina 20 748 Eur dydžio kompensacija. Sprendžiant dėl teisės analogijos taikymo, sutiktina su atsakove, jog šiai situacijai yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, suformuotas civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, t. y. kad MMA kriterijus, kaip ir bet koks kitas statistinis ar valstybės institucijų nustatomas dydis, savaime nėra tinkamas apskaičiuojant neturtinę žalą, nes nėra susijęs su konkretaus asmens patiriamais išgyvenimais. Šis kriterijus laikytinas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių valstybės ekonominę padėtį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nustatytas pagrindas padidinti neturtinę žalą kompensuojančią sumą ir yra nulemtas būtent ieškovės patirtų išgyvenimų, kai ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu pradėtas dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovės atstovės apeliaciniame skunde suformuotos pozicijos, jog šiuo atveju teismo priteistas net ir per didelis neturtinės žalos atlyginimas, neatitinkantis sąžiningumo kriterijų ar panašiose civilinėse bylose priteistų mažesnių sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-284/2010; 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-563/2014), pažymėtina, kad nagrinėjamos ir cituojamos bylos Nr. 3K-3-284/2010 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios. Nagrinėjamu atveju yra pripažinta, kad žala kilo dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo bei dėl to taikytos kardomosios priemonės. Be to, bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti dėl priteistinos žalos dydžio kiekvienoje konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų bei kriterijų visumą (CPK 185 str.). Atsakovės atstovė taip pat teigia, kad ieškovė nepagrįstai reiškia apeliacinį skundą dėl reikalavimų, kurių pirmosios instancijos teisme ji atsisakė. Iš teismo posėdžio garso įrašo (2016-03-08 teismo posėdis, įrašo 15 min.) matyti, kad ieškovės atstovas tik nurodė, jog aplinkybės, susijusios su mažamečių ieškovės vaikų priežiūra jos sulaikymo laikotarpiu nebuvo žinomos, todėl galėtų šioje ginčo dalyje reikalavimo atsisakyti, tačiau jokių procesinių veiksmų tam neatliko, o reikalavimai teismo posėdžio metu buvo palaikomi visa apimtimi. Tokiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bei pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų / aplinkybių. Apibendrindama argumentus, susijusius su neturtinės žalos dydžio nustatymu, teisėjų kolegija kitaip, bei pirmosios instancijos teismas, įvertina visus reikšmingus tokiam klausimui išspręsti aspektus ir teismo sprendimą šioje dalyje pakeičia, padidindama ieškovei priteistą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą iki 15 000 Eur (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė ieškinyje bei apeliaciniame skunde prašo jas priteisti nuo žalos padarymo momento, t. y. nuo sulaikymo 2013-04- 04. Šiuo aspektu yra pagrįsti atsakovės atstovės atsikirtimų teiginiai, jog procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo ieškovės sulaikymo momento. Būtent tokią procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką bei jų dydį nustato įstatymai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2015-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šioje dalyje atitinkamai pakeičiant teismo sprendimą (CPK 330 str. 1 d.). Dėl minimalius nuostolius kompensuojančių palūkanų (CK 6.261 str.) reikalavimas ieškinyje nebuvo suformuluotas. Pažymėtina ir tai, kad kompensuojamosios palūkanos yra skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pažeidimo momento, o jeigu jis nenustatytas - už laikotarpį nuo reikalavimo atlyginti nuostolius pareiškimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tik teisme pareiškusi 75 288,82 Eur dydžio turtinės žalos ir 46 748 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. 2015-06-30 (ieškinio pateikimo teismui diena), pareikalavo ir didžiąja dalimi nepagrįstai didelės žalos (nuostolių) atlyginimo sumos. Jai priteisiamų nuostolių atlyginimo dydis yra daug kartų mažesnis, tai kompensuojamųjų palūkanų priteisimas už laikotarpį iki ieškinio su nepagrįstai dideliais reikalavimais pareiškimo nebūtų pateisinamas ir dėl šios priežasties. Panašus kompensuojamųjų palūkanų (ne)priteisimo klausimas, esant gerokai padidintiems reikalavimams, jau buvo sprendžiamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-452-415/2016). Atsakovės teiginiai, jog ieškovė galėjo kreiptis ir dėl papildomos teismo sprendimo šiuo klausimu priėmimo, ieškovei pateikus apeliacinį skundą tampa teisiškai neaktualūs. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma. Šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl jų paskirstymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, L. L. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, L. L. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistų 2 787,69 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.