- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- 1-2495-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28918-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- P. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.4Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirba UAB ,,MAXIMA LT‘‘ krovėju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, -
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. Ž. 2019 m. liepos 9 d., apie 16.55 val., Lentvario – Galvės g., Vilniuje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 3,02 promilių girtumo laipsnis.
P. Ž. 2019 m. liepos 11 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 16.00 val. išėjęs iš darbo Vilniuje, prie PC ,,Maxima bazė‘‘, Savanorių pr. 247 su bendradarbiu išgėrė degtinės butelį. Išgėrė apie 0,25 l., degtinės. Išgėrę degtinę, jie išsiskyrė ir jis nuėjo į savo automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisėdęs už vairo vairavo automobilį, nusprendė važiuoti namo. Atsiminė, kad važiuojant Galvės g. sankryžoje su Kirtimų g. jam kelią užstojo kažkoks automobilis, išlipęs vairuotojas reikalavo, kad toliau nevažiuotų. Tačiau, jo nepaklausė, apvažiavo jį ir nuvažiavo toliau, o važiuojant Lentvario g., įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepraleido kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Įvykus eismo įvykiui, iškart atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. Vėliau alkotesterio pagalba patikrino ir nustatė jam sunkų girtumą. Buvo pristatytas į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas. Galvos traumų neturėjo (b. l. 68).
P. A. 2019 m. liepos 9 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 16.40 val. jis vairuodamas automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Graičiūno gatve. Išvažiuodamas iš Graičiūno g. į Galvės g., pastebėjo Galvės g. nuo Trakų link Kirtimų g. važiuojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsitrenkė dešiniuoju priekiniu ratu į kelio bortelį ir be priežasties manevravo kelyje. Jis pasivijo minėtą Audi prie Galvės ir Kirtimų g. sankryžos ir sustojo priekyje jo, pirmoje eismo juostoje užkirsdamas jam kelią. Tada išlipo iš savo vairuojamo automobilio, paskambino į BPC pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją. Priėjo prie Audi automobilio, parodė vairuotojui ženklais, kad jis niekur nevažiuotų ir atvažiuoja policija. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, vienas ir žiūrėjo į jį. Tačiau neklausė įspėjimo ir pasišalino. Audi pavažiavo atbulai, apvažiavo jo automobilį ir nuvažiavo toliau Kirtimų g. ir išvažiavo vėliau į Lentvario g. Jis važiavo paskui, pranešdamas policijai, kur šalinasi Audi automobilis. Važiuojant Lentvario g., automobilis AUDI išvažiavo vėl į Galvės g. į pagrindinį kelią, kur sankryžoje susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis visą laiką važiavo paskui ir taip pat sustojo eismo įvykio vietoje. Policijai pranešė apie eismo įvykį, pareigūnai atvyko maždaug už 5 min. ir sulaikė Audi automobilio vairuotoją. Įvykus eismo įvykiui, Audi vairuotojas išlipo iš automobilio ir prie jo stovėjo iki atvykstant pareigūnams. Audi vairuotojas atrodė neblaivus, vaikščiodamas ir stovėdamas svirduliavo. Jis buvo šalia, visą laiką stebėjo vairuotoją iki pareigūnų atvykimo, jis nieko negėrė iki sulaikymo momento (b. l. 41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 16.40 val. įregistruotas pranešimas, kad automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas automobilį sustabdė (b. l. 7-8).
Iš 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28918-19 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 (1) straipsnio 1 dalyje matyti, jog 2019 m. liepos 9 d., apie 16.40 val., Kirtimų – Galvės g., sankryžoje, Vilniuje P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 3,02 promilių girtumas (b. l. 1).
Iš 2019 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai, Alkoetsteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299, patikros sertifikatas Nr. 0968738, 16.55 val. patikrinimo rezultatas 3,02 promilės ir 17.14 val. 3,20 promilės (b. l. 15-17).
Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų matyti, kad automobilio Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), (b l. 20).
Iš VŠĮ „Emprekis“ išrašo matyti, jog lengvojo automobilio AUDI A4 AVANT 1,9 TDI (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1896 cm³, variklio galia – 81 kW, gamybos metai - 1996) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 810 eurų, PVM - 170 eur, kaina su PVM - 980 eur (b. l. 21).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. Ž. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą asmeniui vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Kaltinamasis P. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Jam nustatytas 3.02 promilių girtumo laipsnis.
Kaltinamasis P. Ž. savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 68). Jo kaltę ir padarytą nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, įrodo liudytojo P. A. parodymai (b. l. 41), alkotesterio rezultatas (b. l. 15-17) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys sutampa ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Kaltinamojo P. Ž. veika baigta. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
P. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė siūlomos bausmės – baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 75-77).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam P. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
Kaltinamasis P. Ž. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: kaltinamasis yra vedęs, dirbantis UAB ,,MAXIMA LT‘‘ krovėju, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 71). Duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra, į priklausomybės ligų centrą neįrašytas (b. l. 68). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką tikslinga paskirti baudos bausmę. Teismas sutinka su prokurorės pasiūlytu baudos dydžiu kaltinamajam.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, teismas nustato ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, taikymo
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t.y. nusprendė vairuoti neblaivus, nepaisydamas to, jog prieš tai vartojo alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Be to, nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. liepos 9 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51-52, 53-57), kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 9 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise -vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismų praktikoje laikoma, kad šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.
Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis P. Ž. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, o būtent vairavo automobilį, kai nustatytas 3,02 promilių girtumo laipsnis. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklauso P. Ž. (b. l. 20). Be to, prokurorė pasiūlė iš kaltinamojo konfiskuoti minėtą automobilį. Taigi, atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas sprendžia, kad automobilio priemonės, priklausančios kaltinamajam, konfiskavimas taikytinas.
Dėl kardomųjų priemonių
P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 51-52).
P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00649045) paėmimas (b. l. 53-57), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
P. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu – paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti P. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 9 d.
Paskirti P. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį - Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
2019 m. liepos 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. sausio 10 d., kai apribota P. Ž. teisė į automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00649045) paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, mokant nemažiau nei 200 Eur kas mėnesį turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.