- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-187-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00058-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-22 nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu L. K. paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. K. faktinio sulaikymo dienos. Arešto bausmę skirta atlikti Marijampolės pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai. Į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2019-12-19 15.15 val. iki 2019-12-20 12.40 val. laikas, t. y. 2 (dvi) dienos, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 5,795 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė A. T. (A. T.) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iki kol 2019-12-19 16.54 val. kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-22 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti:
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria apeliantui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 dienų arešto bausmė;
- už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti švelnesnę bausmę – baudą, viešuosius darbus arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą.
3. Apelianto nuomone, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Apeliaciniame skunde cituojamos BK nuostatos, susijusios su nuteistiems asmenims skiriamos bausmės individualizavimu, cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir kasacinio teismo praktika. Apelianto nuomone, teismas formaliai nurodė, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis, o tai neva rodo apelianto nenorą keistis, todėl jam skirta prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Apeliantui prisipažinus kaltu pagal pareikštą kaltinimą, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apelianto nuomone, teismas netinkamai teisiškai vertino aplinkybes apie mažesnį negu rūšinis jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, iš esmės teigiamą (nepavojingą) asmenybę ir kitas aplinkybes, kurios taip pat turi esminės reikšmės individualizuojant bausmę, neįvertino šių aplinkybių visumos (viseto) reikšmės, nevertino apelianto ir visuomenės interesų, neieškojo šių interesų pusiausvyros.
4. Skunde nurodoma, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Iš kaltinimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, pasireiškė tuo, kad apeliantas iš nepažįstamo asmens sau vartojimui nusipirko 5,795 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė A. T. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iki kol atliekant kratą dėl kito asmens padarytos nusikalstamos veikos šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Apelianto nuomone, nėra ir negali būti jokių duomenų, kad jis tokia nusikalstama veika užsiimtų versliškai, tai būtų trukę ilgą laiką ar kad dėl to kažkam buvo padaryta reali žala. Jį charakterizuojantys duomenys ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės parodo tiek apelianto pasyvų vaidmenį, tiek tai, kad apelianto toks poelgis turi labiau atsitiktinį, o ne dėsningą ir sistemingą tokio elgesio modelio pasirinkimą.
5. Apelianto vertinimu, jo įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis – 5,795 g kanapių (antžeminių dalių) – leidžia spręsti apie akivaizdžiai mažesnį jo nusikalstamos veikos pavojingumą, nes toks kiekis minimaliai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kuris sudaro 5 g. Dalyje valstybių tokio kanapių kiekio laikymas išvis nelaikoma pažeidimu. Jei apelianto neteisėtai įgytų ir laikytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis nebūtų viršijęs 5 g, jo veika būtų kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos dar švelnesnės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
6. Apeliantas pabrėžia, kad po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė (nėra nuteistas), rimtai apgalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, atsisakė bet kokių svaigalų, pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką dariusių draugų. Šiuo metu jo mąstymas bei elgesys yra akivaizdžiai pasikeitęs teigiama linkme, todėl tokios griežtos bausmės – arešto – skyrimas šioje byloje būtų pernelyg formalizuotas. Netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės dar labiau skatina nusikaltimų recidyvą. Paminėtos aplinkybės rodo jo mažą asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį, rodomą norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
7. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo mama yra brandaus amžiaus, jai yra septyniasdešimt vieneri metai, silpnos sveikatos – jai nustatytas vos 50 procentų darbingumas, vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jos sutuoktinis (apelianto tėvas) A. K. jau seniai yra miręs, tad viena mama kaime nebeišgali susitvarkyti. Be apelianto kasdienės pagalbos ir priežiūros ji pati negali savarankiškai gyventi, nesugebėtų pasirūpinti savo būtiniausiais asmens higienos, sveikatos priežiūros, maitinimo, savitvarkos poreikiais, buitiniais bei namų ruošos reikalais. Apeliantas vienintelis rūpinasi savo mama, padeda susitvarkyti buityje, aprūpina vaistais ir maistu, pasirūpina sveikatos priežiūra ir palydi pas gydytojus. Tarp apelianto ir jo mamos yra labai artimas ryšys, vienas be kito jie būtų vieniši, todėl apeliantui labai svarbi motinos teigiama įtaka. Motina žino apie nagrinėjamą apelianto padarytą nusikalstamą veiką ir labai neigiamai žiūri į tokį jo poelgį, jie apie tai atvirai pasikalbėjo ir sutarė, kad apelianto mama jam padės ir skatins eiti teisingu keliu.
8. Apeliantas teigia, kad jis neturi antivisuomeninių nuostatų, nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Yra dar gana jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl jo resocializacija, atsižvelgiant į jo asmenybę ir socialinius ryšius su šeima, galima be realaus laisvės atėmimo vykdymo. Moka mokesčius, draudžiasi privalomuoju sveikatos draudimu, registruojasi darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo, visą dėmesį skiria šeimai, su kuria jį sieja stiprus socialinis ryšys, ir ji jam daro teigiamą poveikį. Apelianto nuomone, jo teigiamas požiūris rodo, jog ir teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies pakaktų bausmės tikslams pasiekti. Tai, kad apeliantas yra teistas, nėra pakankamas pagrindas jam skirti tokią griežtą bausmės rūšį.
9. Apelianto nuomone, jo izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius su motina ir jo resocializacijos galimybes, tai turėtų neigiamos įtakos jo motinai ir aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, taip pat pažeidžia teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Tiek apeliantą, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės turėtų būti laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog apelianto padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryli išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bus pasiekti tik skiriant arešto bausmę, dėl to sankcijoje numatytos arešto bausmės apeliantui paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl, atsižvelgiant į teisingumo principą, yra pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba viešuosius darbus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
12. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta arešto bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo apeliantui teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra pagrindo.
14. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti švelnesnę negu areštas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį (baudą) nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir būtų pagrindas apeliantui skirti kitokią, negu numatyta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje (laisvės apribojimas ar viešieji darbai), bausmės rūšį.
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
16. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.
17. L. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Nusikaltimą jis padarė būdamas net 19 kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų (daugkartinių vagysčių, chuliganizmų, grasinimo liudininkui, turto prievartavimo, neteisėto stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimo arba realizavimo, piktybinių administracinės priežiūros taisyklių pažeidimų, plėšimų, fizinio skausmo sukėlimų ar nežymių, taip pat nesunkių sveikatos sutrikdymų, viešosios tvarkos pažeidimų, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimo) L. K. anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (b. t. 1, b. l. 92–110). Be to, nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Ne kartą baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 86–91), be kita ko, administracine tvarka taip pat baustas už tai, kad jo šlapime rasta narkotinių medžiagų, kurias jis vartojo be gydytojo paskyrimo. Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentą, kad jis iš esmės yra ypač teigiama asmenybė.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas tik 19 metų), priešingai, negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apelianto teistumų skaičius rodo, kad apeliantui priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą bei nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apelianto įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis – 5,795 g kanapių (antžeminių dalių) – leidžia spręsti apie akivaizdžiai mažesnį jo nusikalstamos veikos pavojingumą, nes toks kiekis tik minimaliai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kuris sudaro 5 g. Tačiau ši aplinkybė nesuponuoja pagrindo, kad apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė yra aiškiai per griežta ir (ar) neteisinga. Būtent dėl santykinai nedidelio apelianto įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekio jam buvo parinkta švelnesnė už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę bausmės rūšis – areštas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad jei apelianto neteisėtai įgytų ir laikytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis nebūtų viršijęs 5 g, jo veika būtų kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos dar švelnesnės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis vis dėlto viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį, todėl nėra pagrindo analizuoti BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytų bausmių rūšių bei jų dydžių.
21. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad apeliantas nusikaltimą padarė versliškai, tačiau būtent dėl to, kad apeliantui nebuvo inkriminuotas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, jeigu apeliantui būtų buvęs inkriminuotas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, jis būtų teisiamas ne pagal BK 259, o pagal 260 ar 261 straipsnius, kuriuose numatyta kur kas griežtesnė atsakomybė. Todėl konstatuotina, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad apeliantas nusikaltimą padarė versliškai, nesuponuoja pagrindo jam keisti BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bei pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės rūšį – areštą.
22. Nors apeliantas teigia, kad po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė (nėra nuteistas), savyje rimtai pergalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, atsisakė bet kokių svaigalų, pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką dariusių draugų. Tačiau patikrinus teismų informacinę sistemą Liteko nustatyta, kad apeliantas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-08-27 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-733/2020, yra nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-467-385/2020, kurioje apeliantas kaltinamas 2020-05-26 padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-08-27 nuosprendis dar neįsiteisėjęs, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-467-385/2020 dar nepriimtas procesinis sprendimas, tačiau šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantas baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-733/2020 iš dalies kaltu prisipažino, leidžia daryti preliminarią išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė (nėra nuteistas), yra nepagrįstas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
23. Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtos bausmės rūšimi, taip pat apeliuoja į savo motinos brandų amžių bei jos silpną sveikatą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. pagalba motinai negali būti vertinama kaip apsauginis apelianto nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys.
24. Įvertinus išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko santykinai švelnią bausmės rūšį – areštą bei nustatė trumpesnį, negu numatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto trukmės vidurkis, terminą, kurį skundžiamu nuosprendžiu vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino vienu trečdaliu, dar labiau švelninti apeliantui paskirtą pakankamai švelnią bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu būtent arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi L. K. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, nusikalstamą veiką L. K. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas žymiai mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-22 nuosprendis, kuriuo apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 30 parų arešto bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.