Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10594-454/2024 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo ir pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkoje nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kuomet tėvas nebendrauja su dukra G. D..

3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų klausimų, taip pat taip pat patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 17 d. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad G. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti vaiko psichologinį ir fizinį vystymąsi, tvirkino ją – demonstravo nukentėjusiajai savo apnuogintą lytinį organą ir pornografinio turinio filmus. Be to, atsakovas nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Atsakovas nuteistas subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Kadangi atsakovas nors ir yra nuteistas už dukters tvirkinimą, tačiau atidėjus jam laisvės atėmimo bausmę, jis remiasi teismo patvirtinta taikos sutartimi dėl bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo ir reikalauja ją vykdyti. Šiuo atveju egzistuoja grėsmė vaiko gerovei, saugumui ir sveikatai, o dabartinė teismo nustatyta bendravimo tvarka, tikėtina, padarys ženklią žalą vaiko psichologinei būklei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

13. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, pagal kurią šalys susitarė, jog šalių dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas su dukra bendrauja tokiomis sąlygomis: pirmą mėnesio savaitę antradienį ir šeštadienį, antrą mėnesio savaitę antradienį ir sekmadienį, trečią mėnesio savaitę antradienį ir šeštadienį, ketvirtą mėnesio savaitę antradienį ir sekmadienį, paimdamas vaiką antradieniais iš namų arba darželio 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val., savaitgalio dienomis vaiką paimdamas iš namų 11.00 val. ir grąžindamas į namus 17.00 val. (iš anksto susitarus, iš vakaro pranešus, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, leidžiant ieškovei). Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.

15. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-923/2023, atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, t. y. už savo nepilnametės dukters G. D. tvirkinimą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. ((duomenys neskelbtini)) iki 2021 m. sausio 19 d. (kuomet paaiškėjo aplinkybės dėl galimo vaiko tvirkinimo ir ieškovė nebeleido atsakovui matytis su dukra) ir už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Atsakovui paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-843/2023, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi atsakovo pateiktą kasacinį skundą atsisakė priimti (kasacinio skundo Nr. DOK-5420/2023).

16. 2024 m. balandžio 18 d. į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovė, prašydama taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovo atžvilgiu ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminui (nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2025 m. gruodžio 9 d.) nustatyti šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarkoje pereinamąjį laikotarpį, iki 2025 m. gruodžio 9 d. nepilnametei nebendraujant su atsakovu. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kuomet tėvas su dukra nebendrauja.

17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nustatė laikiną, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos taikomą, atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, jog atsakovas su dukra nebendrauja.

18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo nesutikimo su baudžiamojoje byloje priimtu ir šiai dienai įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis ir priimtais procesiniais sprendimais motyvus, iš esmės nepasisakydamas, kokiu pagrindu turėtų būti naikinama šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Iš apelianto atskirojo skundo galima suprasti, jog, jo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta dėl to, kad baudžiamojoje byloje nebuvo apribotas jo bendravimas su dukra, o (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta jo ir dukters bendravimo tvarka šiai dienai yra galiojanti.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jo bendravimas su dukra jokiu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu šiuo metu nėra apribotas, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas yra nuteistas už savo nepilnametės dukters, su kuria siekia bendrauti, tvirkinimą ir yra nubaustas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, akivaizdu, kad nepilnamečio vaiko interesams ir saugumui kyla grėsmė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje suteikė būtent vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir to, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir priimti nepagrįstą procesinį sprendimą. Visus byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusią situaciją teismas įvertins priimdamas galutinį procesinį sprendimą, nes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas bylos iš esmės nenagrinėja. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, dėl ko ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės.

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2024 m. balandžio 22 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.