Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pareiškėjų L. Z. ir A. Z. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai L. Z. ir A. Z. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, prašė patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 punkto, reglamentuojančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, 4.4.1 papunktyje šalys sutarė, jog pareiškėjai L. Z., be kito papunktyje nurodyto turto, atitenka 0,1174 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti namu, kurio rinkos vertė sudaro 200 000 Eur, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Kaip vieną iš trūkumų nurodė tą aplinkybę, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinių (taip pat ir nebaigtų statyti) nėra įregistruota. Teismas nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 4.253 straipsnį nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos turi būti registruojami viešajame registre. Pareiškėjai nepateikė duomenų apie prašomą padalyti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1068-253/2020, kurioje G. R. reiškia reikalavimus L. Z. dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo pripažinimo G. R. nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Susipažinęs su nurodytos bylos medžiaga, teismas nutarė turintis pagrindo manyti, kad sklype gali būti du neįregistruoti statiniai, nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nurodo tik vieną statinį. Teismas nurodė, jog pareiškėjai privalo nurodyti visus sklypo priklausinius ir leistinais įrodymais pagrįsti jų egzistavimą bei savo daiktines teises į juos. Tokių įrodymų į bylą nepateikta. Pareiškėjai, šalindami teismo nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, pateikė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Šalys informavo, jog šiuo metu turi tik vieną nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, kuris nėra atiduotas vertinti Valstybinei statybos komisijai ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėjai pažymėjo, jog nebaigto statyti namo įregistravimas gali užtrukti, todėl negali pateikti duomenų apie jo įregistravimą. Namo egzistavimui įrodyti pareiškėjai pateikė statybos leidimą, techninio projekto planą bei nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjai trūkumų tinkamai nepašalino, todėl priėmė nutartį pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Pareiškėja skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

6. Taigi šioje byloje pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti pareiškimą nepaduotu dėl to, jog pareiškėjai leistinais įrodymais nepagrindė dalytinų daiktų – konkrečiai nebaigto statyti namo – egzistavimo bei savo daiktinių teisių į juos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, jog teismas laikosi pozicijos, kad tinkamas įrodymas apie statinio egzistavimą ir daiktines teises į jį būtų dokumentas, patvirtinantis daikto įregistravimą viešajame registre. Pareiškėjai paties statinio egzistavimo faktą ir nuosavybės teises į jį įrodinėja statinio nuotraukomis ir statybos leidimu. Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų akivaizdu, jog namas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tiesų yra. Žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė pareiškėjų nuosavybė. Pareiškėjai teigia, jog namas pastatytas santuokos metu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir civilinio proceso teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, nes nepateiktas nuosavybės teisių į statinį registracijos dokumentas.

8. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine registracija tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranka kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008).

9. Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip nuosavybės sampratos elementas ar atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, 4 punkte numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, šiuo atveju – jį pastačius.

10. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pareiškėja, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat ir turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo padalyti neįregistruotą daiktą, sukurtą statybos būdu. Iš jų pateiktų įrodymų akivaizdu, jog šis daiktas iš tiesų egzistuoja. Nesant tarp pareiškėjų ginčo dėl statinio fakto, jo nuosavybės teisės bei padalijimo būdo ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, siekiant įrodyti statinio faktą ir daiktines teises į jį, turi būti pateikti statinio registracijos dokumentai, yra nepagrįsta – šis teismo reikalavimas pareiškėjams perteklinis.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo prielaida, kad sklype galbūt stovi du statiniai, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjai nurodo pastatę vieną statinį. Šį jų teiginį pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. Teismo nurodomas vertikalinis planas, pateiktas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1068-253/2020, yra tik techninio projekto dalis ir nelaikytinas įrodymu, jog sklype iš tiesų pastatyti du statiniai. Nesant jokių objektyvių duomenų, jog sklype stovi du statiniai, teismo išvada, jog pareiškėjai nenurodė visų sklypo priklausinių ir leistinais įrodymais nepagrindė jų egzistavimo bei daiktinių teisių į juos, neatitinka faktinės situacijos.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjai neištaisė pareiškimo trūkumų, susijusių su žemės sklypo su nebaigtu statyti namu, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų L. Z. ir A. Z. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu priėmimo klausimą spręsti iš naujo.