Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-517-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-517-640/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
L. J., D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-517-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42744-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. ir D. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl preliminarios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių. Šalys 2017-07-03 sudarė preliminarią sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Sutartyje numatyta, kad pagrindinę sutartį šalys pasirašys iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovų teigimu, pagrindinė sutartie nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas vilkino procesą, areštas butui nebuvo panaikintas. Todėl ieškovai reiškė ieškinį dėl sumokėtą 2000 eurų avanso bei 2000 eurų netesybų priteisimo iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškovai nerodė intereso sudaryti sutartį, neužsirašė pas notarą į eilę sandoriui sudaryti. Nurodė, kad teismui pateikė įrodymus, kad jo butui areštas panaikintas. Atsakovo teigimu, patys ieškovai nebuvo suinteresuoti pirkti buto, nurodė melagingus duomenis teismui apie savo finansinį pajėgumą pirkti butą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovams iš atsakovo 2000 eurų sumokėto avanso bei 2000 eurų netesybų pagal preliminarią sutartį. Teismas nurodė, jog vadovaudamasis 2017-07-03 preliminaria sutartimi, liudytojos I. K. parodymais, įrodymais dėl turto arešto panaikinimo, konstatuoja, kad atsakovas, gavęs 2017-07-04 avansą 2000 eurų (e.b.l.14), vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl ieškovams privalo atlyginti nuostolius – grąžinti 2000 eurų sumokėtą atsakovui avansą ir sumokėti 2000 eurų netesybas pagal sutarties sąlygas - 8 sutarties punktą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojos parodymais, kad atsakovas nesirūpino buto pardavimu – buto kadastro bylą perdavė po mėnesio. Be to teismas nurodė, jog liudytoja parodė, kad 2017 rugsėjo pradžioje siūlė pratęsti preliminarią sutartį ir sutartą dieną pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas atsisakė, sumokėtus pinigus (avansą) paėmė kaip netesybas ir atsisakė juos grąžinti. Teismas nustatė, jog areštas butui panaikintas 2017-08-24, tačiau teismo nutartis įsiteisėjo tik 2017-09-01, todėl nurodė, jog joks protingas ir atsakingas asmuo nerizikuos dviejų kambarių buto pinigų suma, kad nusipirktų areštuotą ar įkeistą butą. Teismas konstatavo, jog būtent atsakovas privalėjo laiku panaikinti areštą butui ir susitarti su atsakovais dėl laiko ir vietos pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismas nurodė, jog ieškovų prašoma priteisti netesybų suma yra normalaus dydžio ir proporcinga ieškovų nuostoliams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pateikė procesinius prašymus - bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos garso įrašą, tirti papildomus įrodymus, kurios tyrė pirmosios instancijos teismas, tirti rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė tirti pirmosios instancijos teismas, įtraukti į bylos nagrinėjimą Swedbank trečiuoju asmeniu.

Atsiliepimas

4.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovai ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir sąmoningai klaidino teismą, iškraipė preliminarios sutarties turinį. Nurodo, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškovų pretenzijas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą preliminarią sutartį vertino subjektyviai, o Swedbank 2017-08-30 pažymą bei susirašinėjimo su ieškovais turinio visai neanalizavo ir nevertino.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog areštas butui buvo panaikintas 2017-08-24, vis tiek sprendime nurodo, jog butas buvo areštuotas. Be to, nepaisant to, jog buto areštas panaikintas, apkaltino atsakovą dėl to, jog areštas nebuvo panaikintas laiku.

4.3. Apeliantas teigia, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovų kaltės, nes 2017-08-25 ieškovai nebuvo susitvarkę su Swedbank paskolos, ką patvirtina susirašinėjimo su ieškovais išklotinė. Banko 2017-08-30 pažyma jam buvo pateikta tik tos pačios dienos 23:17 val., todėl objektyviai negalima buvo sudaryti pagrindinės sutarties.

4.4. Apeliantas nurodo, jog nėra suprantama, kodėl ieškovė D. J. sutartį pasirašė kaip J., o dėl finansavimo kreipėsi į banką kaip K.. Be to, iš banko pažymos matyti, jog ji kreipėsi ne dėl to buto, dėl kurio buvo susitarta pirkimo finansavimo. Be to, nurodė, jog siūlė pratęsti sutartį, tačiau ieškovai atsisakė.

4.5. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovų nuomone, o ne rašytiniais įrodymais byloje. Be to, nepagrįstai buvo atsisakyta priimti garso įrašą, kuris patvirtina, jog ieškovai jau iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo susirado kitą butą.

4.6. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė kaip tretyjį asmenį Swedbank, nes bankas atsisakė teikti atsakovui informaciją, susijusią su finansavimo ieškovams suteikimu.

4.7. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir netiriant įrodymų.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau nenurodo kokia būtent informacija, pateikta ieškinyje ar su ieškiniu neatitinka tikrovės. Ieškovai pažymi, kad visa jų ieškinyje ir su ieškiniu pateikta informacija atitinka tikrovę ir ji nesukėlė jokių abejonių pirmosios instancijos teismui, kuris visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė visus šalių teismui pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB, kadangi ieškovų ir „Swedbank“, AB santykiai neturi jokios reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neanalizavo ir nevertino „Swedbank“, AB pažymų ir susirašinėjimo su ieškovais ir dėl jų sprendime nepasisakė.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2017-07-03 preliminariąją sutartį vertino subjektyviai, tačiau kuo pasireiškė minėtas teismo vertinimo subjektyvumas nenurodo, taip pat nenurodo, kaip toks subjektyvumas (jeigu jis apskritai buvo) turėjo ar galėjo turėti įtakos nepagrįsto ir/ ar neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui. Ieškovai dar kartą pabrėžia, kad visus įrodymus, tame tarpe ir 2017-07-03 preliminariąją sutartį, pirmosios instancijos teismas vertino objektyviai ir bešališkai.

5.3. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad buto areštas buvo panaikintas 2017-08-24 ir tai reiškia, kad 2017-08-25 su ieškovais buvo galima sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau tai nėra tiesa, kadangi nutartis panaikinti turto areštą įsiteisėjo tik po 7 dienų, t. y. 2017-09-01. Taigi dėl nurodytos priežasties sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį 2017-08-25 nebuvo įmanoma. Ieškovai padarė viską, kas nuo jų priklausė tam, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta kiek įmanoma skubiau. „Swedbank“, AB pažymą ieškovams išdavė 2017-08-30 ir tą pačią dieną minėta pažyma buvo perduota atsakovui. Pažymėtina, kad ieškovai niekaip negalėjo įtakoti (paskubinti ar pan.) minėtos pažymos išdavimo. Tačiau ši aplinkybė taip pat neturėjo jokios reikšmės, kadangi pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta iki 2017-08-30 dėl to, kad nutartis dėl arešto butui panaikinimo įsiteisėjo tik 2017-09-01, t. y. jau po 2017-07-03 preliminariojoje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pasibaigimo (2017-08-30).

5.4. Nurodo, jog kredito gavimo iš „Swedbank“, AB procese ieškovai susituokė, todėl keitėsi ieškovės pavardė iš D. K. į D. J.. Be to, kredito suteikimo ieškovams procese „Swedbank“, AB darbuotojai buvo padarę klaidą, nurodydami perkamo buto adresą, kurią vėliau ištaisė – iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

5.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė prijungti prie bylos garso įrašą, kuris patvirtina, kad ieškovai susirado kitą butą, prašo apeliacinės instancijos teismą prijungti prie bylos minėtą garso įrašą. Ieškovams nėra suprantamas toks atsakovo prašymas. Visiškai logiška ir suprantama, kad ieškovai matydami jog buto pirkimo-pardavimo sandoris gali nepavykti (atsakovas pardavinėjo areštuotą butą) pradėjo ieškoti kitų alternatyvių gyvenamojo ploto variantų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

4. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir netiriant įrodymų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

5. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, jo procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų paaiškinti, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, ir atsiliepimuose į jį, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja buvo apklausta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Tokiu būdu apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą garso įrašą ir jo netyrė. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė apelianto pateikto garso įrašo. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo.

7. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai klaidino teismą ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, vertinami kritiškai, nes apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovų duomenys klaidingi, tačiau nenurodo konkrečiai kokia būtent informacija, pateikta ieškinyje ar su ieškiniu neatitinka tikrovės. Taip pat kolegija nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra įvardijama kuo konkrečiai pasireiškė teismo subjektyvumas.

8. Iš ginčijamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų įrodymų pateiktų byloje, taip pat ir dėl ieškovų pateiktų Swedbank pažymų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pretenzijos ieškovams, kad jie atsakovą per vėlai informavo apie banko suteiktą kreditą ir ieškovai kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neturi pagrindo, nes pirkti areštuotą butą, ar butą, kuriam areštas panaikintas, tačiau nutartis dėl arešto panaikinimo neįsiteisėjusi, yra tik didžiulė tikimybė prarasti pinigus ir neįgyjant butą. Tokiu būdu atmestini skundo argumentai, jog teismas nepasisakė dėl visų įrodymų.

9. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino visus įrodymus – tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojos parodymus, tiek rašytinius įrodymus byloje, ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje atmestini kaip nepagrįsti.

10. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent atsakovas yra atsakingas už pagrindinės sutarties nesudarymą, nes tinkamai neįvykdė sąlygos panaikinti areštą parduodama butui. Nors areštas buvo panaikintas 2017-08-24, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas, jog pati teismo nutartis dėl arešto panaikinimo įsiteisėjo tik 2017-09-01, nors ir jos vykdymas buvo skubus, o preliminarios sutarties terminas baigėsi 2017-08-30, t.y. dar net nutarčiai dėl arešto panaikinimo neįsiteisėjus. Todėl atsakovas sudarydamas preliminarią sutartį ir žinodamas terminą iki kada pagrindinės sutartis turi būti sudaryta, būdamas atsakingas už arešto turtui panaikinimą, turėjo dėti visas pastangas, jog areštas turtui būtų panaikintas kuo greičiau ir per protingą terminą, kad būtų galimybė sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip matyti areštas buvo panaikintas likus tik 6 dienoms iki termino pabaigos, kas akivaizdžiai matyti, buvo pernelyg trumpas terminas sutarčiai įvykdyti. Pažymėtina, jog iš ieškovų byloje nurodytų aplinkybių, jie buvo suinteresuoti kuo greičiau butą įsigyti.

11. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios Swedbank 2017-08-03 pažymos matyti, jog kreditas ieškovams nebuvo suteiktas būtent dėl to, jog turtas buvo įkeistas. Panaikinus turto areštą, Bankas 2017-08-30 priėmė ieškovams palankų sprendimą, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovai savo pareigas pagal preliminarią sutartį vykdė tinkamai.

12. Apelianto argumentai, jog nėra suprantama, kodėl ieškovė D. J. sutartį pasirašė kaip J., o dėl finansavimo kreipėsi į banką kaip K.; be to, iš banko pažymos matyti, jog ji kreipėsi ne dėl to buto, dėl kurio buvo susitarta pirkimo finansavimo, atmetami. Ieškovai nurodė, jog kredito gavimo procese susituokė, todėl keitėsi ieškovės pavardė, o buto adrese buvo padaryta techninė klaida. Tokiu būdui teigti, jog ieškovai veikė nesąžiningai nėra pagrindo.

13. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė Swedbank į bylą trečiuoju asmeniu, nes nagrinėjamu atveju byloje priimtas sprendimas niekaip neįtakoja ir negali įtakoti Swedbank teisių ar pareigų (CPK 37 str., 47 str.).

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Veniulytė-Jankūnienė