Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį (suvestinė redakcija nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 9.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (žoliapjovę (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (suvestinė redakcija nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios UAB „S“ pateiktos charakteristikos matyti, kad V. R. yra pareigingas ir atsakingas darbuotojas, vengiantis konfliktų, ieškantis kompromisinių sprendimų, optimaliai planuojantis darbo laiką. Savo nuomonę išsako argumentuotai, logiškai vertina pateiktus faktus. Paskirtas su darbu susijusias užduotis atlieka laiku ir atsakingai (b.l. 40).

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Tiek byloje esančiame V. R. rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. pripažino, jog jam vairuojant žoliapjovę galėjo susidaryti situacija, kurios metu galėjo apgadinti greta pjaunamos žolės stovėjusį automobilį, tačiau neigė, jog jis suprato, kad vairuojama žoliapjove kliudė automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Teigė, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo (b.l. 38) ir tarnybiniame pranešime išdėstytos UAB „R“ pateikto vaizdo įrašo peržiūros eigos (b.l. 21), nustatyta, jog žoliapjovės traktoriukas buvo priartėjęs prie minėto automobilio, aplink automobilį vaikščiojo ryškiaspalviais drabužiais apsirengę asmenys, tačiau kokiu tikslu jie tai darė byloje nenustatyta. Vien aplinkybė, jog vaizdo įraše užfiksuoti asmenys, kurių tapatybės nebuvo nustatytos nei tyrimo metu, nei teismui nagrinėjant šią bylą, buvo pasilenkę prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindas vienareikšmiškai išvadai, jog V. R. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, teismui perduotoje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti ir padaryti kategorišką išvadą, jog V. R. būtų jautęs, jog apgadino svetimą, gretimai pjaunamos žolės pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip nors į tai sureagavęs. Vien tai, kad jis pjaudamas žolę buvo priartėjęs prie minėto automobilio, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog jis juto kontaktą ir suprato apgadinęs svetimą automobilį. Kartu pažymėtina ir tai, jog V. R. darbus atliko su garsiai veikiančia, didelį triukšmą sukeliančia žoliapjove, dėl ko galėjo nepajusti sąlyčio su šalimais stovėjusiu automobiliu ir to nesuvokdamas išvažiuoti iš įvykio vietos. Be to teismo posėdyje apklausus liudytoją J. S., pastarasis nurodė, jog nesuprastų, kodėl V. R. turėtų bėgti iš įvykio vietos, neprisiimti atsakomybės už sugadintą automobilį, kadangi jeigu automobilis ir buvo sugadintas, tai visas remonto išlaidas atlygintų darbdavys. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog V. R. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nepateikta, tačiau pagal Lietuvos teismų administracinės sistemos Liteko duomenis V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarimu, pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, paskiriant 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. R. paskyrus baudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (suvestinė redakcija nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.), ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

V. R. atžvilgiu administracinę teiseną dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109741924.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.