Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei E. M. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas aiškina, kad atsakovė pagal paskolos sutartį yra atsiskaičiusi su ieškovu už laikotarpį nuo 2010 m. 3 ketvirčio iki 2011 m. 1 ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų ieškovui pagal sutartis nevykdo ir įmokų nemoka.

4. Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis paskolos sutarties 3.3 punktu atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,04 dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

7. Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovas, nei atsakovė iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią ekstremalią padėtį valstybėje, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo

10. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį minėtoje dalyje – dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas Valstybinis studijų fondas ir atsakovė 2005 m. gegužės 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G051170005 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai. Pagal paskolos sutartį atsakovė įsipareigojo jai perduotas pinigines lėšas Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui (ankstesnis ieškovo pavadinimas) grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafikus (paskolos sutarties 3.1-3.3 punktai). Paskolos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2010 m. 3 ketvirtis. Atsakovės paskolos grąžinimo grafikas buvo keistas, atsakovė apie tai buvo informuota 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. S7-174 ir 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. S7-35. Anot ieškovo, atsakovė pagal paskolos sutartį yra atsiskaičiusi už laikotarpį nuo 2010 m. 3 ketvirčio iki 2011 m. 1 ketvirčio imtinai. Nustatyta, kad ieškovas įspėjimais, išsiųstais registruotąja pašto siunta, įspėjo atsakovę apie sutarties nevykdymą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo prievolės laiku mokėti įmokas pagal minėtas sutartis, ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymais suteikta teise nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto, todėl ieškovo prašymu 2005 m. gegužės 2 d. paskolos sutartis Nr. G051170005 nutrauktina (CK 6.874 straipsnis, 6.217 straipsnis).

13. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, paskolos sutarties 3.1 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 825,05 Eur negrąžintos paskolos ir 417,28 Eur palūkanų.

14. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 69,91 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal paskolos sutarties 1.1.4. punktą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį ir laiku nesumokėtas palūkanas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies ir palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 69,91 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutarties 1.1.4. punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 69,91 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 312,24 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso 37,96 Eur. Pažymėtina, kad pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį, iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo

17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

18. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo įsiskolinimo mokėjimą ieškovui išdėstyti dalimis. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad šiuo metu jos turtinė ir šeiminė padėtis yra sunki.

20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 246,72 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (butas įkeistas hipoteka). Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad šiam butui įsigyti atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas kreditas, kurio negrąžintas likutis – 33 737,24 Eur, mėnesinės įmokos dydis – 163,06 Eur. Iš byloje pateiktų vaikų gimimo liudijimų kopijų matyti, kad atsakovė turi 2 išlaikytinius; sutuoktinis turi sveikatos problemų ir tai patvirtina pateiktos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ir VšĮ Druskininkų ligoninės epikrizės.

21. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki, ir sprendimu priteista suma (1 312,24 Eur ieškovei) yra pakankamai ženkli atsakovei, dėl ko atsakovė negali iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovui. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo.

22. Taigi, ieškovui iš atsakovės teismo sprendimu priteista 1 312,24 Eur dydžio suma išdėstytina 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 54,67 Eur, o paskutinį mėnesį 54,83 Eur, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

23. Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) (j. a. k. 191722967) ir atsakovės E. M. (buvusi – E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gegužės 2 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. G051170005.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) (j. a. k. 191722967) iš atsakovės E. M. (buvusi – E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 825,05 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 5 centus) negrąžintos paskolos, 417,28 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 28 centus) palūkanų, 69,91 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 91 centus) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 312,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 1 312,24 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę E. M. (buvusi – E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 54,67 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 67 centus), o paskutinį mėnesį 54,83 Eur (penkiasdešimt keturis 83 centus).

Išaiškinti atsakovei, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 312,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. M. (buvusi – E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 37,96 Eur (trisdešimt septynis eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.