Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-191-434/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-23
Bylos Nr.: e2-191-434/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-01297-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nida Solovjovienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „I.“
Atsakovas: B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-191-434/2023 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01297-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 2.6.16.11.2; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja N. S.,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms J. B. ir F. L.,atsakovės atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I.“ (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovei B. rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė) dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašo iš Atsakovės priteisti iš viso 298,22 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Ieškovas tiekia elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), kurį nuosavybės teise iki šiol valdo Atsakovė. Atsakovė yra šio Objekto savininkė, kuri vartojo tiekiamą elektros energiją Objekte, tačiau už ją neatsiskaitė. 2019-01-09 nuomos sutartimi Nr. E31-4 (toliau - Nuomos sutartis) Objektas buvo išnuomotas K. B. (toliau - Nuomininkas), kuris adresu (duomenys neskelbtini) mirė. Pažymėjo, kad Ieškovas rašytinės elektros energijos, tiektos į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu, pirkimo- pardavimo sutarties nei su Atsakove, nei su Nuomininku nėra sudaręs. Ieškovas 2022-04-08 raštu Nr. SD-2022-152 (toliau - Pretenzija) kreipėsi į Atsakovę, siekdamas taikiai išspręsti susidariusios Skolos apmokėjimo klausimą, kartu pateikdamas Skolą įrodančius dokumentus bei taikos sutarties projektą, tačiau Atsakovė atsakymo į Pretenziją nepateikė. Ieškovo reikalavimas grindžiamas įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavimu - Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2018-01-08 iki 2022-09-16, tačiau už suvartotą elektros energiją už nurodytą laikotarpį nebuvo atsiskaitoma.

1.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetiko ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1- 38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (2013-12-04 įsakymo Nr. 1-231 redakcija galiojusi iki 2020-06-30) 20 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai, esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš esmės analogiško turinio nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių (2020-06-29 d. įsakymo Nr. 1-163 redakcija) 24 (redakcija, galiojusi iki 2021-07-26) ir 101 punktuose.

1.3. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 išaiškino, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas; antra, Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui. LAT taip pat pažymėjo, kad nustatyta aplinkybė, jog rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, reiškia, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas, kuriam, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tiek už jam priklausančiam butui bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, tiek už šio namo bendrosioms reikmėms patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją. LAT taip pat pabrėžė, kad nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas nuomininko įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali lemti nebent tik tai, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko, bet nepaneigia elektros energijos tiekėjo teisės reikalauti apmokėti įmokas už elektros energiją ir patį Objekto savininką.

1.4. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad su Atsakove ginčą dėl susidariusios skolos, susidariusios objekte, bandė išspręsti taikiai, tačiau iš Atsakovės negavo jokio atsakymo. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2018-01-08 iki 2021-07-30, kuomet patalpų perdavimo-priėmimo metu buvo nuimti skaitiklio parodymai. Kadangi rašytinė sutartis su buvusiu objekto nuomininku K. B. nebuvo pasirašyta, todėl atsakinga ir prievolę mokėti už elektros energiją turi objekto savininkė, todėl ieškinys yra pagrįstas. Atsakovės traktavimas, kad sutarties išsiuntimas prilyginamas sutarties pasirašymui, yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato ieškovui pareigos domėtis ir skambinti nuomininkui dėl sutarties pasirašymo. Atsakovė turėjo būti rūpestinga. 2016 m. Atsakovė pateikė nuomininko duomenis Ieškovei, tačiau operatoriui parengus sutartį ir ją išsiuntus vartotojui, su lydraščiu, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad sutartį reikia pasirašyti ir grąžinti ieškovei, sutartis negrįžo, t. y. sutartis nebuvo pasirašyta. Vadovaudamiesi teisės aktais, nuoseklia teismų praktika, prašo iš objekto savininkės - Biržų rajono savivaldybės administracijos priteisti ieškinyje nurodytą sumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, kad B. rajono savivaldybė, atstovaujama Administracijos, 2016 m. sausio 8 d. buvo sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį Nr. E31-1, kuria iki 2019 m. sausio 6 d. išnuomojo socialinį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), K. B.. 2019-01-09 socialinio būsto nuoma buvo pratęsta trims metams iki 2022-01-08, sudarant Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. E31-4. Gyventojų registro duomenimis. K. B. mirė adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sudarytose sutartyse dėl gyvenamųjų patalpų nuomos buvo nustatyta, jog nuomininkų pareiga yra sudaryti sutartis su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir organizacijomis, tame tarpe ir dėl elektros energijos tiekimo. Tai nustatyta aukščiau nurodytų sutarčių 4.1 papunkčiuose. Ši nuomininkų pareiga yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 “Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 658 redakcija) patvirtintame “Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo” (toliau – Aprašas) 2 punkte, kuriame nurodyta, kad “šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka”. Administracijos atstovė vyriausioji specialistė A. J. 2016-01-12 el. paštu elektros energijos tiekimo įmonei ESO pateikė dokumentus dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo su socialinio būsto nuomininku, tačiau Administracija iš elektros energijos tiekimo operatoriaus nėra gavusi informacijos, kad sutartis nesudaryta. Todėl, atsakovės nuomone, sutartis dėl elektros energijos buvo sudaryta, nes Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad skola susidarė nuo 2018-01-08, t. y. laikotarpiu iki 2018-01-08 už būste suvartotą elektros energiją buvo atsiskaitoma. Pagal aukščiau nurodytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir Aprašą, mokesčius už elektros energiją privalo mokėti patalpų nuomininkai, pagal suvartotą energiją, kurios kiekis nustatomas pagal elektros energijos apskaitos prietaisus, įrengtus prie kiekvieno buto. Administracijai nėra žinoma, kas priėmė palikėjo K. B. palikimą, todėl mano, kad Administracija šioje byloje yra netinkamas atsakovas.

2.2. Atsakovės teigimu, sutartis dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta, nes yra pateikusi energijos tiekimo įmonei savivaldybės būsto nuomininko prašymą dėl sutarties sudarymo ir sutarties sudarymui reikalingus dokumentus. Elektros energijos tiekimo operatoriui panaikinus adresu (duomenys neskelbtini) mieste klientų aptarnavimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono vartotojams buvo atimta galimybė atvykti į klientų aptarnavimo skyrius sudaryti elektros vartojimo sutarčių. Didelė dalis Savivaldybės socialinio būsto nuomininkų dėl socialinių įgūdžių neturėjimo ar netinkamo gyvenimo būdo nesinaudojo internetine prieiga, o taip pat neturėjo galimybės dėl elektros vartojimo sutarčių sudarymo nuvykti į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Todėl, Savivaldybės administracijos darbuotojai teikė pagalbą Savivaldybės būsto nuomininkams ir tarpininkavo sudarant elektros vartojimo tiekimo sutartis: sudarė galimybę Savivaldybės administracijoje užpildyti nustatytos formos prašymus, pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas, persiųsdavo prašymus bei dokumentus elektros energijos skirstymo operatoriui. Tai, kad iki 2018-01-08 už būste suvartotą elektros energiją buvo atsiskaitoma, Administracijos nuomone, patvirtina sutarties sudarymo faktą, nes jei sutartis nebūtų sudaryta, tai neaišku, kokiu pagrindu ir kas atsiskaitydavo už būste suvartotą elektros energiją iki 2018-01-08. Visa tai rodo, kad tarp Ieškovo ir būsto nuomininko buvo sutartiniai santykiai, su juo galimai buvo sudaryta energijos tiekimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti už elektros energiją, ir iki 2018-01-08 už būste suvartotą elektros energiją mokėjo. Prašo ieškinį atmesti.

2.3. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad 2016-01-08 buvo sudaryta būsto nuomos sutartis su K. B., kuri vėliau buvo pratęsta du kartus, jos terminas buvo iki 2022-01-08. Sudarius nuomos sutartį, Atsakovės specialistė A. J. el. paštu ieškovei pateikė reikiamus dokumentus, reikalingus sudaryti sutartį su elektros energijos tiekėju, kurių pagrindu 2016-01-14 buvo sudaryta sutartis. Šioje sutartyje yra nurodytas kliento kodas, jo gyvenamoji vieta, mob. tel. numeris, jų manymu, pagal šią sutartį klientas atsiskaitydavo už elektros energiją iki 2018-01-08. Iki šios dienos ieškovui buvo atsikaitoma grynaisiais pinigais, įmokų priėmimo vietose. Būsto nuomininkas, atsiskaitydamas už elektros energiją, ir nurodydamas kliento kodą, kuris buvo nurodytas jam išsiųstoje sutartyje, vykdė šią sutartį, todėl mano, kad tarp būsto nuomininko ir ieškovės buvo sutartiniai santykiai. Jų manymu, klientui, t. y. K. B. nebuvo aišku, kad jis turi pasirašyti sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir ją sugrąžinti. Jų manymu, K. B., nors ir nepasirašė sutarties, ją vykdė, o tai reiškia, kad sutartis buvo sudaryta. Todėl ieškinys, atstovės manymu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas ir kt.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. adresu (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei B. rajono savivaldybės administracijai. 2016-01-08 nuomos sutartimi Nr. E31-1 būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas K. B., gim. adresu (duomenys neskelbtini). 2019-01-09 socialinio būsto nuoma pratęsta trims metams iki 2022-01-08. Gyventojų registro duomenimis, K. B. mirė adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo K. B. palikimo priėmimo faktų. Ieškovas pateikė į bylą įsiskolinimo paskaičiavimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog minėtame objekte laikotarpiu nuo 2018-01-08 iki 2021-07-30 už elektros energiją susidarė 298,22 Eur įsiskolinimas. Minėto objekto nuomos sutartyse buvo nurodytos patalpų nuomininkų pareigos sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl elektros energijos tiekimo (2016-01-08 Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. E31-1 4.1. punktas; 2019 m. sausio 9 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. E31-4 4.1 punktas).

5. Nustatyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija, nors rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis) – tiekiant elektrą bute energiją naudojantiems įrenginiams per tinklą, prijungtą prie energijos tiekimo įmonės tinklo. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 7 straipsnis Energetikos ministerijai numato įgaliojimus nustatyti buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, tvirtinti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 2 punktas numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tik tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją <...> privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

6. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, civilinėse bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis yra labai panašios į nagrinėjamą civilinę bylą, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

7. Nagrinėjamoje byloje Atsakovės atstovė teikia argumentus, kad pareiga atsiskaityti už patiektą energiją nustatyta nuomininkui, kuris yra elektros energijos vartotojas. Nurodo, jog nors K. B. ir nepasirašė sutarties, tačiau ją vykdė, o tai, jos manymu, reiškia, kad sutartis buvo sudaryta. Atmesdamas tokius Atsakovės argumentus, teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą reikšmingą aplinkybę, kad dėl minėtame objekte tiekiamos elektros energijos rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nei su objektų nuomininku, nei su objektų savininke – Atsakove, nebuvo sudarytos. Šią aplinkybę patvirtino Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, teigdama, kad pagal Atsakovės pateiktus duomenis 2016 m. buvo parengta sutartis dėl elektros tiekimo į objektą ir išsiųsta nuomininkui K. B., tačiau ši sutartis nebuvo pasirašyta ir grąžinta ieškovei su nuomininko parašu. Šiuos Ieškovo atstovės argumentus patvirtina byloje pateikta 2016-01-14 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo Objekte. Šioje sutartyje yra nurodyti elektros energijos tiekėjo duomenys ir kliento K. B. anketiniai duomenys, tačiau sutartis pasirašyta tik paslaugos tiekėjo atstovės, o kliento K. B. parašo nėra, t. y. sutartis nepatvirtinta nuomininko parašu. Iš dalies šią aplinkybę patvirtino ir Atsakovė procesiniuose dokumentuose, bei jos atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad specialistė A. J. ieškovei 2016 metais, išsiuntė dokumentus ir duomenis, reikalingus elektros tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, tačiau realiai ši sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo minėtame objekte nebuvo sudaryta.

8. Nors objekto nuomos sutartyse buvo nurodytas patalpų nuomininko įsipareigojimas sudaryti sutartis su elektros energiją tiekiančiomis įmonėmis, tačiau šio nuomininko įsipareigojimo kontrolė nebuvo vykdoma. Minėtame objekte elektra tiekiama vartotojų įrenginius prijungus prie elektros tinklų. Ši aplinkybė reiškia, kad elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytina Atsakovė, taigi, jai ir tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Nuomininko, kuris nepripažintas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių šalimi, pareiga atsiskaityti kyla iš nuomos sutarties ir jo bei būsto savininko tarpusavio atsiskaitymai gali būti kito ginčo dalykas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisinę reikšmę turinti aplinkybė, kad rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ši aplinkybė reiškia, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (Atsakovė), kuriai, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už objektui patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

10. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo reikalavimai, pareikšti Atsakovei dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tenkinti visiškai. Priteisiant iš Atsakovės Ieškovei 298,22 Eur skolą už elektros energiją.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl Ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsniu ir 93 straipsnio 1 dalimi, iš Atsakovės Ieškovui priteistina 20 Eur žyminio mokesčio ir 0,23 Eur komisinio mokesčio, sumokėto už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, nes jos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 ir 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188642660, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas adresu (duomenys neskelbtini), 298,22 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 22 ct) skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,23 Eur (dvidešimties eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Nida Solovjovienė