Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pyragainė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pyragainė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 426,56 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (procesiniuose dokumentuose padarytas rašymo apsirikimas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog butas yra adresu (duomenys neskelbtini)), un. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Nurodo, jog atsakovė už ieškovės teiktas administravimo paslaugas, kapitalinio projekto rengimo ir remonto darbus už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-09-31 nėra sumokėjusi 426,56 Eur.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-03-27 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Šilutės būstas“ iš atsakovės UAB „Pyragainė“ 426,56 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 426,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,87 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog atsakovei buvo žinoma apie name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekamą remontą. Kadangi atsakovei minėtame name nuosavybės teise priklauso butas, atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė privalo prisidėti prie šių patalpų išlaikymo bei proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios turi būti skiriamos namui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.59 straipsniu, nustatančiu, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog asmuo, netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo gautas atsakovės UAB „Pyragainė“ (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsakovei priteista 332,75 Eur už namo balkonų remontą ir 52,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį dėl 385,62 Eur sumos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė apeliantei nepateikė sąskaitų, pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių netyręs ir nevertinęs, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė skolos nesumokėjo dėl to, jog negavo sąskaitų, iš apeliantės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ir delspinigiai.Nei namo gyventojams, nei apeliantei ieškovė nepateikė remonto darbų lokalinės sąmatos, todėl, apeliantės manymu, balkonų remontas buvo atliktas savavališkai, todėl už savavališkai atliktus remonto darbus atsakovė atsisako sumokėti ieškovės reikalaujamą 332,75 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2016-04-18 įvyko namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų visuotinis susirinkimas, jame taip pat dalyvavo apeliantės atstovas, susirinkime buvo sprendžiamas namo balkonų remonto darbų reikalingumas, nutarta pritarti balkonų remonto darbams. Iš susirinkime dalyvavusių dvylikos dalyvių nė vienas nepareiškė pastabų, susijusių su balkonų remonto darbais, neišreikštas nesutikimas balkonų remonto darbus atlikti.Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog 2016-07-11 įvyko Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdis. Posėdžio metu buvo skaičiuojami balsavimo rezultatai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės stogelio remonto. Iš dvylikos įteiktų biuletenių gauti vienuolika biuletenių, suskaičiavus balsus 8 iš jų pritarė remontui, 1 nepritarė ir 3 susilaikė, balsavimo išvada – sprendimas dėl laiptinės stogelio remonto – priimtas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė apeliantei sąskaitas siuntė paštu adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-25 išrašo matyti, jog UAB „Pyragainė“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji susidariusios skolos nesumokėjo, nes negavo sąskaitų, dėl to iš jos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ir delspinigiai, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 3 d.). Nors apeliantė nurodo, jog ieškovei pateikė prašymą sąskaitas jai siųsti el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokio prašymo pateikimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos užtikrinti jai buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, o šios pareigos neįvykdęs asmuo kartu prisiima ir visą galimų dėl to jam atsirasti neigiamų padarinių riziką (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-541-464/2012, 2015-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-247-467/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1535-513/2016). Be to, kaip jau minėta, apeliantė dalyvavo susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas pastato, kuriame yra įsikūrusi apeliantė, remonto klausimas. Pažymėtina, jog apeliantė yra įsikūrusi tame pačiame name, kuriame buvo atliekamas remontas, ji matė (turėjo matyti) bei žinojo apie atliekamą remontą, todėl galėjo ir privalėjo pasidomėti apie jai už namo remonto darbus tenkančią mokėti remonto darbų kainos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus bei atsižvelgdama į aplinkybę, jog sąskaita apeliantei buvo siųsta jos registruotos buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), o nedidelis pavadinimo neatitikimas (Pyraginė, o ne Pyragainė), teisėjų kolegijos vertinimu, nelėmė registruotosios pašto siuntos neįteikimo apeliantei, konstatuoja, jog apeliantė neįvykdė pareigos užtikrinti jai siunčiamos pašto korespondencijos gavimą bei atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ji už namo administratoriaus suteiktas paslaugas ir kitų namo administratorei jai priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjo dėl to, jog negavo sąskaitų. Be to, iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog nuo 2016-12-07 apeliantei el. paštu buvo pateikta informacija apie jos įsiskolinimą, tačiau susidariusio įsiskolinimo apeliantė vis tiek nepadengė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nenorą mokėti lėmė ne aplinkybė, jog jai nebuvo siunčiamos sąskaitos, apeliantė, remdamasi tuo, kad negavo sąskaitų, siekia išvengti jai tenkančios pareigos mokėti už namo remonto darbus.Apeliantė taip pat teigia, kad nei namo gyventojams, nei apeliantei ieškovė nepateikė remonto darbų lokalinės sąmatos, todėl, apeliantės manymu, balkonų remontas buvo atliktas savavališkai, o už savavališkai atliktus remonto darbus atsakovė atsisako sumokėti ieškovės reikalaujamą 332,75 Eur sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu, jis paneigiamas kitų byloje esančiais faktiniais duomenimis.Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantės atstovas dalyvavo visuotiniame namo, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas, susirinkime. 2016-04-18 visuotinio narių susirinkimo metu, be kita ko, taip pat buvo svarstytas klausimas dėl balkonų remonto darbų ir nutarta atlikti balkonų remonto darbus išsimokėtinai per vienerius metus. Už tokį sprendimą balsavo 7 namo butų bei kitų patalpų savininkai, tarp jų ir apeliantės atstovas. Jokių pastabų ar nesutikimo su tokiu pasiūlymu nė vienas susirinkime dalyvavęs asmuo, tarp jų ir apeliantė, nepareiškė.CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalimi, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką bei išdėstytus motyvus, į tai, jog namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, kuriam pritarė ir apeliantė, pritarta balkonų remontui, konstatuoja, jog apeliantė turi pareigą prisidėti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų remonto. Aplinkybė, jog lokalinė sąmata nebuvo pateikta, teisiškai nereikšminga teisingam šios bylos išsprendimui, ši aplinkybė galėtų būti vertinama tik kaip informacinio turinio, tačiau lokalinės sąmatos nepateikimas apeliantei prieš atliekant balkonų remonto darbus neatleidžia apeliantės nuo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo daiktų (balkonų) pagerinimo, be to, pareiga pateikti lokalinę sąmatą prieš atliekant balkonų remonto darbus nebuvo nustatyta, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliantės argumento nepasisako.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.