Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-20 · Administracinė byla Nr. eAS-1088-415/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-20
Bylos Nr.
eAS-1088-415/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02574-2026-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Atsakovas
D. S.
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-1088-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02574-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti NMA naudai iš atsakovo D. S. (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėjas) 137 351,30 Eur sumą; 2) priteisti NMA naudai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2026 m. gegužės 24 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; 3) atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 137 351,30 Eur dydžio sumai, leidžiant iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA bei šį areštą įregistruoti valstybinės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nurodė, kad teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu, įvertinęs NMA 2026 m. kovo 17 d. Sprendimą Nr. SKP-75 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (137 351,30 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje, kad nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos fiziniams asmenims. Atsakovas gautas paramos lėšas panaudojo ne pagal jų tikslinę paskirtį, pažeidė nustatytus atsiskaitymo terminus, nepateikė atsiskaitymo dokumentų ir pats pripažino įsipareigojimo nevykdymą. Atsakovas vengė bendradarbiauti su NMA, laiku nereagavo į raštus ir skambučius. Toks elgesys pagrįstai leidžia daryti išvadą apie neatsakingą ir nesąžiningą įsipareigojimų vykdymą bei didina riziką, kad, nesant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. NMA pažymėjo, kad nors Sprendimo skolos apmokėjimo terminas nėra suėjęs, tačiau tai nedaro reikšmės reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo D. S. turto bei piniginių lėšų areštą 137 351,30 Eur dydžio sumai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį ir su prašymu pateiktų dokumentų duomenis, darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui pardavus ar perleidus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, išleidus pinigines lėšas, prašymo tenkinimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III.

Atsakovas D. S.atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad iš atsakovo 2026 m. sausio 13 d. pranešimo dėl papildomų duomenų / dokumentų pateikimo matyti, kad atsakovas aktyviai teikė pareiškėjui paaiškinimus dėl susidariusios situacijos, nurodė priežastis, dėl kurių dalis pagal penktą mokėjimo prašymą gautų lėšų buvo panaudota 92 mėsinių galvijų įsigijimui, paaiškino planuojamą atsiskaitymo su UAB „Rekonsta“ tvarką bei terminus, taip pat pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį pilną atsiskaitymą su UAB „Švari energija“. Vėlesni atsakovo veiksmai patvirtina jo realų siekį įvykdyti įsipareigojimus ir atsiskaityti su rangovu. Iš 2026 m. vasario 3 d. pranešimo matyti, kad atsakovas faktiškai atliko dalinį atsiskaitymą su UAB „Rekonsta“ (60 000 Eur). Atsiskaitymo su rangovu klausimas buvo tiesiogiai susijęs su tarp šalių kilusiu ginču dėl UAB „Rekonsta“ atliktų darbų kokybės ir papildomų darbų apmokėjimo. 2026 m. kovo 20 d. atsakovas pateikė UAB „Rekonsta“ pretenziją, kurioje nurodė esminius statybos darbų defektus, reikšmingus nukrypimus nuo projekto bei pareikalavo atlyginti defektų šalinimo išlaidas ir nuostolius, taip pat ginčijo dalį UAB „Rekonsta“ pateiktų reikalavimų apmokėti papildomus darbus. Atsakovas nevengė atsiskaitymo, o veikė siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus rangos santykiuose.

Atsakovo teigimu, Sprendimo apskundimo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl atsakovas neprarado teisės ginčyti patį reikalavimo pagrindą ir Sprendime padarytas išvadas, ką ir padarys.

Atsakovas taip pat nurodo, kad duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, byloje nėra pateikta. Pareiškėjas savo prašyme pats remiasi atsakovo pateiktais pranešimais Nr. BR5.1-1900 ir Nr. BR5.1-5879, kuriuose buvo pateikti paaiškinimai ir dalis atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų. Tai patvirtina, kad atsakovas reagavo į pareiškėjo užklausas ir teikė informaciją. Be to, jeigu vien reikalavimo dydis savaime sudarytų pakankamą pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tai jos faktiškai būtų taikomos beveik kiekvienoje byloje, kurioje reiškiamas didesnės apimties turtinis reikalavimas.

Atsakovas nurodo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pajamas ar galimą nemokumą, kurie leistų daryti išvadą apie realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas vykdo aktyvią ūkinę veiklą, kurios tęstinumui būtinas nuolatinis apyvartinių lėšų judėjimas ir reguliarus einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Atsakovas turi reikšmingų periodinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kitiems finansuotojams, taip pat pareigą laiku mokėti darbo užmokestį jo ūkio darbuotojams, su darbo santykiais susijusius mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus valstybei. Atsakovo teikiama informacija apie mokėtinas sumas patvirtina, kad vien tik artimiausiu laikotarpiu iki 2026 m. gegužės 1d. mokėtinos sumos pagal paskolų ir lizingo sutartis sudaro iš viso 22 861,66 Eur. Be nurodytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, atsakovui tenka ir nuolatinės su vykdoma ūkine veikla susijusios išlaidos darbuotojams bei valstybei. Bendras vien artimiausiu laikotarpiu mokėtinų atsakovo einamųjų įsipareigojimų dydis sudaro ne mažiau kaip 30 861,08 Eur. Dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovo apyvartinės lėšos faktiškai sumažėjo, o tai tiesiogiai paveikė jo galimybes vykdyti einamuosius finansinius įsipareigojimus. Tai savo ruožtu sukelia papildomas neigiamas pasekmes – delspinigius, palūkanas ir tik didina bendrą finansinę naštą.

Atsakovas teigia, kad iš 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas per ataskaitinį laikotarpį gavo 746 812 Eur pardavimo pajamų, o pagrindinės veiklos pelnas sudarė 93 551 Eur. Bendrasis pelnas sudarė 214 266 Eur, o grynasis pelnas – 25 235 Eur, tai patvirtina, jog atsakovas vykdo pajamas generuojančią ūkinę veiklą. Iš balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 4 174 737 Eur, iš kurių: – ilgalaikis turtas – 2 366 918 Eur; – trumpalaikis turtas – 1 801 064 Eur. Atsakovo nuosavas kapitalas sudaro 768 877 Eur, o tai patvirtina, jog atsakovas yra finansiškai veikiantis subjektas, turintis nuosavų finansinių išteklių. Atsakovo gaunamos pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos patvirtinamos ir pajamų mokesčių deklaracija už 2025 m. Iš jų matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį atsakovas deklaravo 812 678,34 Eur pajamų, o žemės ūkio veiklos pajamos sudarė 746 811,91 Eur. Atsakovas per ataskaitinį laikotarpį gavo 746 812 Eur pardavimo pajamų, uždirbo 93 551 Eur pagrindinės veiklos pelno bei disponuoja 4 174 737 Eur vertės turtu. Atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą, susijusią su gyvulininkyste, ir turi reikšmingą galvijų ūkį. Atsakovas iš viso laiko 364 galvijus (8 priedas), iš kurių didžiąją dalį sudaro mėsinių veislių galvijai. Atsakovo vykdomos gyvulininkystės veiklos ekonominis pagrįstumas ir realus pajamų generavimas patvirtinamas ir pateikiamais apskaitos dokumentais. Pavyzdžiui, pagal 2026 m. sausio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. ŪDS 000155 atsakovas realizavo galvijus už 102 993,75 Eur bendrą sumą.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi patikrinti, ar reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo. Teisės aktai neįpareigoja NMA laukti 60 kalendorinių dienų, kol įsiskolinimas bus apmokėtas ar 1 mėnesį, kol administracinis sprendimas bus apskųstas.

Pareiškėjas nurodo, kad neigiami padariniai kyla iš paties atsakovo veiksmų – jis, žinodamas apie prievolę grąžinti lėšas, jos nevykdė. Todėl negali būti pripažįstama, kad viešasis interesas (valstybės ir Europos Sąjungos lėšų apsauga) turėtų būti paneigtas vien dėl atsakovo ekonominio patogumo. Net ir vykdoma ūkinė veikla bei turto turėjimas nepaneigia rizikos, kad didelės vertės reikalavimas ateityje gali būti neįvykdytas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas gautas paramos lėšas panaudojo ne pagal jų tikslinę paskirtį, pažeidė nustatytus atsiskaitymo terminus, nepateikė atsiskaitymo dokumentų ir pats pripažino įsipareigojimų nevykdymą. Be to, atsakovas vengė bendradarbiauti su NMA, laiku nereagavo į raštus ir skambučius. Toks elgesys pagrįstai leidžia daryti išvadą apie neatsakingą ir nesąžiningą įsipareigojimų vykdymą bei didina riziką, kad nesant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. NMA neprivalo pateikti duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nes akivaizdu, tokius duomenis turi tik pats atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei piniginių lėšų areštą 137 351,30 Eur dydžio sumai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui pardavus ar perleidus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, išleidus pinigines lėšas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Telšių paramos administravimo skyriui 2023 m. gegužės 2 d. atsakovas pateikė paraišką (toliau – ir Paraiška). Sprendime pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 31 d. su atsakovu pasirašyta paramos sutartis. Atsakovui skirta iki 599 900 Eur paramos suma, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 509 915 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos iki 89 985 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. Parama skirta fermos statybai, mėšlidės rekonstrukcijai ir saulės elektrinei įrengti. Paramos gavėjas Paraiškoje pasirinko, kad paramos lėšos būtų išmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą. Taikant sąskaitų apmokėjimo būdą, paramos gavėjas patikrina kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo išrašytą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrina ir priima atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir, priėmęs sąskaitą, kaip tinkamą apmokėti, bei apmokėjęs nuosavo indėlio dalį, paramos sutartyje nurodytais terminais pateikia NMA kartu su mokėjimo prašymu bei reikalaujamais dokumentais per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (toliau – ir ŽŪMIS). Taip pat paramos gavėjas privalo pateikti nuosavo indėlio dalies apmokėjimo iš nuosavų arba skolintų lėšų įrodymo dokumentus.

Sprendime nurodyta, kad Paramos gavėjui 2025 m. lapkričio 14 d. pateikus penktą mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-23-1-00621-MP005 (toliau – penktas MP), 2025 m. gruodžio 23 d. išmokėta 138 369,06 Eur paramos suma, iš kurios 17 039 Eur paramos lėšų turėjo būti skirta atsiskaityti su rangovu UAB „Švari energija“ ir 120 495,70 Eur paramos lėšų turėjo būti skirta atsiskaityti su rangovu UAB „Rekonsta“, o taip pat iki 2025 m. gruodžio 31 d. Paramos gavėjas turėjo pateikti atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. Su atsakovu 2025 m. gruodžio 29 d. telefonu susisiekti nepavyko, todėl NMA 2025 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. BRK-22111 „Dėl galutinio atsiskaitymo“ pakartotinai informavo, kad NMA įvertino penktą MP ir 2025 m. gruodžio 23 d. išmokėjo paramos lėšas, apie kurias Paramos gavėjas 2025 m. gruodžio 18 d. informuotas telefonu ir el. paštu (adresu (duomenys neskelbtini)), buvo priminta iki 2025 m. gruodžio 31 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius galutinį atsiskaitymą su rangovais, kad išlaidos galėtų būti deklaruotos EK. Su atsakovu nepavyko susisiekti ir 2025 m. gruodžio 30 d., todėl tą pačią dieną užsakyta užsakomoji patikra vietoje. Patikros ataskaitoje Nr. V-VV-1770835 nurodyta, kad nustatyti trūkumai ištaisyti, patikra nepozityvi, kadangi nepavyko patikrinti atsiskaitymo dokumentų.

Iš su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikto 2026 m. sausio 14 d. Paramos gavėjo Pranešimo Nr. BR5.1‑1900 matyti, kad atsakovas paaiškino pareiškėjui, kad penkto MP paramos lėšų nepervedė rangovui UAB „Rekonsta“ pagal sąskaitą REK Nr. 0001783, nes metų pabaigoje šias lėšas panaudojo 92 mėsiniams galvijams įsigyti iš Vokietijos tiekėjo, kad būtų užpildyta ferma. Paramos gavėjas taip pat nurodė planavęs atsiskaityti su rangovu, kai gaus pajamas už parduotus 140 galvijų. Jis pažymėjo, kad atsiskaityti planuoja iki 2026 m. sausio 26 d..

Tačiau matyti, kad Paramos gavėjas 2026 m. vasario 3 d. pateikė Pranešimą Nr. BR5.1-5879, kuriame paaiškino, kad atsiskaitymas su rangovu UAB „Rekonsta“ vėlavo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Lėšos rangovui UAB „Rekonsta“ (60 000 Eur) pervestos tik gavus pajamas už dalį parduotų mėsinių galvijų, likusią (60 495,70 Eur) sumą Paramos gavėjas ketina apmokėti per 5–10 darbo dienų, kai pirkėjai atsiskaitys už likusią produkciją.

Sprendime nurodyta, kad Paramos gavėjas pranešimuose Nr. BR5.1‑1900 ir Nr. BR5.1‑5879 pats pripažino, kad atsiskaitymai vėlavo dėl apyvartinių lėšų trūkumo, o paramos lėšos buvo panaudotos ne atsiskaitymui su rangovais, o 92 mėsiniams galvijams įsigyti. Tai rodo, kad pažeidimas kilo ne dėl techninės klaidos ar vienkartinio apsirikimo, o dėl netinkamo finansinių įsipareigojimų planavimo ir prioritetų nustatymo. Tokios aplinkybės leidžia vertinti pažeidimą kaip sisteminį ir pasikartojantį, nes Paramos gavėjas, net ir gavęs kelis priminimus, nesiėmė veiksmų laiku pašalinti pažeidimų. Sprendime konstatuota, kad, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą bei įvertinus Pranešimuose Nr. BR5.1-1900 ir. Nr. BR5.1-5879 pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatyta, kad Paramos gavėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-420 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtinimo 62.2 papunkčio, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 157.3 papunkčio ir Paramos sutarties 3.1.23 papunkčio nuostatas. NMA pritaikė 138 369,06 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nes išmokėtos pagal penktą MP paramos lėšos nėra tinkamos deklaruoti EK.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tikėtino prašymo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, argumentai dėl Paramos gavėjui pritaikytos paramos susigrąžinimo sankcijos proporcingumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei aplinkybė, kad Sprendimas bus apskųstas, nei tai, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 137 351,30 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde akcentuoja, kad prašyme nenurodytos faktinės aplinkybės ir nepateikiami jokie įrodymai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovas slėps, išvaistys savo turtą, ar imsis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų 137 351,30 Eur sumos išieškojimą, nepateikti įrodymai, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, tačiau nepateikia duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovo finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu priimtas teismo sprendimas atsakovui būtų nepalankus, t. y. atsakovas neneigia, kad neatsiliepė į pareiškėjo pirminius skambučius ir raštus, nepaaiškina, kodėl. Atsakovas nurodo, kad 2026 m. kovo 20 d. pateikė UAB „Rekonsta“ pretenziją dėl defektų ir nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas 2026 m. vasario 3 d. pranešime Nr. BR5.1-5879 paaiškino, jog lėšos rangovui UAB „Rekonsta“ (60 000 Eur) pervestos tik gavus pajamas už dalį parduotų mėsinių galvijų, likusią (60 495,70 Eur) sumą Paramos gavėjas ketina apmokėti per 5–10 darbo dienų, t. y. neužsiminta apie defektus ir nuostolius. Be to, šiame pranešime nurodyta, kad atsiskaitymas su rangovu UAB „Rekonsta“ vėlavo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Iš su atskiruoju skundu pateiktos atsakovo 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad praėjusiais finansiniais metais atsakovas turėjo 128 586 Eur pelno, o 2025 m. sausio 1 d.-2025 m. gruodžio 31 d. tik 25 235 Eur. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad iš 2025 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad jis turi iš viso turto už 4 174 737 Eur, nuosavo kapitalo už 768 877 Eur, tačiau iš balanso taip pat matyti, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 803 734 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 834 708 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą, t. y. kilti didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, nes atsakovas dėl finansinės padėties negalėtų įvykdyti nustatyto įpareigojimo, reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka pareiškėjo keliamų reikalavimų apimtį ir yra proporcinga siekiamam tikslui.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokio teisinio faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti, atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis