Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-02-20 · Administracinė byla Nr. A-556-95-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
A-556-95-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Trečiasis asmuo
„Baltijos ąžuolas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės
Advokatai
Arūnas Juodis, Edmundas Rusinas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 – 95/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. S. ,pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui,atsakovo atstovei Astai Račkauskaitei,trečiojo suinteresuoto asmens „Baltijos ąžuolas“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bei Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bei Vilniaus miesto savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. A51-15056(17.1.14-TD-3) „Dėl pareikštos pretenzijos“; priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - ir atsakovas, Savivaldybė) 127 292,4 Lt turtinę žalą bei 20 000 Lt neturtinę žalą; priteisti iš Savivaldybės 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, patvirtindamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1181V dalis, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, yra pagrįsta, kadangi šie dokumentai buvo priimti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, ir yra neteisėti. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. balandžio 13 d. su uždarąja akcine bendrove „Baltijos ąžuolas“ (toliau – ir UAB ,,Baltijos ąžuolas“) sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią minėtas juridinis asmuo įsipareigojo iki 2006 m. liepos 30 d. pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (teritorijoje, kurios detalusis planas panaikintas), kurio statybai ir buvo išduotas aukščiau paminėtas statybos leidimas, bei parduoti pareiškėjui dviejų kambarių butą (59,73 m²) minėtame name. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2007 m. sausio 19 d. nutartį, preliminariąją sutartį teko nutraukti, kadangi tapo akivaizdu, jog daugiabutis namas, kuriame buvo ketinama įsigyti butą, nebegalės būti statomas. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos ąžuolas“ pareiškėjui pasiūlė nuolaidas nuo kitų minėto juridinio asmens statomų bei planuojamų statyti butų įsigijimo kainų, 2007 m. birželio 4 d. su UAB „Baltijos ąžuolas“ pareiškėjas sudarė kitą sutartį dėl buto pirkimo nepalyginamai blogesnėje vietoje ((duomenys neskelbtini) rajone), nors pastarojo buto kaina yra ženkliai didesnė (260 514 Lt) už buto, kurį pareiškėjas prarado galimybę nusipirkti dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų, kainą (185 163 Lt). Be to, sutartyje nurodytas butas yra 10,43 m² (59,73 - 49,30 = 10,43) mažesnis už preliminariojoje sutartyje nurodytą butą, kurį nusipirkti prarado galimybę. Taigi dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų pareiškėjui buvo padaryta 127 292,4 Lt (skirtumas, susidaręs tarp butų Žirmūnuose bei Pilaitėje ir prarasti 10,43 m² ploto) turtinė žala bei 20 000 litų žala dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, dėl nepatogumų, susijusių su tuo, jog teko atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo bei aukoti laisvalaikį ieškant kito buto, derinant sutarčių pratęsimo, naujo buto įsigijimo klausimus, dėl ženkliai sumažėjusio pasitikėjimo vietos savivaldos, o kartu ir valstybės, institucijomis (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1, 4 d.). Tarp neteisėtų Savivaldybės veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. pareiškėjas prarado galimybę nusipirkti preliminariojoje sutartyje nurodytą butą būtent dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų (CK 6.247 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 66-73) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra būtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga. Akivaizdu, kad pareiškėjas nėra patyręs jokių išlaidų, susijusių su ankstesnio buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ar naujojo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, piktnaudžiaudamas teise ir siekdamas pasipelnyti atsakovų sąskaita. Buto kainų rinkoje padidėjimas per dvejų metų laikotarpį niekaip negali būti siejamas su Savivaldybės veiksmais ar neveikimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 nustato taisyklę, pagal kokius kriterijus spręstina dėl netiesioginių nuostolių. Savivaldybė dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad turėtų būti vertinamos ne asmens reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt., o pačios pasekmės, pasireiškiančios išgyvenimais, sukrėtimais, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Savivaldybė pabrėžė, kad atsakovai šioje byloje neturi jokio teisinio pagrindo ir negali prisiimti atsakomybės pagal aukščiau nurodytus susitarimus, sudarytus tarp minėtų asmenų. Vertinant pareiškėjo veiksmus, matyti, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas tiek, kiek toje situacijoje buvo būtina. Laukdamas teismo procesų pabaigos ir, dar daugiau, siekdamas pratęsti 2005 m. balandžio 13 d. preliminariosios sutarties terminą iki 2007 m. spalio 30 d., pareiškėjas neveikė kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Darytina išvada, kad tik pasirinkusios pasyviai laukti teismo procesų pabaigos preliminariosios sutarties šalys prisiėmė sau nuostolių atsiradimo riziką (CK 6.253 str. 5 d.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. sprendimu (T 2, b. l. 69 – 74) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. A51-15056(17.1.14-TD-3) „Dėl pareikštos pretenzijos“. Teismas priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai 127 292,4 Lt turtinę žalą bei 2 000 Lt neturtinę žalą. Teismas taip pat priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai 454 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių palūkanų nuo skunde prašomos priteisti pinigų sumos.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.245, 6.247, 6.251 straipsniais, 6.249 straipsnio 4 dalimi, 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas padarė išvadą, kad akivaizdžiai neteisėti Savivaldybės veiksmai (Savivaldybės kaltė) yra aiškiai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, o minėtus neteisėtus Savivaldybės veiksmus nutartimi patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. teismų sprendime bei nutartyje nedviprasmiškai įvardinant, kad Savivaldybės neteisėti (kalti) veiksmai sąlygojo minėtų detalaus plano bei statybos leidimo atsiradimą. Teismas konstatavo, kad, atsiradus žalos faktui, pareiškėjui neteisėtais Savivaldybės veiksmais buvo padaryta turtinė žala. Teismas padarė išvadą, kad tarp neteisėtų Savivaldybės veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi pareiškėjas prarado galimybę nusipirkti preliminariojoje sutartyje nurodytą butą dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad Savivaldybės patvirtintas detalusis planas bei išduotas statybos leidimas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šie pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kad Savivaldybė veiks taip, kaip reglamentuojama įstatymuose ir kituose teisės aktuose, buvo tiesioginė priežastis tarp pareiškėjo ir UAB „Baltijos ąžuolas“ susiklosčiusių teisinių santykių ir iš jų atsiradusių pasekmių, siekiant įsigyti butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų pareiškėjas neįsigijo nuosavo buto ir, dėl nuolat kylančių nekilnojamojo turto kainų, yra priverstas pirkti mažesnį, tačiau brangesnį butą bei esantį prastesnėje vietoje ((duomenys neskelbtini) mikrorajone) negu preliminariojoje sutartyje nurodytas butas ((duomenys neskelbtini) mikrorajone), ką patvirtina nekilnojamojo turto rinkos analizė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-665/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 171) nurodė, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Todėl, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas. Teismas padarė išvadą, kad būtent Savivaldybės neteisėti veiksmai (patvirtintas detalusis planas bei išduotas statybos leidimas), kurie teismine tvarka buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, nors ir nebuvo tiesiogiai skirti pareiškėjui, sukėlė jam neigiamas teisines pasekmes, dėl ko jis patyrė turtinę žalą. Teismas, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjui Savivaldybės neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala susideda iš: 1. Buto, kurį pareiškėjas prarado galimybę pirkti (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir šiuo metu perkamo buto (duomenys neskelbtini) mikrorajone kainų skirtumo, t. y. 75 351 Lt (iš 260 514 Lt atėmus 185 163 Lt yra 75 351 Lt); 2. Buto, kurį pareiškėjas prarado galimybę pirkti (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir šiuo metu perkamo buto (duomenys neskelbtini) mikrorajone bendrojo ploto skirtumo - 10,43 m² (iš 59,73 m² atėmus 49,30 m² yra 10,43 m²). Sutartyje (duomenys neskelbtini) mikrorajone nurodyto buto kvadratinio metro kaina – 4 980 Lt (245 514 Lt padalinus iš 49,30 m² yra 4 980 Lt), taigi butų bendrojo ploto skirtumas pinigine išraiška sudaro 51 941,4 Lt (10,43 m² padauginus iš 4 980 Lt yra 51 941,4 Lt). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Pareiškėjas turėjo neigiamų dvasinių išgyvenimų, pasireiškusių nuolat jaučiama įtampa, padidėjusiu emociniu jautrumu, netikrumu dėl ateities, siekiant įsigyti butą. Pareiškėjas turėjo ir nepatogumų, susijusių su tuo, jog teko atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo bei aukoti laisvalaikį, ieškant kito buto, derinant sutarčių pratęsimo, naujo buto įsigijimo klausimus. Atsiradusią neturtinę žalą teismas įvertino 2 000 Lt, atsižvelgdamas tiek į Savivaldybės veiksmus, tiek į pareiškėjo patirtų išgyvenimų sunkumą bei nepatogumų pobūdį. Teismas taip pat padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.37 bei 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą, kad Savivaldybės neteisėti veiksmai, tvirtinant detalųjį planą bei išduodant statybos leidimą, sąlygojo žalos pareiškėjui atsiradimą, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių palūkanų nuo skunde prašomos priteisti pinigų sumos. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalimis, konstatavo, kad pareiškėjas sumokėjo 354 Lt už nekilnojamojo turto kainų analizės išvadas (PVM sąskaitas-faktūra serija VHAN Nr. 35509) bei 100 Lt žyminį mokestį (sąskaitos išrašas), t. y. turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias Savivaldybė privalo atlyginti.

III.

Atsakovai apeliaciniais skundais (T 2, b. l. 80-91; 93-104) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

2. Nors žalos atlyginimo bylas pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, todėl nagrinėjant šias bylas turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ne tik žalos atlyginimą, bet ir kitus su žalos atlyginimu susijusius santykius, turinčius reikšmės konkrečiai bylai.

3. Pareiškėjas pagal 2005 m. balandžio 13 d. sutartį buto pirkti ne tik kad nebeketino, bet ir tai būtų teisiškai neįmanoma, kadangi suėjo preliminariojoje sutartyje numatytas naikinamasis terminas. Dėl šios priežasties nepagrįsta ir nesuprantama yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto buto pardavimo data buvo pratęsta iki 2007 m. spalio 30 d. Teismas remdamasis nebegaliojančia sutartimi negalėjo konstatuoti pareiškėjui neva atsiradusių nuostolių dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2006 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas su UAB „Baltijos ąžuolas“ sudarė susitarimą prie preliminariosios sutarties dėl būsimo nekilnojamojo turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Minėtas susitarimas turėtų ir galėtų būti laikomas tik nauja preliminariąja sutartimi dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne buvusios preliminariosios sutarties pratęsimu. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

5. Pareiškėjas, sudarydamas 2006 m. rugpjūčio 3 d. preliminariąją sutartį, negalėjo ir neturėjo būti visiškai įsitikinęs, jog Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas detalusis planas bei išduotas statybos leidimas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kadangi dėl minėtų dokumentų panaikinimo tuo metu jau vyko dvi bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame ir Vilniaus apygardos teismuose, taip pat byla Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

6. Pagal CK 6.271 straipsnį, kuris yra taikomas tuo atveju, kai žalos padaro savivaldybės institucija, yra atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Prarastos galimybės piniginė vertė, atsižvelgiant į jos esmę, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nėra tiesioginiai nuostoliai, taip pat tai nėra ir negautos pajamos.

7. Pareiškėjas nepateikė motyvų ir įrodymų, patvirtinančių konkretų nuostolių atsiradimo momentą. Pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kokių nors piniginių sumų sumokėjimą UAB „Baltijos ąžuolas“.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi dviem netekusiais galios susitarimais.

Atsiliepimas

9. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino paties pareiškėjo elgesio, nors tiek atsiliepime buvo nurodytos šios aplinkybės, tiek įstatymas reikalauja įvertinti ir žalos patyrusio asmens elgesį (CK 6.282 str. 1 d.).

10. Pareiškėjas (sąmoningai ar nesąmoningai) nepateikė teismui dokumentų (pavyzdžiui, rašytų raštų, elektroninių laiškų), įrodančių jo ir UAB „Baltijos ąžuolas“ bendravimą dėl buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajone statybos. Prašymo išreikalauti minėtus dokumentus netenkino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (2007 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio protokolas). Manytina, kad tokie raštai būtų įrodę konkretų momentą, kada pareiškėjas sužinojo, jog iškilo reali grėsmė, jog namas (duomenys neskelbtini) mikrorajone gali būti nepastatytas, taip pat ir patvirtintų aplinkybes, jog pareiškėjas veikė savo rizika ir tik jis pats yra kaltas dėl jam tariamai atsiradusių nuostolių.

11. Atsakovai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A5-665/2005, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principu, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Bylos aplinkybės patvirtina buvus paties pareiškėjo didelio neatsargumo dėl pasekmių, susijusių su buto (duomenys neskelbtini) rajone įsigijimu.

12. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė ir neturtinės žalos atsiradimo faktą bei dydį (CK CK 6.250 str.). Pareiškėjas nepateikė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų įrodymų (pavyzdžiui, atitinkamas pažymas iš gydymo įstaigų). Byloje nėra duomenų, kad jie sukėlė kokias nors ilgalaikio pobūdžio pasekmes.

13. Byla dėl žalos atlyginimo teisingai galėjo būti išspręsta tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įvertinti ir UAB „Baltijos ąžuolas“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, detaliojo plano rengėjo, statinio projektuotojo, UAB „Projekto ekspertizė“ ekspertizės vadovo, atlikusio projekto ekspertizę, veiksmai. Tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

14. Teismas nepagrįstai nustatė žalos dydį.

15. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija šioje byloje nebuvo bylos šalimi, tik Vilniaus miesto savivaldybės atstovu, todėl iš jos negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas negalėjo prie bylinėjimosi išlaidų priskirti 354 Lt, tai yra sumos, kurią pareiškėjas sumokėjo už nekilnojamojo turto kainų analizės išvadas. Ši analizė neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 2, 111-118) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovo minimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis pagrindas kardinaliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje esantis teisės normų išaiškinimas negali būti taikomas. Atsakovas taip pat nepagrįstai vadovaujasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi. Ši norma gali būti taikoma esant sutartinei atsakomybei. Tuo tarpu atsakovo atsakomybė kyla iš delikto (CK 6.271 str.), t. y. iš turtinės prievolės, atsiradusios dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Esant minėtai atsakomybei, žalą reglamentuoja CK 6.249 straipsnio nuostatos (taip pat ir CK 6.263 str. 2 d.). Žala buvo nustatyta ir paskaičiuota pagrįstai. Atsakovas skundo argumentais bando paneigti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo prezumpciją bei įtvirtinti vietos savivaldos institucijų veiksmų neteisėtumo prezumpciją. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Minėtos teisės normos komentare nurodoma, kad „Jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas neturi įrodyti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003 nurodė, kad „<...> konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos kontekste gali būti ir tam tikri objektyvūs faktoriai, jau patys savaime bylojantys apie asmeniui padarytą neturtinę žalą <...>“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad nepaisant iškelto reikalavimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo panaikinimo esminis bylos nagrinėjimo dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose konstatavo, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Akivaizdu, kad administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2). Iš šioje administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad patvirtintas detalusis planas, kuris dėl įstatymų pažeidimų teismo panaikintas, nebuvo tiesiogiai skirtas pareiškėjui. Tačiau turint omenyje pastarojo sudarytą preliminariąją sutartį dėl būsimojo nekilnojamojo turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu uždarąja akcine bendrove “Baltijos ąžuolas”, palietė ir S. S. interesus. Vadinasi, yra pakankamas pagrindas teiginiui dėl teisinių pasekmių atsiradimo pareiškėjui, o tai lemia ir tolimesnę analizę dėl visų trijų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti, nustatymo (T 1, b.l. 14-19).

Neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, liečiančių šioje byloje dalyvaujančius asmenis, buvimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl išsamiau dėl šios sąlygos, kaip vienos iš sąlygų reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti, plačiau nepasisakytina (T 1, b.l. 29-45) .

Kita sąlyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai teisės pažeidėjas, neįvykdydamas arba netinkamai vykdydamas prievolę, padaro turtinę žalą. Kreditorius privalo įrodyti, kad skolininkas neįvykdė arba netinkamai įvykdė prievolę, tuo padarydamas žalą arba nuostolius. Vadinasi, kreditoriaus pareiga yra įrodyti teisės pažeidimo ir nuostolių padarymo faktą bei nuostolių dydį. Taigi žalos atsiradimą bei jos dydį turi įrodyti pareiškėjas.

Žalos atsiradimas gali būti įrodytas faktinių duomenų, apibrėžtų Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio, pagalba, bet tai neatlikta. Administracinėje byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie S. S. padarytą turtinę žalą. Prie bylos pridėta Nekilnojamojo turto kainų analizės išvada (T 1, b.l. 12), kaip įrodymas, pareiškėjo nuomone, patvirtinantis turtinės žalos atsiradimą, atmestinas kadangi tai subjektyvaus pobūdžio vertinimas, atliktas neaišku remiantis, kokiais išeitiniais faktiniais duomenimis, jame nėra fiksuojamos pareiškėjo patirtos išlaidos. Daugiau kitų faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti apie S. S. padarytą turtinę žalą, nėra. Jo paaiškinimai apie atsiradusią turtinę žalą nepatvirtinti įrodymų visuma, todėl pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjas, pasibaigus terminui, per kurį buvo numatyta sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, bei jos nesudarius, kito nekilnojamojo turto nei tame pačiame Vilniaus miesto mikrorajone, nei kitame neįsigijo. Jokių išlaidų nepatyrė. Susidaręs kainų skirtumas, kurį prašoma priteisti kaip turtinę žalą, apskaičiuotas darant prielaidas, o tai reiškia, jog nėra pagrindo tvirtinimui apie patirtus nuostolius. Kita vertus, nepaneigtina, jog nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties su bendrove, pareiškėjas galėjo įsigyti kitą analogišką nekilnojamąjį turtą toje pačioje (ar jai atitinkančiai) Vilniaus miesto vietoje ir už mažesnę kainą, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nekilnojamojo turto kainos yra sumažėjusios (visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė). Neatmestina galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą palankesnėmis sąlygomis dabar nei preliminariosios sutarties nutraukimo momentu.

Teisėjų kolegija taip pat mano esant būtina pažymėti, kad net tuo atveju, jei sprendimas dėl detalaus plano nebūtų buvęs panaikintas, statytojas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos ąžuolas“ nebūtų turėjęs pareigos sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties už tą pačią kainą, kuri buvo nurodyta preliminarioje sutartyje, jam tam būtų buvusios objektyvios priežastys (pvz. statybos proceso metu būtų tekę atlikti projekte nenumatytus darbus ir dėl to būtų pasikeitę statybos kaštai). Toks teiginys nulemtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; procesinio sprendimo kategorijos 42.4; 45.1; 45.6 (S)). Šiame nutarime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad: „<...>. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. <...>. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinį sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu“.

Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento - teisė į turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nors ir nenustačius turtinės žalos padarymo fakto, turi būti pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tikrinamoje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta.

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties pareiškėjui iškilo gyvenamojo būsto problema ir jis nebeturėdamas kur gyventi buvo priverstas nuomotis butą, gyventi su giminėmis ar kitais artimaisiais, pažįstamais, išsikelti gyventi į priemiestį, kitą miestą, todėl įvardijama faktinė aplinkybė, kaip aplinkybė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra įrodyta ir, šiuo atveju, nepatenka į neturtinės žalos sąvoką. Tolimesnė gyvenamojo ploto paieška, jos intensyvumas, akivaizdus realus siekis įsigyti kitą būstą – aplinkybė taip pat nepatvirtinta faktinių duomenų visuma bei nepripažintina suteikiančia teisę kompensacijai. Nepateikta ir įrodymų dėl neigiamų emocijų, jei tokios vis dėl to buvo patirtos, šalinimo būdų bei priemonių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi teik apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, dėl išdėstytų priežasčių sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliaciniai skundai tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius