- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-120-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02001-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RBII“
- Atsakovas
- K. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RBII“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RBII“ ieškinį atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RBII“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo K. B. priteisti 2 747,41 Eur žalos atlyginimą bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
2. Teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškinį priėmė, atsakovui nustatė 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu atsakovui nepavyko įteikti ieškinio su priedais nuorašo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo 2022 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, ar atsakovui yra pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar pateikti duomenis apie atsakovo galimą darbovietę, kad teismas galėtų jam įteikti procesinius dokumentus.
4. 2022 m. gruodžio 6 d. gautas ieškovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovė pateikė užklausimą Migracijos departamentui ir buvo gautas atsakymas, kad atsakovo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nėra pratęstas ir jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Taip pat nurodė, kad ieškovė dėjo visas pastangas prieinamais būdais nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą ir apklausė savo darbuotojus, kurie galimai bendravo su atsakovu, tačiau informacijos apie atsakovo gyvenamąją vietą gauti nepavyko. Prašė atsakovui dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ir pažymėjo, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad tokiu atveju (kai asmuo žinodamas apie jam pareikštą reikalavimą išvyksta iš Lietuvos) tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „RBII“ ieškinį atsakovui K. B. paliko nenagrinėtu.
6. Teismas nurodė, kad byla turi tarptautinį elementą, kadangi atsakovas yra Baltarusijos pilietis, kurio gyvenamoji vieta šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra nežinoma, todėl analizuotinos 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) normos. Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Pažymėjo, kad pagal dvišalę sutartį teismingumui nustatyti pakanka nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą vienoje iš susitarusiųjų valstybių.
7. Nustatė, kad ieškovė darbo sutartį sudarė su atsakovu 2020 m. vasario 11 d. Darbo sutartyje Nr. 459 nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2022 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu. Leidimas gyventi Lietuvoje atsakovui baigėsi 2022 m. liepos 24 d. Ieškovės pažyma apie atsakovo įsiskolinimą surašyta 2022 m. birželio 23 d., t. y. jau po darbo sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad duomenų, jog atsakovui būtų žinoma apie šią pažymą, nėra. Ieškovas ieškinį teismui dėl žalos priteisimo teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas iš Lietuvos išvyko žinodamas apie jam pareikštą reikalavimą. Įvertinęs tai, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovo besitęsiančius galiojančius darbo santykius Lietuvoje, leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimą, kitų duomenų apie atsakovo interesus Lietuvos Respublikoje, teismas vertino, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „RBII“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nors ir paminėjo 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose normas, tačiau neatsižvelgė į būtent šioje byloje susiklosčiusių santykių reglamentavimo specifiką.
4.2. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismingumas gali būti nustatytas ir kitais šios Sutarties pagrindais. Sutarties 41 straipsnis nustato jurisdikciją bylose dėl žalos atlyginimo, kurio I punkte yra nustatyta, jog „prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Sutarties 41 straipsnio 2 nustatyta, jog nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą.
4.3. Ieškinio aplinkybės nekelia abejonių, jog žala yra atsiradusi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ieškinys turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „RBII“ ieškinį paliko nenagrinėtu.
7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimo išsprendimo, visais atvejais pirmiausia būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimui išnagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
9. Esant tokioms aplinkybėms, dėl šios bylos teismingumo teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalyje įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis).
10. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra Baltarusijos pilietis, todėl byla turi tarptautinį elementą. Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovo K. B. gyvenamoji vieta šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra nežinoma. Nagrinėjamu atveju ieškinio teismingumas nustatomas pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) normas.
11. Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Remiantis Sutarties 20 straipsnio 2 dalimi, Susitariančiųjų Šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos. Pagal 20 straipsnio 3 dalį, jeigu abiejų Susitariančiųjų Šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią Sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia.
12. Ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas, nes buvo nurodyta, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu), tačiau dokumentai šiuo adresu grįžo neįteikti. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki 2022 m. liepos 24 d.
13. Ieškovo pareikalavus pateikti patikslintus duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, nustatyta, kad leidimas atsakovui gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo pratęstas ir jis neturi teisės gyventi Lietuvoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma jokia kita atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos.
14. Nustatyta, kad ieškovė darbo sutartį sudarė su atsakovu 2020 m. vasario 11 d. Darbo sutartyje Nr. 459 nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2022 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu. Leidimas gyventi Lietuvoje atsakovui baigėsi 2022 m. liepos 24 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pažyma apie atsakovo įsiskolinimą surašyta 2022 m. birželio 23 d., t. y. jau po darbo sutarties nutraukimo, tuo tarpu duomenų, kad atsakovui būtų žinoma apie šią pažymą, nėra. Ieškovė ieškinį teismui dėl žalos priteisimo teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikštas jau po leidimo gyventi Lietuvoje pasibaigimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš Lietuvos išvyko žinodamas apie jam pareikštą reikalavimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien atleidimo iš darbo pagrindas šiuo atveju nesuponuoja išvados, kad atsakovui galėjo iš anksto būti žinoma, kad ieškovė ateityje reikš reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jokių duomenų, kad atsakovas dar iki ieškinio pateikimo teismui būtų informuotas apie iš jo reikalaujamą atlyginti žalą, nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė remiasi Sutarties 41 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų; Sutarties 41 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad šio straipsnio 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą) kildina iš darbo teisių santykių, t. y. nurodo, kad žala atsirado šalims turint darbo santykius, atsakovui negrąžinus 2747,41 Eur, kuri buvo pervesta atsakovui kaip „avansas atsiskaitytinai“, taigi, reikalavimas kyla iš sutarties ir teisėtų veiksmų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji sumas pervesdavo darbuotojams įvairiems mokesčiams, atsiskaitymams, t. y. lėšų pervedimas buvo grįstas darbo santykių sutartimi. Aplinkybė, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį DK 58 str. 3 d. 5 p. pagrindu, nekeičia ieškovės ieškinio pagrindo, t. y. fakto, kad žala siejama su Darbo sutarties pagrindu pervesta atsakovui suma ir jos negražinimu. Tokiomis aplinkybėmis negalima taikyti Sutarties 41 straipsnio.
16. Teismas, priėmęs ieškinį ir procese nustatęs, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo sąlygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikciją, gali jos atsisakyti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.
17. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.