Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-15373-864/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
e2-15373-864/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
A. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 813,76 Eur skolą, 29,12 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. sausio 26 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.25 60985466 4519 bei 2012 m. vasario 9 d. sudarė sutartį Nr. 1.29 67513240 2300, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Tele2“ teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta Sutarčių sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau atsakovas tinkamai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl jis liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Tele2“ 813,76 Eur.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. sausio 26 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.25 60985466 4519 bei 2012 m. vasario 9 d. sudarė sutartį Nr. 1.29 67513240 2300, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Tele2“ teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta Sutarčių sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas tinkamai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl jis liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Tele2“ 813,76 Eur.

Remiantis 2015 m. vasario 27 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlyginimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovo teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovui sumokėjusi reikalaujamą sumą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 813,76 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Civilinio kodekso 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nustačius, kad Vartojimo kredito sutarčių 6.6 punkte numatyta, kad atsakovui netinkamai vykdant mokėjimus pagal sutartį, jis moka 0,02 dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovui priskaičiavo 29,12 Eur dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas pradelstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 29,12 Eur delspinigių.

Civilini kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (842,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, filialo kodas 111882842, 813,76 Eur (aštuonis šimtus tryliką eurų 76 ct) skolą, 29,12 Eur (dvidešimt devynis eurus 12 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (842,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 15 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devynioliką eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė