Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Bigbank AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo priėmimo

11. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, kad nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui. Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. lydraščiu pareiškėjo skundžiamą 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį pareiškėjui išsiuntė su 30 dienų procesinių dokumentų saugojimo žyma pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris, pagal Gyventojų registro duomenis, sutapo su pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas skundžiamą nutartį pareiškėjui laikė įteikta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. sausio 5 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. CPK 123 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. <...> Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

15. Remiantis CPK 117 straipsnio 1 dalimi, teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

16. Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuoja Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, taip pat Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1). Minėtais teisės aktais numatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio paskyrą, o procesinių dokumentų siuntimas asmenims elektroniniu paštu nenurodytas. Pagal LITEKO duomenis, pareiškėjas nėra LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo, t. y. nėra teismų viešųjų elektroninių paslaugų gavėjas, jis taip pat nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi dokumentų siuntimas byloje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresu, nors ir nėra draudžiamas, tačiau teisės aktuose nėra nurodytas kaip tinkamas būdas įteikti procesinius dokumentus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl antstolio veiksmų, pranešta iš esmės tinkamai (pranešimas paskelbtas viešai, išsiųstas paties pareiškėjo nurodytu adresu), skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teikė pats, todėl jis privalėjo būti aktyvus, turėjo galimybes ir pareigą domėtis bylos eiga ir byloje priimtais procesiniais sprendimais. Tuo labiau, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jau anksčiau buvo nagrinėtas kitas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolio veiksmų tiek Klaipėdos apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2YT-5931-991/2020), tiek ir Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2S-1081-513/2020). Taigi, pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir terminai buvo žinomi dar prieš antstoliui A. S. pateikiant skundą dėl antstolio patvarkymo paskelbti pareiškėjo viso turto antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 199209.

19. Pareiškėjas argumentuoja, kad teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį faktiškai gavo tik 2021 m. vasario 2 d., nes pareiškėjas kurį laiką buvo išvykęs į užsienį dirbti ir nebuvo gyvenamojoje vietoje. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas 2021 m. gegužės 4 d. raštu apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad jis buvo išvykęs dirbti į užsienį ir nebuvo Lietuvoje nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d., taip pat pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (lėktuvo bilietus). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad jis jau skundo antstoliui pateikimo metu (2020 m. lapkričio 9 d.) buvo išvykęs dirbti į užsienį. Tai reiškia, kad jis jau pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų skunde nurodė adresą, kuriame jis tuo metu faktiškai negyveno, ir nenurodė, kad jis yra išvykęs, kad nurodytu skunde adresu jis yra nepasiekiamas, kad niekas kitas negali jo vardu paimti procesinių dokumentų, nenurodė gyvenamosios vietos adreso, kuriuo procesinius dokumentus jam būtų galima įteikti užsienyje, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo dienos būtų pateikęs teismui prašymą jam procesinius dokumentus siųsti tik elektroniniu paštu.

20. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad pats pareiškėjas inicijavo procesą dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjas turėjo pareigą rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis, kad jo nurodytu adresu būtų priimami teismo procesiniai dokumentai. Tačiau antstolis A. S. 2021 m. balandžio 29 d. pateiktu raštu patvirtino, kad pareiškėjas į antstolio kontorą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. atvykęs nebuvo, su antstolio kontoros darbuotojais nebendravo. Antstolio gautų dokumentų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. jokių dokumentų antstoliui neteikė. Be to, pagal paties pareiškėjo 2021 m. gegužės 4 d. raštu pateiktus duomenis, jis į Lietuvą buvo grįžęs laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. sausio 5 d. Tuo metu AB Lietuvos pašto skyriuje vis dar buvo saugoma teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis pareiškėjui (palikus pranešimą apie ją pareiškėjo nurodytu adresu), tačiau pareiškėjas jos neatsiėmė ir teismui nenurodė neatsiėmimo priežasčių. Be to, kažkas pareiškėjui esant užsienyje jo vardu iš Klaipėdos siuntė registruotus laiškus su atskiraisiais skundais, nurodant kitą pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl kitas asmuo jam būnant užsienyje negalėjo pasirūpinti ir jo skunde antstoliui nurodytu adresu siunčiamais laiškais ar pasidomėti vykstančiais ginčo procesais. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį laikyti įteikta pareiškėjui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

21. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui skundžiama nutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikoma įteikta tinkamai 2021 m. sausio 5 d. pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties išsiuntė teismui tik 2021 m. vasario 9 d. (teisme gautas 2021 m. vasario 15 d.), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą praleidęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą ir šio termino atnaujinti neprašė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą pareiškėjui savo iniciatyva.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.