Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ŽŪB „Pilviškiai“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. birželio 15 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – 2015 m. Paraiška) (reg. Nr. 15-1012152667-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini) )) (b. l. 7–15). Pagal pareiškėjos 2015 m. Paraiškos administravimo metu, vertinant už sertifikavimo įstaigos funkcijų vykdymą / sertifikavimą paskirtos atsakingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ išduotame 2015 m. spalio 14 d. Nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išraše Nr. NUS-U-15-02364 (toliau – Sertifikatas) pateiktus duomenis, nustatyta, kad prie: kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 18,65 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 8,84 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 21,99 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 (deklaruotas 2,64 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 6,39 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 4,90 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 18,30 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 12,81 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 44,25 ha plotas). Sertifikate prie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 18,65 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 8,84 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 21,99 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 (deklaruotas 2,64 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 6,39 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 4,90 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 18,30 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 12,81 ha plotas); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 44,25 ha plotas) įvardyta „ypatingai mažas derlius“ (b. l. 23–26).

Agentūra 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriame apskaičiuota 2015 m. Paraiškos mokėtina paramos suma ir pritaikytos sankcijos (b. l. 16–20). Agentūra 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. BR6-8320 „Dėl atsakymo į prašymą“ pateikė Agentūros 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pareiškėjai (b. l. 63–64).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo ŽŪB „Pilviškiai“ apskaičiuota 80 211,95 Eur dydžio kompensacinė išmoka ir pritaikyta 28 126,37 Eur dydžio sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Agentūros Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – EKO Taisyklės)

Pareiškėja, ginčydama skundžiamą Sprendimą, visų pirma, teigia, kad atsakovė nepagrįstai taikė paramos mažinimą už pareiškėjos pagal EKO Priemonę deklaruotą plotą, viršijantį 200 ha. Taigi, sprendžiant šį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar Agentūra apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinas sumas teisėtai ir pagrįstai taikė EKO Taisyklių 49 punkto nuostatas.

EKO taisyklių 49 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų pagal Priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal Priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Plotas iki 200 ha laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 100 proc. Plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 70 proc.

Pabrėžtina tai, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas taikyti EKO taisyklių 49 punktą, turi būti nustatyta: 1) metinė bendroji visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais; 2) maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma; 3) metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais turi viršyti bendrą numatytą metinę paramos sumą. Tik nustačius, kad metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, yra taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį analizuotos teisės normos kontekste, matyti, jog Agentūra, apskaičiuodama pareiškėjai galutinę paramą pagal EKO priemonę, vadovavosi minėtu EKO taisyklių 49 punktu, tačiau skundžiamame Sprendime Agentūra nenurodė jokių argumentų ir įrodymų dėl EKO taisyklių 49 punkto taikymo. Pažymėtina, jog būtent Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).

Kaip matyti, kad atsakovė konkrečius paramos sumų skaičius nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą. Tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 11 eilutę 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta metinė paramos suma yra 33 081 000 Eur, o 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra 43 047 835 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimas į skundą nėra skundžiamo Sprendimo motyvuojamoji dalis. Atsiliepime į skundą, kilus ginčui teisme, yra pateikiami proceso šalies paaiškinimai dėl skunde keliamų reikalavimų, bet juo nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama teisinį akto pagrindimą ir tai atlikdama, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme.

Pažymėtina tai, kad atsakovė atsiliepime nurodydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą 2015 m. pagal EKO priemonę numatytą metinę paramos sumą, rėmėsi ne Paraiškos nagrinėjimo (skundžiamo Sprendimo priėmimo) metu galiojusia Sąrašo redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-101 „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Sąrašą išdėstė nauja redakcija. Šio Sąrašo 11 eilutėje nurodyta, kad 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta maksimali metinė paramos suma yra 39 518 074 Eur, o ne 33 081 000 Eur (kaip nurodyta Agentūros atsiliepime). Ši aplinkybė neabejotinai turi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl paramos sumos apskaičiavimo.

Taip pat teismas pažymi, kad nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra būtent 43 047 835 Eur. Nors šią sumą atsakovė nurodė savo atsiliepime, tačiau Agentūra nei su atsiliepimu į pareiškėjos skundą, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė, o šios sumos pagrindimas turi esminę reikšmę taikant paramos mažinimą pareiškėjams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamame Sprendime nepateikus įrodymų apie 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašomos paramos sumą, taip pat nenurodžius ir nepagrindus, kokia yra maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma 2015 m., teismas neturi galimybės įvertinti, ar nagrinėjamu ginčo atveju Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė EKO taisyklių 49 punktą.

Teismas nesutinka su tuo, kad pareiškėjai pritaikytas paramos mažinimas pažeidžia konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą, nes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Agentūra diskriminavo pareiškėją, jai taikydama teisės aktų nuostatas nei kitiems pagal EKO priemonę daugiau nei 200 ha deklaravusiems pareiškėjams. Dėl pareiškėjos manymo, jog kitai bendrovei – ŽŪB „Paminijai“ nebuvo sumažinta pagal EKO Priemonę mokėtina paramos išmoka, pažymėtina, kad teismas šioje byloje nevertina ŽŪB „Paminijai“, nors pareiškėjos teigimu, tai yra analogiškas atvejis, situacijos ir negali daryti išvados, kad dėl to buvo pažeistas Konstitucijoje numatytas lygybės principas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai moduliaciją apskaičiavo visam 395,75 ha plotui. Pažymėtina tai, kad EKO taisyklėse nurodyta, jog turi būti žiūrima ne į faktinį paramai skirti tinkamą plotą pagal EKO priemonę, o į deklaruotą plotą. EKO taisyklių 49 punktas aiškiai įvardija, jog paramos mažinimas taikomas pareiškėjams, pagal Priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Taikydama EKO taisyklių 49 punktą, atsakovė pareiškėjai pagal EKO priemonę apskaičiuota paramos suma yra 80 211,95 Eur, tačiau iš šios apskaičiuotos paramos sumos buvo atimta 28 126,37 Eur paramos suma, kuri nepriklauso už pareiškėjos minėtą 138,77 ha plotą, neatitinkantį paramos skyrimo reikalavimų.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad minėtas Sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo vertinimu, administracinis aktas ginčijamoje dalyje neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) ginčijamoje dalyje yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo Sprendimo ginčijamoje dalyje naikinimą. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir LVAT (2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015). Atitinkamai, Agentūra dėl pareiškėjos pateiktos 2015 m. Paraiškos dėl paramos pagal EKO priemonę apskaičiavimo įpareigojama priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pabrėžtina ir tai, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, inter alia, faktinis pagrindas, nereiškia kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Agentūra gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos ŽŪB „Pilviškiai“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą BR6-2087512 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalyje, kurioje ŽŪB „Pilviškiai“ apskaičiuota 80 211,95 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 395,75 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai), taip pat pritaikyta 28 126,37 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“: javai perėjimui už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.